Tai monstras, kuris padėjo įgyvendinti iš pradžių bolševikų, raudonųjų komisarų, paskui Josifo Stalino ir jo parankinių, sovietinės komunistų partijos ideologinius tikslus.
Klausimas paraštėse: ar šiandien modifikuota „kagėbė“ savo planų neatsisakė? Skaityti toliau
Žymos archyvas: Josifas Stalinas
J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)
I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes
Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?
Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau
A. Zolubas. Gyvastingos paskalos (20)
Žinoma, jog visų energijos šaltinių ištekliai, priklausomai nuo vartojimo, mažėja. Tačiau yra toks energijos šaltinis, kuris nuo vartojimo tik pasipildo, gausėja. Tai – gandai, paskalos.
Pažįstamas literatas prasitarė, kad paruoštoje spaudai jo knygoje apie Mažosios Lietuvos ir Suvalkijos rašytojus bus kalbama ir apie Salomėją Nėrį, bus aprašyta jos ir profesoriaus Juozo Ereto meilės „istorija“. Gyriau literatą už kūrybą, tačiau priekaištavau dėl paskalų priminimo.
Kai kurie pramanai, paskalos ar tikri, tačiau nereikšmingi faktai, jei jie susiję su įžymiomis asmenybėmis ir turi abejotiną atspalvį, išsiskiria išskirtiniu gyvastingumu, tampa tų Skaityti toliau
Kovojančios Ukrainos atstovai pagerbė sovietinio režimo aukas Lietuvoje (video) (0)
Šią savaitę Vilniuje viešėjo pirmasis demokratinės Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas, buvęs demokratinės Baltarusijos respublikos prezidentas Stanislavas Šuškevičius, Eurovizijos nugalėtoja Krymo totorė Džamala. Jie į Lietuvos sostinę atvyko prisijungti prie Gedulo ir vilties dienos minėjimo, pažymėti Genocido ir okupacijos dieną bei pažymėti 25-ąsias Belovežo susitarimų, po kurio žlugo SSRS, metines.
„Šią savaitę pažymėjome 75-ąsias metinės nuo Lietuvos piliečių trėmimų pradžios. Tai ne tik simbolinė sukaktis, bet ir reikšminga. Pirmąkart skaudžią datą pažymime tarptautiniame kontekste, įtraukdami ir kitų šalių Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Kodėl naciams po kojų mėtėme gėles? (video) (11)
Atsakymas į klausimą, kada prasidėjo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos karas, Rytuose dar vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, atrodo, žinomas pradinės mokyklos mokinukui. Sovietiniuose vadovėliuose teigiama, kad 1941-ųjų birželio 22 d. ankstų rytą „fašistinė Vokietija klastingai užpuolė mūsų Tėvynę“.
Tuos, kurie tebegyvena tų vadovėlių idėjomis, bergždžia įtikinėti, kad SSRS nebuvo mūsų tėvynė, nes Lietuva buvo okupuota ir inkorporuota į Sovietų Sąjungos sudėtį, o kas nesutiko ir tam priešinosi, buvo sunaikinti arba ištremti. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (53)
Prieš penkerius metus Delfi rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.
Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę, kemsynais apaugę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją.
Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, autus džiovinomės prie „buržuikės“, o rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę. Kartą pakraupę stebėjome, kaip, einant pavasariniam pašalui, Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams (6)
Švedijos socializmas „su žmogiškuoju veidu“ arba vadinamasis „funkcinis socializmas“ atkurtos nepriklausomybės pradžioje žavėjo ir kai kuriuos mūsų ekonomistus. Netgi Švedijos kalėjimai mums atrodė kurortais. Tačiau ar daug kas girdėjęs, kad tie patys švedai baltijiečius yra išdavę – tiesiogine ir perkeltine prasme – sovietams?
Kuršo mėsmalėje lietuviai buvo tapę priešais
Kalbame ne apie šiuos laikus, o apie pokario. Baigėsi karas. 1945-ųjų gegužę Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Tačiau mūšiai Europoje nesibaigė. Sovietinė Raudonoji armija Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Stalinas nukarūnuotas, tegyvuoja Putinas! (3)
Vasario 25 d. sukanka 60 metų, kai Nikita Chruščiovas savo istoriniame pranešime SSKP XX suvažiavime „Apie asmenybės kultą ir jo pasekmes“ padarė galą Josifo Stalino šlovinimui. Pasak rusų istoriko ir publicisto Rojaus Medvedevo, dargi pats N. Chruščiovas neįsivaizdavo, jog, pradėjęs savo kalbą vienokioje šalyje, iš esmės baigs ją jau kitokioje.
Kaip laikraštyje „XXI amžius“ rašė apžvalgininkas Petras Katinas („kagėbė“ persekioto 82-jų sulaukusio publicisto netekome 2009-ųjų rugpjūtį, o gimęs buvo lyg tyčia vasario 25 d.), niekas nei Sovietų Sąjungoje, nei užsienyje, nors ir tikėdamiesi tam tikrų permainų sovietų imperijoje po Stalino mirties, net pagalvoti Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Mažoji Katynė, arba kodėl Stalinas bijojo vykti į Berlyną (video) (3)
1945 – ųjų liepos 15 d. iš Maskvos Baltarusijos stoties į Berlyną pajudėjo specialus traukinys. Šarvuotame vagone į Potsdamo konferenciją, prasidėjusią liepos 17 d., vyko keleivis Nr. 1 – Josifas Stalinas. Jo svitoje buvo vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija, kuris buvo ėmęsis beprecedenčių saugumo priemonių.
Šiaip jau J. Stalinas nebuvo linkęs kur nors nutolti nuo Kremliaus. Jo dispozicijoje buvo penki specialūs traukiniai – vienas vadinamas „ypatinga norma“ (особая норма, ОН) ir keturi rezerviniai. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas? (3)
Okupacija (lot. occupatio – užėmimas, laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas), aneksija (lot. anexio – prijungimas, svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios), anšliusas (vok. anschluss – prijungimas) – tai terminai, kurie kelia siaubą mažesnėms tautoms ir primena jų istorinius išgyvenimus.
Agresorius dažnai visas šias „procedūras“ vykdo kartu. Lietuvos patirtis rodo, kad paprastai jas vienija okupacija, dažniausia vykdyta grubia karine jėga, nors kartais (ir iki šiol) motyvuojama kažkokiomis politinėmis ar geopolitinėmis Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste (4)
Prieškario mėsmalėje buvo traiškomi tautų likimai, didelės valstybės papuldavo į ją kaip pagrindiniai ingredientai tuometinių monstrų patiekalui, o mažos – tik kaip prieskoniai. Bet įdomiausia, kad iki paskutinės dienos du mirtini priešai – Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija – smaguriavo prie bendro pietų stalo.
Draugystė gimė dar bolševikų laikais
Mes jau ne kartą rašėme, kad Maskva ir Berlynas nuo pat Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. buvo tarsi tie pragmatiški meilužiai, kurie meilę vienas kitam išpažįsta tik dėl abipusės naudos.
Č. Iškauskas. Neįtikėtinos A. Hitlerio mirties versijos (7)
Visiems žinoma sena Rytų pasaka apie Drakoną, kai, nukirsdinus galvas vienam, atsiranda kitas, daug geresnis, ir minia džiaugsmingai šaukia „Drakonas mirė, tegyvuoja Drakonas!”
Fašizmas lyg feniksas
Apie ką aš čia? Buvęs diktatorius miršta arba yra nugalabijamas, bet naujas valdovas dažnai žengia senojo pėdomis. Ir problema dažniausiai ne jame, o kaip jį sutinka žmonės, Skaityti toliau
Č. Iškauskas. SSRS gimimas: V.Lenino ir J.Stalino dvikova (5)
Mes daug esame girdėję, skaitę arba pergyvenę SSRS žlugimo laikotarpį, tačiau ar daug žinome apie jos atsiradimą? Juo labiau, kad abi datos lyg tyčia sutampa – gruodžio pabaiga. O šių dienų įvykiai suformuluoja ir kitą klausimą: ar ir Rusijos nelaukia Sovietų Sąjungos likimas?
Tarybos – varguomenę viliojanti valdymo forma
Valdymo forma – valstybės reikalus tvarkyti per liaudies tarybas – gimė Vladimiro Lenino galvoje dar 1905 m. Tuomet tai buvo revoliucinė, gundanti ir pažangi iniciatyva, kuri patraukė daug darbininkijos ir valstietijos, nors idėjos autoriai ir vykdytojai daugiausiai buvo inteligentijos atstovai. Tarybos turėjo vykdyti ir įstatymų leidimo, ir vykdomąsias funkcijas (vykdomieji komitetai).
S. Lapėnas. (Ne)nacionalinė valstybė ir švietimas: pakeliui į kareivines genijai nereikalingi? (0)
„Darbininkai neturi tėvynės.“ (K. Marksas ir F. Engelsas – „Komunistų Partijos manifestas“ 1848 m.
Padažnėjusių nacionalinės idėjos atsisakymo diskusijų metu, kartais atrodo, kad globalizacijos šalininkai pernelyg tiesmukai suvokia K. Markso žodžius ir nusprendė juos įgyvendinti praktikoje
Nacionalinė valstybė ir švietimas
Žmonijos istorijoje nėra pavyzdžio, kad nacionalinių idėjų atsisakymas valstybėje, paskatintų švietimo sistemos vystymąsi. Skaityti toliau
N. Šulija. Kuo viskas pasibaigs (41)
Rusijai at(si)plėšus Krymą ir tebemėginant sukurstyti pilietinį karą Ukrainoje politikų, politologų, apžvalgininkų ir šiaip žmonių komentarų bei nuomonių pasipylė tiek, kad astrologo komentaras bei pastabos – tiesiog dar viena nuomonė, irgi turinti teisę būti.
Ciklų metodas
XX amžiaus antroje pusėje prancūzų astrologai pasiūlė naują šalių ir net šalių grupių gyvavimą nusakantį metodą. Įsivaizduokime, kad Zodiako ratas – tai laikrodis, o planetos – tai to laikrodžio rodyklės. Skirtingų šalių ir net šalių grupių (tarkime, islamiškų šalių arba demokratiškai valdomų šalių) gyvenimą Skaityti toliau
A. Liekis. Svetimi lietuvių namuose (video) (16)

Tokiu pavadinimu istoriko dr. Algimanto Liekio monografija neseniai pasirodė Lietuvos knygynuose Tai – 42 autoriaus knyga. Jis ir per 1400 straipsnių autorius, dar apie 60 knygų sudarytojas. Siūlome gegužės 20 d. LR Seimo Europos informacijos biure įvykusiame knygos tematikos ir problematikos aptarime autoriaus kalbą.
Sena tiesa, kad tikra kaimynystė, draugystė įmanoma tik tarp gerai vieni kitus pažįstančių, geranoriškų ir teisingų partnerių. Tarp artimiausių kaimynų nuo amžių lietuviams buvo lenkai. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino (13)
Apie Lavrentijų Beriją – šį baisų stalininį veikėją, vadinamą dar sovietiniu esesininku – rašyta ne kartą. Prieš trejus metus mes tarsi klausėme „L.Berija – galvažudys ar liberalas?“, o šių metų sausį kėlėme drąsią versiją, kad galbūt L. Berijos dėka 1953-aisiais buvo sužibusios mūsų nepriklausomybės viltys. Švenčiant (tikrąją šio žodžio prasme) jo sušaudymo 60-ąsias metines, verta priminti kai kurias šių publikacijų vietas.
Bet pirmiausia, žiūrėdamas į seną nuotrauką, kurioje L. Berija ant kelių pasisodinęs kokios 10 metų J. Stalino dukrą Svetlaną ir meiliai apkabinęs ją per mergaitišką krūtinę, Skaityti toliau
A.Andriušaitis. Ar Lietuvos radijas virto antivalstybinės Propagandos ruporu? (24)
Buvau tiesiog priblokštas praeitą ketvirtadienį, š. m. liepos 11 d., išgirdęs per Lietuvos (LRT) radiją iš eterio besiliejančią tikrų tikriausią antivalstybinę propagandą.
Laida buvo lenkų kalba. Iš pradžių pamaniau, kad tai kažkokia Lenkijos stotis, bet netrukus įsitikinau, kad transliuoja LRT radijo programa „Klasika“ (laida lenkų kalba, 15.30 – 16.00 val.). Buvo transliuojama tūlos Irenos Lukaševič „paskaita“, įrašyta lenkiškame renginyje. „Paskaitos“ tema buvo „Stalininės polonizacijos Vilnijoje mitas“(!). Demagogiškai, ciniškai ir šmeižikiškai buvo neigiama stalininė polonizacija Rytų Lietuvoje, vykusi 1950- 1953 m. Ši J.Stalino vykdyta lenkinimo politika yra pasaulyje plačiai žinomas faktas, aprašytas daugelio istorikų darbuose. Skaityti toliau
Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien? (26)
Daugelis tyrinėtojų sutaria, kad organizuotas ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams išblėso 1953 m. gegužės pabaigoje. Tuomet, kai į enkavedistų rankas pateko išduotas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanų generolo laipsnį turėjęs jų vadas, 1954-ųjų lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
Kiti gi, pavyzdžiui, aktyvus šio pasipriešinimo dalyvis ir išleistų atsiminimų autorius Vytautas Mačionis teigia, kad, praėjus metams po J.Stalino mirties, Skaityti toliau
Č.Iškauskas. Ar šiandien veikia sovietinis „kagėbė“? (17)
Turtingoje lietuvių kalboje yra žodžių, terminų ir sąvokų, kurias kalbininkai pavadintų barbarizmais arba svetimybėmis, tačiau jokie kitokie vertiniai taip tiksliai neišreikš jų esmės, gyvenimiškos patirties ir laikmečio kolorito. Vienas iš jų – KGB arba tiesiog „kagėbė“ (rus. КГБ, Комитет Государственной Безопасности, liet. Valstybės saugumo komitetas (prie SSRS Ministrų Tarybos).
Č. škauskas. Kaip ir kodėl buvo pasikėsinta į L.Brežnevą (3)
Nuo seniausių laikų carinėje Rusijoje, bolševikų viešpatavimo laikais, komunistinėje SSRS, o ir šiandieninėje šioje Rytų valstybėje pasikėsinimai į vadovus, aukštus pareigūnus bei politikus yra įprastas dalykas. Vieni įvykiai įgauna platų rezonansą tuojau pat, kiti – praėjus tam tikram laikui, o kai kurie lieka beveik nežinomi plačiajai visuomenei. Vienas iš tokių – pasikėsinimas į Leonidą Brežnevą 1969 m. sausio 22 d.
Jis ilgai buvo apgaubtas paslapties skraiste, o nusikaltimo tyrimo rezultatai nugulė į gilius „kagėbė“ stalčius. Dar ir dabar tvirtinama, kad tai buvo ne politinis aktas, o psichiškai nesveiko karininko išpuolis. Skaityti toliau
Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys (3)
1953-ieji. Vyresnieji juos prisimena įvairiai. Kovo 5-ąją mirė Josifas Stalinas. Amnestavo daug kalinių. Po trijų metų iš Kozelsko lagerio grįžo amnestuotas tėvas, nuteistas 8 metams už dalyvavimą kaimo vestuvėse surengtame stribo linčo teisme. Jis manęs nebuvo matęs, o aš, trimetis, barzdoto dėdės baisiai išsigandau…
Sako, dėl „tautų tėvo“ mirties daug kas raudojo. Bet kartu daugelis tikėjosi, kad dabar švystels šviesa tunelio gale. Kitiems nusviro rankos: sulig tais metais, kaip teigia istorikai, Lietuvoje baigėsi partizaninis pasipriešinimas okupantams. Ilgai Lietuvą „vadavusi“ Amerika nuvylė, o sovietinis represinis aparatas įsisiautėjo. Skaityti toliau
A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II) (7)
Sunku versti filosofinius ir eseistinius tekstus, nes jų autoriai dažnai darosi žodžius nebuvėlius arba esamam žodžiui suteikia individualią reikšmę (pvz., yra monografija Niekio filosofija, kur žodžiui niekis suteikta iki tol neturėta reikšmė). Ir taip daro ne tik lietuviai. Tokią kūrybą iš tiesų sunku versti, nes negalima pasinaudoti žodynais. Pasirinkusi grupelę neįprastai pavartotų ir padarytų žodžių iš filosofijos teksto (būtis, buvimas, esatis, esimas, esinys) paprašiau filosofijos profesoriaus, kad apibrėžtų šių žodžių reikšmę. Neįstengė: du pirmieji žodžiai normalūs, tik pavartoti neįprastai, o esatis, esimas ir esinys – kalbos balastas: nėra reikšmės skirtumo tarp būtis ir esatis, esimas ir buvimas, o esinys pagal darybos tipą turėtų reikšti konkretų veiksmo rezultatą (plg. siuvinys, rašinys, krovinys). Skaityti toliau
Č.Iškauskas. Ar reikia referendumo dėl grįžimo į SSRS? (12)
Pavadinimas provokacinis? Taip. Bet turbūt ne iš piršto laužtas. Tik gryniausias sutapimas, kad gruodžio 21-ąją, per pačią žiemos saulėgrįžą, kažkokie ten majai pranašavo Pasaulio pabaigą (o paskui nusiplovė rankas), ir tą pačią dieną, prieš 133 metus, Goryje gimė Josifas Stalinas (Džiugašvilis), per savo 26 diktatoriavimo metus tūkstančiams įvairių SSRS tautų atstovų, taip pat ir lietuvių, lėmęs gyvenimo pabaigą tremtyse ir kalėjimuose.
Su juo susijęs ir kitas sutapimas: 1922 m. gruodžio 31 d. buvo įkurta SSRS, o lygiai po 69-rių metų, kai 1991 12 25 atsistatydino Michailas Gorbačiovas, ji iširo. Skaityti toliau
A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I) (23)
Išgirdusi, kad 2013-ji skelbiami tarmių metais, pagalvojau, koks šio projekto tikslas, kas bus daroma ir kokių rezultatų tikimasi, kiek tai kainuos? Galėčiau nesunkiai sužinoti. Bet nevaržoma žinojimo noriu pamąstyti ne tik apie tarmes. Didesnį rūpestį šiandien turėtų kelti ne tarmės, o valstybinė bendrinė kalba ir apskritai mūsų kultūra. Tarmės, nustumtos bendrinės kalbos, nyko natūraliai. Jų verte mokslui neabejota. Tad sukaupta daug tekstų, ištirtos ir aprašytos visos Lietuvos tarmės, išleistas atlasas, parašyta nemažai tarminių žodynų, yra ir didysis 20 tomų „Lietuvių kalbos žodynas“, kurį Justinas Marcinkevičius vaizdingai pavadino žvaigždynu virš galvos. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo (40)
1939-ųjų rugpjūtis ir rugsėjis buvo lemiami mėnesiai ne tik Lietuvai, bet ir visam tai siaurėjančiam, tai išsiplečiančiam ruožui tarp nedidelio Salos rajono Suomijos Laplandijoje ir Besarabijos, tuomet priklausiusios Rumunijai. Šių kraštų likimą iš esmės sprendė iš pradžių geros bičiulės, o paskui mirtinos priešės, – Sovietų Sąjunga ir Vokietija. Todėl dažnai skambantis klausimas, kurią pusę galėjome pasirinkti tose grumtynėse, yra daugiau hipotetinis nei realus.
Tiesą sakant, rugpjūčio 23-oji, kai buvo pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis bei slaptieji protokolai, tėra formalus Lietuvos ateities atskaitos taškas. Skaityti toliau
B.Nainys. Ar pasikartos Molotovo-Ribentropo paktas? (19)
Molotovo-Ribentropo pakto vardu žinomas, 1939 m. rugpjūčio 23 d. jų pasirašytas ir šiandien Juodojo kaspino dieną minimas dokumentas iš tikrųjų yra Stalino Sovietų Sąjungos – Hitlerio nacių Vokietijos sutartis dėl Baltijos jūros rytinio pakraščio pasidalinimo. Taigi, nors ir neužrašytas, bet savaime suprastas šio pakraščio okupavimas ir nepriklausomų valstybių – Estijos, Latvijos, Lietuvos – panaikinimas. Tai netrukus ir įvyko, o tų kraštų okupacija tęsėsi 50 metų. Per ją lietuvių tauta neteko ketvirtadalio savo vaikų ir dar iš tikrųjų nežinia, kiek milijardų dolerių turto.
Ši istorija yra daug kartų aptarta, aprašyta, todėl vargu ar verta dar kartą ją kartoti. Skaityti toliau
A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui (8)
Mūsų himne giedama:
…Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybės semia.
Iš tikrųjų, be istorinės atminties neįmanomas tautiškumas ir nepriklausomas valstybingumas, tautinė savimonė.
Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis rašė: Kol yra gyva tautinė savimonė, žlugus valstybei, tauta vėl ją atkurs atsiradus patogiam momentui. Bet jei tauta netenka tautinės savimonės, jos, kaip ir mirusio žmogaus, niekas nebeprikels. Skaityti toliau