Žymos archyvas: Juozas Maceika

S. Poderis. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje: nuo atradimo 1931 m. iki slėpimo 1939 m. (1)

7 pav. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje, 1932 m. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo

1931 m. ypač įsimintini Lietuvos ir Lenkijos istorijai. Tais metais įvyko vienas iš svarbiausių XX a. istorinių atradimų. Po tų metų pavasario potvynio nukentėjusioje nuo vandens Vilniaus katedroje buvo surasta „karalių“ kripta, kurioje oficialiais duomenimis neišplėšti per karus nuo XVII a. vidurio ilsėjosi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Aleksandro Jogailaičio, abiejų Žygimanto Augusto žmonų Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės palaikai [1]. Neoficialiais duomenimis greta karalių, šioje kriptoje, buvo atrasti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir jo pirmosios žmonos kunigaikštienės Onos palaikai [2]. Šiandien trijų 1931 m. kriptoje atrastų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Skaityti toliau

Birutė Verkelytė-Fedaravičienė: Patriarchą užpylėm rankom (2)

Birute-Fedaraviciene

Skaitytojams pristatome antrąjį pokalbį apie XX a. Vilniaus istoriją iš ciklo „Vilniaus Golgota“. Kovo 4 dieną šimto metų jubiliejų švenčianti Birutė Verkelytė-Fedaravičienė į Vilnių mokytis atvyko 1923 metais. Čia ji baigė lietuvišką mokyklą ir buvo viena iš nedaugelio lietuvių studentų lenkiškame Stepono Batoro universitete. Šimtametės gyvenimas kupinas ne tik pažinčių su tokiais žmonėmis kaip Jonas Basanavičius, bet ir žygdarbių savo ir kitoms tautoms – 1995 metais ji apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą holokausto metais bei LDK Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu. Galiausiai 2011 metais Dalia Grybauskaitė jai įteikė Garbės kryžių už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Šie nuopelnai, nors tą nelengva suprasti, yra už tarnybą dar Pirmosios Respublikos metais Lietuvos konsulate Vilniuje gelbstint Lenkijos karo pabėgėlius. Skaityti toliau

V.Visockas. Išvengęs mirties bausmės (4)

Pilsudskis Vilniuje, 1933 04 20 | audiovis.nac.gov.pl nuotr.Skaitytojų dėmesiui siūlome Adomo Juškevičiaus ir Juozo Maceikos vadovo po Vilnių ir jo apylinkes („Vilnius ir jo apylinkės“) trečiojo fotografuotinio leidimo pratarmę.

Kodėl tai darome?

Iki pat Lenkijos ultimatumo Lietuvai (1938 m. kovo 19 d.) Vilniaus krašte buvo žiauriai persekiojama lietuvių kultūra: likviduotos beveik visos svarbesnės Vilniaus lietuvių švietimo įstaigos, periodinė spauda. Skaityti toliau