Žymos archyvas: Juzefas Pilsudskis

L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I) (1)

Mykolas Riomeris | mdl.lt nuotr.

Šiame pavadinime skaitytojas, be abejo įžvelgs analogiją su Mykolu Lietuviu, legendiniu šešioliktojo amžiaus vidurio publicistu, lotyniškai parašiusiu traktatą, kuriuo bandyta ne tik kritikuoti, bet aplinkinių kaimynų pavyzdžiais paveikti kunigaikštystės valdovus susirūpinti valstybės likimu. Gal Riomeris (būtent Riomeris – ne Romeris, Römeris arba dar blogiau – Remeris, Rėmeris, reikėtų kartą dėl vartosenos susitarti) ir pats prieštarautų, bet tokio titulo jis tikrai yra nusipelnęs. Nežinia, kaip tą vardą vertintų ir plati, nuo XVII a. Lietuvoje apsistojusi ir išplitusi vokiečių kilmės, bet veikiau lenkiškos, ne lietuviškos, kultūros Riomerių giminė, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Juodasis Lietuvos scenarijus: ko norėtų Bakchas? (21)

Alkas.lt nuotr.

Galime tikėti, galime ne, bet pasaulyje nuo seno egzistuoja sąmokslo teorijos, juodieji scenarijai, konspirologinės teorijos. Didelis jų meistras yra Rusijos politinis pranašas ir Kremliaus didžiavalstybinės politikos pagrindėjas, vadinamojo Eurazijos judėjimo iniciatorius, palyginti jaunas, šiemet sausį 50-ties sulaukęs Aleksandras Duginas (Alexandar Dugin), 2001 m. be kitų knygų Belgrade išleidęs vadovėlį „Konspirologija“.

Bet mes ne apie jį ir ne apie jo Lietuvai siunčiamas viliones šlietis į įvairias slaviškas struktūras. Mes turime savo šios srities korifėjus. Skaityti toliau

A.Juozaitis: Imperijos nyksta, bet lieka imperiniai žmonės (8)

Ar­vy­das Juo­zai­tis su­si­ti­ki­me su šiau­lie­čiais pri­sta­tė pje­sę „Šir­dis Vil­niu­je“. Per is­to­ri­jos pri­zmę au­to­rius pa­žvel­gė į nū­die­ną | siauliukrastas.lt, G.Baranausko nuotr.

Kal­bė­da­mas apie šių die­nų lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kius, ra­šy­to­jas, pub­li­cis­tas, fi­lo­so­fas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Ar­vy­das Juo­zai­tis Šiau­liuo­se pri­sta­tė is­to­ri­nį tra­gi­far­są „Šir­dis Vil­niu­je“. Pa­sak A. Juo­zai­čio, nors Lie­tu­va, bu­vu­si ga­lin­giau­sia im­pe­ri­ja, su­ny­ko, im­pe­ri­nio bū­do žmo­nės li­ko.

He­ro­jai su­si­tin­ka po mir­ties

„Pa­ga­liau da­rau, ko no­rė­jau vi­są gy­ve­ni­mą – ra­šy­ti. Dvejus su puse me­tų tik ra­šau. Man ar­ti­ma dra­ma­tur­gi­nė gys­la“, – sa­kė A. Juo­zai­tis Skaityti toliau

I.Gasperavičiūtė. Kas kam įvarčius muša? (9)

Berznyko kapinės

Kai kurie žmonės tiki bioritmais, kur periodiškai po energijos, intelekto, fizinio, emocinio aktyvumo aukščiausiojo pasiekto taško (kulminacijos) ateina kritimas, o pasiekus žemiausiąjį, kreivė vėl ima kilti. Taigi jeigu tikėtumėm šita kreive ir dar – jei tikėtumėm, kad tie patys dėsniai galioja ne tik žmonėms, bet ir tautoms ar bendruomenėms, sakyčiau, kad Lenkijos lietuviai šiuo metu pasiekę kritinį tašką, ir su džiugia viltimi imčiau laukti, kada kreivė pradės kilti į viršų. Taigi jei tikėtumėme bioritmais…

Tokį beviltiškumą galima patirti stebint, kas vyksta Lenkijos lietuvių klausimais. Skaityti toliau

A. Patackas: Dar kartą apie Gedimino stulpus ir J.Pilsudskį (32)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Istorijos mūza yra didinga, bet žiauri. Ji gali apdovanoti garbe, bet gali ir užtėkšti tokią juodą dėmę, kad nenusiplausi per amžius. Be to, ji yra subjektyvi ir selektyvi.

Lietuvoje Jonušo Radvilos vardu vadinamos gatvės, mokslo įstaigos, jo vardas suteiktas garbingas kovines tradicijas turinčiam pulkui. Lenkams gi Jonušas Radvila yra zdrajca, išdaviko sinonimas. Lietuviams jis yra pirmasis nepriklausomybininkas, pirmasis atskyręs Lietuvą nuo Lenkijos, lenkams gi – įsmeigęs Koronai peilį į nugarą.

Rasų kapinėse ant antkapio, kur palaidota Juzefo Pilsudskio (Józef Piłsudski) širdis (ir jo motina), kažkas nupiešė Gedimino stulpus. Kilo skandalas, pasipylė antraštės ir epitetai, Skaityti toliau

D.Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai (50)

efoto.lt, G.Molio nuotr.

Luošam, neįgaliam žmogui sunku ne tik dėl savo neįgalumo, bet gal net labiau dėl menkinančio aplinkinių požiūrio į jį, žeminančio santykio su juo. Pastaruoju laiku mes pradedame tai suprasti ir pripažinti, bent jau viešai, įrengiame įvažiavimus vežimėliams į svarbiausias parduotuves bei įstaigas, bent jau miesto centre… Nes neatjausti kito, nesugebėti bent akimirkai įsijausti į kitą, net nepamėginti įsivaizduoti savęs jo vietoje – siaubingai šalta ir šiurpu.

Nereikia nė luošumo, akivaizdžiai išoriškai išskiriančio žmogų iš kitų. Pernelyg dažnai, deja, gana šiaip kokio išskiriančio kūno bruožo ar net sielos ypatybės, pavyzdžiui, švelnesnio būdo, jautresnės širdies, kad būtum apstumdytas, pažemintas, Skaityti toliau

A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui (8)

Dr. Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Mūsų himne giedama:
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybės semia.

Iš tikrųjų, be istorinės atminties neįmanomas tautiškumas ir nepriklausomas valstybingumas, tautinė savimonė.

Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis rašė: Kol yra gyva tautinė savimonė, žlugus valstybei, tauta vėl ją atkurs atsiradus patogiam momentui. Bet jei tauta netenka tautinės savimonės, jos, kaip ir mirusio žmogaus, niekas nebeprikels. Skaityti toliau

P.Gylys: Politikams nevalia skatinti priešpriešos tarp lietuvių ir lenkų (9)

Povilas Gylys

„Aušra“: Profesoriau, kas, Jūsų nuomone, sugadino lietuvių ir lenkų santykius?

Prof. Povilas Gylys: Manau, kad žmonių santykiai nėra jau tokie blogi. Štai mūsų universitetas bendradarbiauja su Vroclavo ekonomikos universitetu, palaikome specialius santykius, pavasarį skaičiau ten paskaitas. Šiuo požiūriu lyg ir viskas neblogai. Bet valstybių santykiai yra prastos būklės. Tą būklę galima paaiškinti tuo, kad mes, lietuviai, ko gero, neužėmę adekvačios pozicijos. Daugeliu požiūrių elgiamės pagal principą – nusileisk, įtik. Pavyzdžiui, sutinkame, kad mūsų jungtinės valstybės istorija yra tokia, kokią ją įsivaizduoja dauguma lenkų. Bet juk dauguma lietuvių širdyje kitaip vertina mūsų gyvenimą po Liublino unijos. Skaityti toliau

P.Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija? (15)

Povilas Jakučionis

Apie tuos ginčus jau labai daug prikalbėta ir prirašyta. Atrodytų, jog nieko daugiau negalima sugalvoti. Nuomonės skamba labai skirtingos, viena kitai prieštaraujančios ne tik iš oponuojančių lenkų ir lietuvių pusių, bet ir tarp pačių lietuvių ar lenkų.

Pradėta nuo kelių šimtmečių istorijos, nuo Liublino unijos iki Suvalkų sutarties sulaužymo ir iki šių dienų problemų. Jei šiuose ginčuose ieškoma tiesos, tai vargu ar padės senų jau užgijusių žaizdų judinimas. Ne bent norima dar kartą įsitikinti, jog ir dabartinės Lietuva bei Lenkija labai skirtingai traktuoja savo tarpusavio santykių istoriją. Įsitikinus dėti tašką po senąja istorija ir toliau nagrinėti lietuvių bei Lietuvos lenkų santykius po 1990 m. Kovo 11-osios Akto paskelbimo. Skaityti toliau

A.Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis (4)

Lietuva ir Lenkija | Alkas.lt montažasToliau įžūlėjantis lenkų tautinės mažumos elgesys ir reikalavimai Lietuvos Respublikai yra neatskiriami nuo ankstesnių įvykių, kurių chronologija siekia 1920-uosius metus.

Po 1920 m. spalio 9 d. generolo Liucjano Želigovskio pagal slaptą Juzefo Pilsudskio įsakymą įvykdyto Vilniaus krašto užėmimo Lenkija sulaužė Suvalkų sutartį, 1927 m. uždarė 42 lietuviškas mokyklas, represijomis sustabdė visų Vilniaus lietuvių dienraščių ir savaitraščių leidimą ir t.t.

Lietuvos Respublikos žmonės kovojo dėl Vilniaus krašto susigrąžinimo. 1922 m. sukurtas Vilniaus tremtinių komitetas. Skaityti toliau

D.Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai (40)

Darius Kuolys | tvdb.lt nuotr.

Straipsnis parengtas pranešimo, skaityto Kultūros ministerijos surengtoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“, vykusioje Vilniuje 2011 m. rugpjūčio 25 d., pagrindu.

Apie stereotipus

Praeitį pažįstame ir suprantame remdamiesi vaizdiniais – tyrimų ir pasakojimų išryškintais simboliniais vaizdais. Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV) (11)

Vilniaus okupacija | Alkas.lt nuotr.

Jei ne lenkų šovinizmas ir kvailas jų pasipūtimas, ne inkvizicinio pobūdžio lenkinimo politika ir noras vėl paversti Lietuvą savo provincija, jei ne jos įvykdyta Rytų Lietuvos okupacija, jei ir ne Vakarų valstybių imperializmas, Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, 1919 – 1938 m. nebūtų likęs vienintelis išlikimo garantas – bolševikinės Rusijos išlikimas; jei ne lenkų Rytų Lietuvos okupacija, Lietuva būtų tapusi Lenkijos bendražyge, būtų buvę galima sudaryti gan tvirtą Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir kitų Rytų ir Centrinės Europos valstybių sąjungą, Skaityti toliau

J.Vidackis. Dėl ko jaučiame nuoskaudą Vilniui (7)

prof. Jan Vidacki (Jan Widacki)Blogiausia, kad tie lietuviai baisiai lietuvina Lietuvą. Šneka lietuviškai, rašo lietuviškai, gatves vadina lietuviškai, tyčia, kad lenkas jaustųsi ten svetimas.

Prieš pat rinkimus ministras Radoslavas Sikorskis (Radosław Sikorski) nusprendė padovanoti dviejų šimtų keliasdešimt litų premiją tiems Vilniaus krašto tėvams, kurie leis savo atžalas į lenkiškos, o ne lietuviškos mokyklos pirmąją klasę. Skaityti toliau

A.Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III) (8)

dr. Algimantas Liekis | aidas.lt nuotr.

Kaip ir galingosios Lietuvos žlugimo metais, kartojasi, kad svarbiausieji valstybėje postai atitenka ne Lietuvos patriotams, protingiausiems, o tiems, kuriems savas dvarelis svarbesnis už lietuvių tautos, savarankiškos Lietuvos išsaugojimą, kuriems buvo ir yra visai nebesvarbu, kas valdys, kas ir kokia kalba kalbės, o tik ar netrukdys jiems turtėti ir savo galia puikuotis, išlaikyti savo rankose valdžią.

Net Lietuvos aukštąsias mokyklas, jau norima paversti tarptautinėmis – internacionalinėmis.

Tai, kad gali įsigalėti tik vienas koks luomas, klanas, kad net tarptautiniuose forumuose gali šmeižti valstybę, jos suvereną tomaševskiai Skaityti toliau

M.Viernikovska. Lenkų skansenas Lietuvoje (29)

„Tiesa apie Vilnijos lenkus nebūtinai mums maloni. Tačiau geriau nemitologizuokime patriotinio pasipriešinimo prieš lietuvių priespaudą.“

„Nemesim žemės, iš kur esame kilę“, – per garsiakalbius skamba fonas, bet protestuojančių lenkų minia, susirinkusi prie Vilniaus valdžios būstinės, nedainuoja. Plakatą su užrašu „Sakome NE mūsų vaikų nutautinimui“ laiko patys vaikai. Aš tokiomis demonstracijomis kažkodėl netikiu.

Kažkada jau čia tokias mačiau. Į Vilnių pradėjau važinėti prieš 20 metų, kai lietuviai kovojo su sovietais. Sovietų tankai važiavo tiesiai ant žmonių, plikomis rankomis bandančių sustabdyti komandosus, Skaityti toliau

A.Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos (4)

Prof. Alvydas ButkusSkelbiame prof. Alvydo Butkaus pranešimą skaitytą 2011 m. spalio 7 d. Kaune vykusioje „Vilnijos“  draugijos konferencijojeLietuvos valstybė nuo Suvalkų sutarties iki šiandien“ skirtoje paminėti Vilniaus dieną ir prieš 91-ius metus tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą Suvalkų sutartį.

Visuomenė ir stereotipai

Bet kuri visuomenė vadovaujasi ne tik realijomis, bet ir visuotinai priimtais mitais, stereotipais bei nuostatomis. Skaityti toliau

J.Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (I) (16)

Justinas Karosas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.Dviejų kaimyninių valstybių santykiuose radosi įtampa. Nesiimkime, bent jau iškart, nurodinėti, kuri pusė yra šios įtampos iniciatorius. Tokiuose nurodymuose jau savaip slypi kaltinimai, o jų nesunkiai suranda ir viena, ir kita pusė. Abi jos tariasi tiktai reaguojančios į nepriimtinus kitos valstybės veiksmus.

Tokiais konfliktiniais atvejais valstybės reakcijos į kitos valstybės veiksmus solidumas priklauso pirmiausia nuo to, kaip giliai ir teisingai ji išsiaiškina kitos valstybės poziciją ir jos ketinimus. Skaityti toliau

J.Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (II) (1)

Justinas Karosas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.Kultūrinis tautos elitas yra ta jos viršūnė, kuri natūraliai skleidžia savo įtaką apačion, jis yra autoritetas vadinamajai prastuomenei, kuri iš jo kad ir negeba mokytis, tai dažnai bent mėgina jį pamėgdžioti. Taip palengva ir plėtėsi niekinantis požiūris į savo tautos kalbą, ir beveik stebuklu galima laikyti tai, kad šis procesas netapo negrįžtamu, kad vis dėlto radosi tokių elito atstovų, kurie atrado savyje jėgų ir kuriems nebuvo gėda sugrįžti prie savo prastuomenės kalbos.

Bet nekartokime šių per daug gerai žinomų tiesų, o tenkinkimės būtiniausia išvada: be XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje prasiveržusio tautinio atgimimo, kurio šerdis – grįžimas prie savo kalbos ir pagarba jai, Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I) (8)

dr. Algimantas Liekis | aidas.lt nuotr.

Pirmiausia, dėl pačios Suvalkų sutarties. Mes, lietuviai, kuriems brangi nepriklausoma Lietuva, ją prisimename, ją vertiname kaip lenkų šovinistų ir jų vado – Lenkijos viršininko J.Pilsudskio, jo šutvės kaip niekšingumo ir veidmainiškumo patvirtinimo dokumentą. Pačioje Lenkijoje tiek praeityje, tiek dabar neretai tyliai pripažįstama, kad ji buvo tik klaida, nes, girdi, ir be jos būtų buvę galima prisijungti ne tik Rytų Lietuvą, Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Bet, sakoma, mes praeitį vertiname ne pagal tai, kas ir kaip galėjo būti, o kaip buvo ir kodėl.

Taigi tada, 1920 m. vasaros pabaigoje, po pergalės prieš Raudonąją armiją, lenkų dievukui J.Pilsudskiui atrodė, kad tokia sutartis reikalinga, kad pateisintų savo planus – okupuoti Vilnių, Skaityti toliau

V. Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų (4)

V.Landsbergis | DELFI, A.Solomino nuotr.

Dabartinio Lietuvos ir Lenkijos santykių aktualumo kontekste pasitaiko politologinių žvilgsnių tai į 1920-ųjų, tai į 1990-ųjų istorinę praeitį. Kai pamatau tekstuose netikslumų, kartais komentuoju paaiškindamas arba atitaisydamas. Taip dabar Delfi paskelbtos ir cituojamos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo V.Sirutavičiaus mintys skatina atsiliepti.

Kai 1990-1991 m. ėmėmės normalizuoti abiejų išsilaisvinusių valstybių santykius, neišvengiamai kildavo, tik visai neaštriai, ir Vilniaus klausimas. Skaityti toliau

L.V.Medelis. Miniatiūros nuodinga tema (7)

Alkas.lt, J.Vaiškūno kompozicijaJas skirčiau mūsų valdžiai. Esu tikras, kad prieš miegą ji apie tai pamąsto. Eiliniams Lietuvos piliečiams – ir lenkams, ir lietuviams – ši tema jau kelia žiovulį ir vėmulį.

Valensa

Lechas Valensa atsisakė mūsų prezidentės siūlomo ordino. Šitaip jis protestuojąs dėl lenkų bendrijos padėties Lietuvoje. „Solidarumo“ įkūrėjas, prezidentas, kaltintas bendradarbiavimu su sovietiniam KGB analogiškomis lenkiškomis struktūromis, galimas daiktas, tokiu būdu bando pabalinti savo reputaciją. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. L. Zeligowskio anūkai – vėl ant balto žirgo (7)

Lenkijos vėliavaMatote: esu lojalus įstatymams, bent jau Valstybinės kalbos įstatymui, ir vardus rašau originalo kalba. Tai tik užuomina į seną lotynišką posakį „Dura lex sed lex“ („kvailas įstatymas, bet – įstatymas“) ir, rodos, į nereikšmingą birželio pabaigoje Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ išplatintą kreipimąsi, kuriuo lenkiškų mokyklų Lietuvoje pedagogai buvo raginami nepaisyti kito teisės akto – Švietimo įstatymo nuostatų ir moksleivius auklėti pagal senąją tvarką. Skaityti toliau

G.Merkys. Lietuva ir Lenkija: nacionalizmas yra dorovės sifilis (23)

Gediminas Merkys

Didžiąją 20 a. dalį Lenkija funkcionavo būtent kaip fašistoidinė, nacionalistinė valstybė. Šis Lenkijos raidos aspektas nebuvo (ir nėra) išdiskutuotas nei moksle, nei istorinėje publicistikoje.

Patys lenkai savo istorijos nesugeba intelektualiai ir doroviškai perdirbti, vis neatsigauna nuo istorinių traumų. Vokiečiai savo nacistinę istoriją sugebėjo perdirbti, o lenkai savo skaudulių – ne. Kitų tautų istorikai Lenkijos atžvilgiu laikosi politinio korektiškumo ir elgiasi pagal principą – džentelmenai aukos nespardo. Juolab, kad Lenkija yra Dovydas, supurtęs bolševizmo Galijotą. Skaityti toliau

A.Piročkinas. Dideliems žmonėms leidžiama klaidinti visuomenę (22)

Arnoldas Piročkinas, www.aidas.lt

Arnoldas Piročkinas

Profesorių Alfredo Bumblausko ir Tomo Venclovos pokalbio sukeltos mintys

Lietuvos radijo programa „Klasika“ šiemet išskirtinai pažymėjo valstybinę šventę Liepos šeštąją: jos išvakarėse, liepos 5 d., antradienį, kaip paprastai, 14 val., buvo paskaitai skirta laida. Šį kartą į ją pakvietė du garsius profesorius – Alfredą Bumblauską ir Tomą Venclovą. Jie ne tik profesoriai: pirmasis išmoningas istorijos problemų interpretatorius ir artistiškas televizijos laidų vedėjas; antrasis – iškilus poetas, vertėjas, pasaulinės literatūros žinovas, garsių intelektualų artimas bičiulis. Skaityti toliau

B.Makauskas. J.A.Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (I) (4)

 

J.A.Herbačiauskas

Lietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje saugomas įdomus Juozapo Albino Herbačiausko atviras laiškas Lenkijos kultūros atsovams reiškiantis nusivylimą dėl nepavykusios sondažinės kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba.

J. A. Herbačiausko laišką iš Kauno į Lenkiją pervežė Tadeušas Schummer‘is (2) ir jį perdavė žinomam lenkų poetui, publicistui ir literatūros kritikui Jan‘ui Lechon‘iui. Tolesnis laiško likimas gavus jį Lechon’iui tuo tarpu nėra žinomas. Skaityti toliau

I.Šimelionis. Mano pilsudskiada (6)

Izidorius Šimelionis, www.satenai.lt

Izidorius Šimelionis

Pradėjęs eiti į mokyklą, jau žinojau, kad mūsų kraštas okupuotas. Klasėje kabėjo Juzefo Pilsudskio (Józef Piłsudski), Lenkijos prezidento Ignaco Mošcickio (Ignac Mościcki) portretai ir Lenkijos herbas (Baltasis erelis). Vieną rytą susirinkome į mokyklą, o mūsų mokytojas Valentinas Krečius dar nebuvo sugrįžęs iš kelionės. Sumanėme iškrėsti pokštą: su berniukais apvertėme visus šiuos atvaizdus aukštyn kojom. Sugrįžęs mokytojas mūsų piktai nebarė už šitą išdaigą. 

1928 metų rudenį J. Pilsudskis su I. Mošcickiu vizitavo Vilniaus kraštą. Skaityti toliau

Linas V.Medelis. Grąžinkim jam širdį su pagarba. Kaip gimsta „antilenkai“ ir „antilietuviai“ (26)

Linas V. Medelis, www.alkas.lt

Gegužės 19 d. „Respublikos“  dienraštyje  išspausdintas mano straipsnis sukėlė gerų ir blogų vertinimų bangelę. Čia, maloniai sutikus redakcijai, pateikiu platesnį – gal labiau motyvuotą ir aiškesnį – problemos vystymo internetinį variantą, nes operatyviam dienraščiui  jis per platus. 

Viename užsienio internetiniame leidinyje  teko skaityti nustebusio skaitytojo samprotavimus: „Didelė dalis lenkų ir žydų chuliganų-teroristų, būsimų premjerų ir kitų pirmųjų asmenų gimė 50 kilometrų spinduliu apie Vilnių. Skaityti toliau

G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai? (20)

Gintaras Songaila, lrs.lt nuotr.

Po Europos Teisingumo teismo spendimo, kuriame atmestos pretenzijos Lietuvai dėl jos piliečių vardų ir pavardžių rašymo valstybine kalba, dar aktualesnis tapo didesnio pasitikėjimo tarp Lietuvos ir Lenkijos atkūrimo klausimas. Tuo labiau, kad artėja 2014m., kai baigiasi Lietuvos ir Lenkijos sutarties galiojimo ir automatiško pratęsimo laikas.

Prieš mėnesį Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“ buvo spausdintas Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Songailos straipsnis, skirtas tikro dialogo tarp Lenkijos ir Lietuvos ieškojimui. Šis straipsnis turėjo nemažą atgarsį Lenkijos viešojoje erdvėje ir jos politikų sluoksniuose Skaityti toliau

V. Jonaitis. Siekiai „aneksuoti“ Vilniaus kraštą (22)

Lenkų šviesoforas

Pastarojo meto kai kurių Lenkijos politikų pasisakymai, jų emisarų Lietuvoje kalbos ir veiksmai dėl neva lenkų mažumos teisių suvaržymo Lietuvoje, išryškina siekius, kuriuose galima įžvelgti bandymus taikiu būdu „aneksuoti“ Vilniaus kraštą pagal 1919 metais apibrėžtas ribas.

Siekiai sukurti nuo Lietuvos švietimo sistemos atsietą lenkų mokyklų tinklą, įteisinti asmens dokumentuose pavardžių rašymą lenkų kalba, įteisinti vietovardžių ir gatvių pavadinimų rašymą lenkų kalba, Skaityti toliau

V.Visockas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą? (34)

Vytautas Visockas, www.slaptai.lt

LRT televizijos žurnalistas Virginijus Savukynas nepraranda vilties išmokyti mus neskriausti lenkų tautinės mažumos Lietuvoje, susirūpinęs pablogėjusiais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, bando išspręsti lenkiškų pavardžių, gatvių užrašų problemas, todėl kartais į televizijos laidą “Forumas” pakviečia ir skriaudėjus, ir skriaudžiamuosius. Gal šį kartą, po perkūnais, rasite bendrą kalbą, bent šiek tiek suartėsite?

Kur tau! Iš anksto galiu pasakyti tiems, kurie V.Savukyno laidos “Forumas” nesiklausė – suartėjimo nebuvo. Skaityti toliau