Žymos archyvas: Juozas Vercinkevičius
V. Bagdonavičius. Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas (2)
1991-ji Lietuvos istorijon įrašyti kaip ypatingi. Jų pradžioje buvo patikrintas tautos pasiryžimas laisvei. Šį kartą tam patikrinimui prireikė skaudžios kraujo aukos. Šimtai tūkstančių be jokios dvejonės tai aukai pasiūlė savo gyvybes. Likimas iš tų šimtų tūkstančių pasirinko vieną seserį ir trylika brolių. Beveik visi kaip vienas sakėme laisvei „Taip“ vasario 9-ąją. Su tuo žodžiu lūpose į kapus lydėjome ir liepos 31-osios aukas. Dvasios stiprybė laimėjo, auka buvo priimta, ir, baigiantis rugpjūčiui, skausmo ašaras pakeitė iškentėto džiaugsmo ašaros. Iškentėtąjį laisvės žiburį paėmėme į savo pačių rankas..
Laisve alsuoti pradėjusią Lietuvą lyg žaibas nušvietė dar vienas ypač svarbus tų pačių Skaityti toliau
E. Dikčienė. Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio takais (0)
Šlama šimtamečiai klevai, augantys prie mūrinės Musninkų Švenčiausios Trejybės bažnyčios tvoros. Skamba varpas, kviečiantis Musninkų parapijos tikinčiuosius į mišias. Ne vienas tikintysis, eidamas į mišias, sustoja prie šventoriuje palaidotų kunigų kapų. Čia amžino poilsio atgulė Musninkuose dirbę kunigai: Laurynas Stasiūnas, Kazimieras Pielutis, Leonas Smalinskas. Čia ir kunigo Alfonso Petrulio kapas. Kunigas Alfonsas Petrulis buvo Nepriklausomybės akto signataras. Centrinė miestelio aikštė pavadinta jo vardu. 2011 metais, Musninkų gimnazijos bendruomenei pageidaujant, gimnazijai buvo suteiktas Nepriklausomybės akto signataro kunigo Alfonso Petrulio vardas. Kasmet Vasario 16-ąja musninkiečiai pagerbia Nepriklausomybės akto Skaityti toliau
R. Jasukaitienė. Piliakalnių šviesa (0)
Tūkstančio piliakalnių šalimi Lietuvą vadina lietuvių kilmės muzikantas Džeimsas Zabiela (James Zabiela) ir džiaugiasi, kad šių istorijos paminklų dar neužgožė naujos statybos. Nuo piliakalnio pasižvalgę, ne tik toliau matome…Bebėgdami (paknopstom?) beskubėdami kitus pasivyti, pamirštame paprastą tiesą: kiekviena save gerbianti tauta stiprybės semiasi iš savos praeities… Gal todėl 2017-ieji metai buvo paskelbti Piliakalnių metais?
Kad žodžiai neskambėtų perdėm patetiškai, Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) nariai iš Kauno ir Vilniaus, vadovaujami Juozo Pugačiausko, birželio 10-ąją išsirengė tvarkyti Skaityti toliau
Signataro Donato Malinausko premija, skirta dr. Napoleonui Kitkauskui (0)
Donato Malinausko kultūros premija šiemet buvo skirta Lietuvos architektūros tyrinėtojui ir istorikui, architektūrinio paveldo vertybių restauravimo ir atkūrimo specialistui, kultūrininkui ir visuomenininkui dr. Kaziui Napoleonui Kitkauskui.
Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija teikiamos nuo 2012 m. Premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos Skaityti toliau
Panevėžyje bus pristatyta knyga apie karaimus ir diskutuojama apie vietovardžių lenkinimą (0)
Kovo 19 d., ketvirtadienį, 16 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-osios g. 23) organizuojama Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ diena. Jos metu bus pristatoma Romualdo Tinfavičiaus knyga „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“, pasakojanti apie Trakų ir Panevėžio krašto karaimus.
Šią knygą, skirtą karaimų kultūros paveldui, išleido viešoji įstaiga „Vorutos fondas“. Jos vadovas Juozas Vercinkevičius supažindins su knygos atsiradimo istorija, jos reikšme. Trakietis R. Tinfavičius šią knygą rengė ne vienerius metus, per kelis dešimtmečius jis sukaupė daug vertingos dokumentikos, nuotraukų, publikacijų, skirtų karaimų tautos istorijai Lietuvoje. Skaityti toliau
Signataro D. Malinausko premija įteikta tautininkui G. Songailai (video) (0)
Kovo 8 d. 10 val. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, politikui ir visuomenės veikėjui, buvusiam Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui, tautininkui Gintarui Songailai buvo įteikta šių metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija. Garbingą apdovanojimą G. Songailai įteikė signataro D. Malinausko giminaitis Viktoras Jencius-Butautas ir Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius.
Vienas iš šio apdovanojimo įteikimo motyvų – Gintaro Songailos veikla 2008-2012 m. kadencijos Seime, ginant konstitucinį lietuvių kalbos statusą. Skaityti toliau
Vasario 16-osios Akto signataro D. Malinausko premija skirta G.Songailai (5)
Kovo 7 d., sekmadienį, Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje po 10 val. pamaldų įvyks iškilminga Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko premijos įteikimo ceremonija. Ši premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam yra artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės.
Šiais metais premija bus įteikta politikui ir visuomenės veikėjui, buvusiam Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui, tautininkui Gintarui Songailai. Vienas iš šios premijos įteikimo motyvų – Gintaro Songailos veikla 2008-2012 m. kadencijos Seime, ginant konstitucinį lietuvių kalbos statusą. Skaityti toliau
Tautinių vertybių puoselėtojai Nijolei Balčiūnienei skirta Signataro D.Malinausko premija (14)
Kovo 9 d. 10 val. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, etnokultūrininkei Nijolei Balčiūnienei bus įteikta šių metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija. Ši premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam yra artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės.
2012 m. šia premija buvo apdovanoti monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir istorijos laikraščio „Voruta“ steigėjas ir vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. 2013 m. premija įteikta Skaityti toliau
Laipsniškas ėjimas į lenkų autonomiją (22)
Lietuva – Lenkija: nuo strateginės partnerystės iki priešpriešos
„Vorutos“ pokalbis su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos nariu, Kovo 11-osios Akto signataru, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Filosofijos katedros prof. habil. dr. Bronislovu Juozu Kuzmicku.
„Voruta“: Prieš 24-erius metus straipsnyje Teritorinė autonomija – Lietuvos valstybės skaldymas * Jūs teigėte, kad teritorinė autonomija yra Lietuvos valstybės teritorijos skaldymas. Kaip matome, šiandien tokia autonomija Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose beveik egzistuoja. Skaityti toliau
