Žymos archyvas: kalba

V. Zaikauskas. Ar egzistuoja lietuvių kalbos sistema? (10)

Vitalius Zaikauskas | asmenine.nuotr

Nesitikėkime dar  vienos nuomonės apie pavardžių rašymą  dvigubą „V“ ar lietuviškos abėcėlės keitimą, temų  – vėl ir vėl sugrįžtančių į mūsų žiniasklaidą. Nekalbininkui  kartais keistai ir nesuprantamai atrodo bandymai keisti, naujinti  mūsų žodyną, kartais ir vėl sugrįžtant prie seniai  išgyvento senojo.  Gal nebūtų čia nieko keisto – kad iš savo kalbos mes pašalinam kai kuriuos žodžius. Jie ima nebeatitikti laiko dvasios, moraliai arba fiziškai pasensta, kai kuriuos tiesiog pamirštam, nes tai, ką jie reiškia, jau nebesipainioja mums po kojomis.

Visokie būna žodžių ir vardų likimai, o kartais ne ką prastesni nei mūsų gyvenimai – ne mažiau dramatiški. Kai kurie žodžiai, rodos, miršta, mes juos tarytum ir palaidojam, tačiau Skaityti toliau

R. Švedienė. Apie liepos mėnesio šventes, pavadinimą, medį (3)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Vakar, liepos pirmą dieną, – buvo Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena. O kokios kitos šio mėnesio šventės ir atmintinos dienos, ką galima rasti apie šį pavadinimą pavarčius „Lietuvių kalbos žodyną”?

Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodoma, kad liepos mėnesį yra tik viena valstybinė šventė – liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnyje kaip atmintinos dienos nurodomos šios liepos dienos: 15-oji – Žalgirio mūšio diena, paskutinis mėnesio sekmadienis – Jūros diena ir Žvejų diena. Skaityti toliau

R. Švedienė. Kad nebūtų taip: vienas apie ratus, o kitas – apie batus (1)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Mus supa žodžių jūra. Niekas jų visų nepavartoja. Kalbininkai irgi – kai reikia, atsiverčia žodynus, pasižiūri, pasitikrina retesnių žodžių prasmes. Žodžius galima įvairiai grupuoti. Yra tokia grupė – paronimai. Manau, mažai kam girdėtas šis žodis. Šįkart trumpai apie juos.

Painioja ne tik užsieniečiai

Tai panašiai tariami ar rašomi žodžiai, kurių reikšmė dažniausiai yra skirtinga. Skaityti toliau

A. Girininkas: Mitai apie mūsų proistorę (94)

Netiesa, kad baltai pradėjo formuotis III tūkst. prieš Kristų. Mitas, kad indoeuropiečių indėlis buvo toks didelis, jog nustelbė vietinę kultūrą. Naujausi archeologijos, istorinės kalbotyros, archeogenetikos duomenys leidžia manyti, jog baltų formavimosi procesas prasidėjo daug anksčiau, o gyvulininkystė ir žemdirbystė čia buvo žinoma iki įsiliejant indoeuropiečiams. Prabaltas yra autochtonas (vietinės kilmės) – poledynmečio žmogus, ilgais amžiais formuotas vietinių kultūrų – nuo Svidrų-Madleno iki Narvos ir brūkšninės keramikos. Taip tvirtina archeologas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Algirdas Girininkas. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių (0)

Žodis

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) sveikina visus savo tautos kalba kalbančius, laisvai žinias skleidžiančius, visus knygų ir spaudos leidėjus su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena (gegužės 7-ąja) ir linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių bei toliau aktyviai skleisti geras žinias apie šių dienų istorinius ir etnokultūrinius įvykius.

EKGT globos tarybos prašymu atlikto tyrimo „Etnografinių regionų metų žinių sklaida informacinėje erdvėje“ (dr. T. Petreikis ) duomenimis įvairiose žiniasklaidos priemonėse 2015 m. buvo  paviešinta apie 437 Etnografinių regionų metams skirtų renginių, Skaityti toliau

R. Švedienė. Apie lietuvių kalbą artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai (10)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Amžini stereotipai: kalbininkai − kaip senmergės vaidilutės, pavydžiai it šventą liepsną saugančios lietuvių kalbos skaistybę, lietuvių kalba − senovinė, sustabarėjusi, trūksta žodžių naujiems reiškiniams, naujoms technologijoms pavadinti, nėra kūrybinės potencijos naujiems žodžiams ir terminams kurti, daug patogiau ir lengviau vartoti anglų kalbą, kuri yra daug geresnė, modernesnė. Lietuvių kalbą esą naikina internetas, išmaniosios technologijos. Ar tikrai?

Dažnai keliamas vis tas pats klausimas: yra grėsmė išnykti mūsų kalbai ar nėra? Skaityti toliau

A.Stulginskio univerisitete bus aptarti akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimo klausimai (0)

Vilniuje prie Lizdeikos aukuro | šventės rengėjų nuotr.

Balandžio 8 d. Aleksandro Stulginskio universitete (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.) įvyks Mokslinė-praktinė konferencija „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas“. Konferencijos tikslas – pristatyti ir populiarinti naujausius moksleivių ir akademinio jaunimo etninės kultūros tradicijos mokslinių tyrimų rezultatus.

Ši konferencija tai Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas per Suvalkijos/Sūduvos ir Dzūkijos/Dainavos regionų etninės kultūros pažinimą“ išdava.  Skaityti toliau

A. Pupkis. Iš pupkininkų gyvenimo istorijų (14)

Aldonas Pupkis | utenos-kolegija.lt nuotr.

Rinkdamas medžiagą knygai „Lietuvių kalbos sąjūdis atkurtosios nepriklausomybės priešaušryje 1968–1988“ tarp savo popierių radau daug su šia tema susijusių papildomų dokumentų, kurie rimtam veikalui nelabai derėtų. Pamaniau, kad tai neturėtų pražūti, ir nusprendžiau pateikti pasakojimą apie anų laikų vadinamųjų pupkininkų sambūrį, kuris vienam kitam leistų ir linksmai nusišypsoti, ir pamatyti, kaip mes tada mokėdavom ir dirbti, ir sau linksmybių pasidaryti.

Kas tie pupkininkai? 

XX a. 8 dešimtmečio viduryje buvo nuspręsta pradėti dar kartą Skaityti toliau

Paskelbtas Kalbos premijos konkursas (1)

Kalbos („Felicijos“) premijos simbolis – skulptūrėlė „Vyturys“. Autorė – skulptorė Dalia Matulaitė | lrs.lt nuotr.

Kovo 17 d. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2011 m. kovo 24 d. Seimo nutarimu Nr. XI-1297, passkelbė 2016 metų Kalbos premijos konkursą.

Kalbos premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms. Ši premija įamžina įžymios lietuvių visuomenės veikėjos, žodžio laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą.

Pretendentų gauti premiją vertinimo gairės:
1) pastangos skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą viešajame gyvenime ir akademinėje srityje, žiniasklaidoje ir įvairioje literatūroje, renginiuose, socialinėse Skaityti toliau

Piliečių iniciatyvinė grupė džiaugiasi kalbininkų parama pateiktam asmenvardžių rašybos projektui (26)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Seimui privalomai svarstyti pateiktas asmenvardžių rašymą pasuose reglamentuojančios pataisos projektas sulaukė palankių Lietuvių kalbos instituto (LKI) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadų. Šiuo metu Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitete svarstomas visuomenės inicijuotas projektas, vadovaujantis Konstitucinio teismo išaiškinimais, turėjo būti svarstomas tik Seimui gavus specialistų išvadas.

Abi kalbos politiką formuojančios institucijos konstatavo, kad pritaria pagrindinei Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a. (13)

Petras Gaučas | voruta.lt nuotr.

Ištraukos iš: Petras Gaučas. Dieveniškių apylinkių ir jų kaimyninių sričių gyventojų etnolingvistinės sudėties raida XIX ir XX a. istorinių (kartografinių, statistinių, literatūrinių) šaltinių šviesoje (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 176–207.) Paryškinimai redakcijos.

Šiandieniniai Dieveniškių apylinkių lietuvių kalbos likučiai, gerokai nutolę nuo lietuvių kalbos arealo (Varėnos rajono), – netolimoje praeityje buvusio vientiso lietuvių kalbos ploto liekana. Istoriniai šaltiniai rodo, jog iki XIX a. antrosios pusės vidurio Dieveniškių apylinkės siejosi su ištisiniu lietuvių kalbos arealu. XIX a. antrojoje pusėje baltarusių kalbai išplitus Nočios–Eišiškių–Pabradės apylinkėse, Skaityti toliau

G. Kuprevičius: Jeigu kalba formuotų žmonių mąstymą, aplink būtų labai tylu (27)

Giedrius Kuprevičius | asmeninė nuotr.

„Gyvos kalbos privalumas yra tas, kad ji čia pat gimusi, čia ir miršta. Kai dabar žmonės tiek daug kalba telefonais, gal bent mano paskaita baigsis laiku“, – apie priešpaskutinę viešų paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ antrojo sezono paskaitą mąsliai kalbėjo žymus Lietuvos kompozitorius, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius emeritas Giedrius Kuprevičius.

Susitikimas su maestro G. Kuprevičiumi vyks kovo 3 d., ketvirtadienį, 18 val. KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje. Paskaita bus tiesiogiai transliuojama ČIA.

– Penktoji jūsų paskaita antrajame sezone – „Žmogaus balsas ir informacija“. Apie ką šį kartą kalbėsite su susitikimo dalyviais? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Apie pofik, kalbos eroziją ir britų užsispyrimą… (pirmadienio mintys) (7)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pirmadienis – sunki diena. O dar oras slegiantis, dranga į depresiją varo, belieka tyliai kiūtoti namie, siūbčioti karštą arbatą ir šmirinėti internete. O čia imi ir susiduri su pofik. Kas tas pofik? Taip, žargonas, barbarizmas, daugiausiai jaunimo vartojamas. Verčiama taip: tas pats, bala nematė, nesvarbu, nusispjauti, velniop, vienodai rodo… Angliškai skamba kaip vulgarybė: I don’t give a shit!

Tai štai viename portale skaitau jaunos kalbininkės, sociolingvistės Loretos Vaicekauskienės interviu, kuriame mokslininkė piktinasi, kad mūsų šalyje taikomos baudos už netaisyklingą kalbos vartojimą, kad Skaityti toliau

Renkamas gražiausias lietuviškos įmonės pavadinimas (0)

Ciulba ulba imoneTarptautinės gimtosios kalbos dienos, švenčiamos vasario 21-ąją, proga Valstybinė kalbos inspekcija jau aštuntus metus rengia Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą.

Jo tikslas – skatinti būsimų įmonių vadovus, kad rinktųsi lietuviškus, taisyklingus, įdomius vardus.

Praėjusiais metais Registrų centre buvo įregistruota daugiau kaip 10 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų. Renkant atsisakyta klubų, asociacijų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais. Skaityti toliau

Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video) (6)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Vasario 15 d. 11 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) spaudos konferencija, kurioje buvo pristatytos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skelbiamos „Lietuvių kalbos dienos“ (vasario 16 d. – kovo 11 d.). Šių dienų tikslas – skleisti žinias apie lietuvių kalbą Lietuvoje ir užsienyje, telkti užsienio lietuvių bendruomenes, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir ugdyti pagarbą lietuvių kalbai.

Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį (36)

dr. Dainius Razauskas | respublika.lt, S.Venckaus nuotr.

Istorinę atmintį, moralines, emocines ir dvasines tautos dominantes saugantys nacionaliniai simboliai spinduliuoja pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą formuojantį, individus į tautą telkiantį, nacionalinį sąmoningumą ir prigimtines kultūrines šaknis palaikantį lauką, sergstintį tautą nuo išsivaikščiojimo ir ištirpimo pasaulio mišrainėje.

Šiandien, kai sistemingai niekinami bei naikinami lietuvių tautos dvasinę teritoriją sergintys simboliai, apie jų svarbą ir būtinybę juos ginti kalbamės su žinomu mitologu, mokslų daktaru Dainiumi RAZAUSKU. Skaityti toliau

Nacionalinis diktantas šiemet vyks vasario 27 dieną (2)

Rengėjų nuotr.

Nacionalinio diktanto rengėjai vėl kviečia visus lietuvių kalbos mylėtojus pasitikrinti kalbos žinias. Diktantas vyks vasario 27 dieną 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją.

„Kviesdami rašyti diktantą visus raginame pirmiausia užduoti sau klausimą – koks mano santykis su gimtąja kalba. Mes savo kalbą kartais nuviliame abejingu požiūriu, kalba mūsų – niekada. Juk net ilgiausiai svetur gyvenantys žmonės svajoja gimtąja lietuvių kalba. Nacionalinis diktantas nėra egzaminas. Skaityti toliau

Vilniaus esperantininkų draugija kviečia mokytis tarptautinės esperanto kalbos (2)

memrise.com nuotr.

Vasario  24 d. 15 val. norinčius išmokti esperanto kalbos Vilniaus esperantininkų draugija kviečia į Lietuvos edukologijos universitetą (Studentų g. 39, CR 519 auditorija). Čia vyks pirmasis susitikimas su tarptautinę patirtį turinčia esperanto kalbos dėstytoja Dalia Pileckiene.

Tarptautiniam bendravimui skirta esperanto kalba yra sudaryta romanų, germanų, slavų kalbų leksikos bei graikų ir lotynų internacionalizmų (tarptautinių žodžių) pagrindu. Esperanto kalbos žodžių šaknys pasiskolintos iš įvairių kalbų, daug tarptautinių žodžių. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Mes esame baltai – ar gali būti kas geriau? (68)

Valdas Rutkūnas | asmeninė nuotr.

Įprasminti save kaip tautos narį visuomet buvo, yra ir bus svarbu. Nes svarbu žinoti, su kuo gali susišnekėti, suprasti vienas kitą, turėti vienodas vertybes bei požiūrį į pasaulį. Taip atrandi draugus, bendražygius, atpažįsti bendras šaknis, Tėvynę. Pasigilinęs surandi ir bendrus protėvius, tai kas žmones jungia, teikia saugumo, bendros gyvasties ir laimės jausmą. Apsidairius plačiau, svarbu tampa ir gelminė bendrystė tarp tautų. Tauta atpažįstama pagal bendrus papročius, kūniškas ir dvasines savybes, tačiau labiausiai pagal kalbą.

XIX amžiuje susikūrę kalbotyros mokslai, įgalino kalbininkus susitarti, kaip vadinti giminingas tautas. Skaityti toliau

V. Labutis. Kas tie zombiai ir ką jie suzombino? (52)

Prof. Vitas Labutis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nemėgstu diskutuoti, kai švaistomasi aštriais epitetais, juolab nesmagu aptarinėti, kuo kas pavadino kurį asmenį. Tačiau, kai metami aštrūs, įžeidūs žodžiai neseniai amžinybėn išėjusiam Mokslininkui, jaučiu pareigą netylėti.

Turiu galvoje signataro, kelių publicistinių knygų autoriaus Rimvydo Valatkos straipsnį „J. Pilsudskio klaida, už kurią zombiais mokame mes, lietuviai“, paskelbtą 2015 m. lapkričio 8 d. interneto dienraštyje Delfi.lt. Straipsnio pavadinimas lyg orientuotas į istoriją, bet turinys greitai pasukamas į dabartį ir taikomas atskiriems asmenims… Skaityti toliau

Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos (36)

Regimantas Adomaitis_respublika.lt

Kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis, pas kurį svečiavomės prieš šventes, dar nebuvo papuošęs Kalėdų eglutės, bet spygliuočio žaluma jau gyvino interjerą. Jaunėlis Mindaugas parvežė šakų iš Labanoro, kurio prieigose yra ir Adomaičių sodyba. Ten prabėgo daug laimingų dienų, kol aktoriaus žmona Eugenija buvo gyva, ten šiemet numatyta švęsti ir Kalėdas. Dieve, kaip ten gerai, atsidūsėja R.Adomaitis: ten prasideda Labanoro giria, ten ežeras, upelis pro namą prateka, tačiau ir šioji vieta negali susilyginti su tėvų namais. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie energetiką bei tautos ir visatos sąsajas (video) (3)

Jonas Vaiškūnas | penki.lt nuotr.

Paskutinė šių metų laida „Savaitės pjūvis“ skiriama besibaigiantiems 2015-siems ir ateinantiems 2016-siems.

Šioje laidoje pagrindinius Lietuvos iššūkius energetikos srityje komentuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, o apie tautos ir visatos sąsajas šiuo žiemos saulėgrįžos metu pasakoja etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, DELFI TV, Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar pasauliui reikia tarptautinės kalbos? (audio) (0)

Povilas Jegorovas ir Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Į klausimą, ar pasauliui reikalinga tarptautinė kalba, dauguma, greičiausiai, atsakytų – tokia jau yra – anglų. Tačiau ar sutinka su tuo prancūzai, vokiečiai, ispanai? Ar vienos kalbos įsigalėjimas nesuteikia pranašumų tiems, kuriems ta kalba yra gimtoji?

Esperanto kalba gyvuoja jau antrą šimtmetį. Pasaulyje šia kalba šneka apie šeši milijonai žmonių visuose kontinentuose.

Tačiau ar nepraėjo jos laikas? Ar ji dar turi šansų tapti tikra tarptautine kalba? Skaityti toliau

Apie šventinių atvirukų rašymą (0)

wheelsforwishes.org nuotr.

Pirkti atviruką ar darytis? Rašyti ranka ar kompiuteriu? Kaip kreiptis? Rašyti Gerb. ar Gerbiamasis? Koks turėtų būti sveikinimo tekstas?  Ar rašyti Kalėdos ar šventos Kalėdos? Kaip užbaigti sveikinimą? Apie tai jau kalbėta ir rašyta ne kartą. Bet ir vėl… primintina.

Dabar vis garsiau kalbama, kad geriau siųsti paprastu paštu ranka rašytus atvirukus (ne atvirutes!), o ne e. paštu sumaketuotus kompiuteriu. Tokie ranka rašyti sveikinimai yra šiltesni, rodo, kad žmogui skirta daugiau specialaus dėmesio. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi (22)

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Jau išdrįstam parašyti: „Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija“ ir tai – šaunu, tačiau apmaudu, kad tai vyksta tik dvidešimt penktaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvių ir kitų baltų (aisčių) asimiliacija panaudojant svetimą kalbą ir religiją bei iškraipant ar nutylint istorijos faktus vyko keletą šimtmečių: nuo XI a. tai vykdė anksčiau apsikrikštiję (X a.) Lenkija ir Kijevo Rusia. Romos katalikų ir Bizantiškos krikščionybės varžytuves dėl įtakos sėkmingai panaudojo, anuomet dar turintys „milžinų dvasios“ (Vincas Krėvė), mūsų kunigaikščiai ir karaliai, sukūrę stiprias karines struktūras ir išplėtę Lietuvos karalystę ir kunigaikštystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Skaityti toliau

Seimas svarstys piliečių teikiamą projektą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose (nuotraukos, video) (28)

P1250692

Lapkričio 19 d. Seimas pradėjo svarstyti beveik 70 tūkst. piliečių pasirašytą Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą Nr. XIIP-3796, kuriuo siekiama patikslinti vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimą dokumentuose.

Piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ teikiamu projektu siūloma įtvirtinti, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase būtų įrašomi valstybine kalba. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė būtų įrašomi valstybine kalba – lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis ir pagal tarimą. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) Skaityti toliau

„Talkos“ siūlymas keliauja į Seimą, organizatoriai susitinka su Seimo Pirmininke (7)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, lapkričio 17 dieną 16 val. piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai lankysis pas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) lapkričio 12 dieną pripažino, jog iš 69 tūkstančių VRK įteiktų parašų, netinkami yra ne daugiau nei 6,15 procentų, todėl talka surinko daugiau nei 50 000 piliečių parašų. Talkos siūlymas jau šią savaitę bus pateiktas Seimui ir turėtų būti svarstomas artimiausiame po pateikimo Seimo posėdyje. Surinkti parašai įpareigoja Seimą svarstyti siūlymą, pagal kurį pagrindiniame paso puslapyje galimi asmenvardžių įrašai tik valstybine lietuvių kalba, o kituose paso puslapiuose ar kitoje Skaityti toliau

A. Pupkis. Atsakymas A. Smetonai (11)

Aldonas Pupkis |delfi.lt, T. Vinicko nuotr.

Kalbininko Smetonos nuomonė dėl svetimų raidžių vartojimo lietuvių kalbos tekstuose ir asmens dokumentuose žinoma ne nuo vakar.

Vadinamųjų „talkininkų“ neseniai surinkti parašai dėl nelietuviškų pavardžių rašymo asmens dokumentuose veikiausiai paskatino kolegą dar kartą grįžti prie šio klausimo ir pateikti ilgus savo samprotavimus stengiantis, kaip jis rašo, „pasergėti nuo kenksmingo žingsnio – latviško pavardžių rašymo pasuose kelio“.

Deja, kuo tai būtų kenksminga lietuviams (išnyktų valstybė? lietuvių kalba?), Skaityti toliau

VRK pripažino, kad Talkos surinktų parašų už Lietuvos valstybinę kalbą pakanka (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos) (12)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 12 d. pavakare Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vienbalsiai  patvirtino, kad piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surinko daugiau kaip 50 000 piliečių parašų ir įgijo teisę pasinaudoti įstatymų leidybos iniciatyva.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad piliečių Seimui svarstyti teikiamą įstatymo projektą VRK ketina perduoti jau ateinantį pirmadienį arba antradienį.

Alkas.lt primena, kad piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai lapkričio 4 d. VRK įteikė per du mėnesius surinktus 69 244 Lietuvos piliečių parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose. Skaityti toliau

V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai (25)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kalbininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona publikacijoje „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“ neseniai jausmingai reagavo į 150 Lietuvos intelektualų iniciatyvą įstatymu nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės, tačiau leisti užsieniečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentuose rašyti savo pavardes ir vardus originalo kalba kitame dokumento puslapyje.

Stebina ne autoriaus kompetencija (atrodo, tam jos pakanka), bet publikacijos emocingumas: yra lotyniškas posakis – „Jupiteri, tu pyksti? Vadinasi, tu neteisus“. Skaityti toliau