Žymos archyvas: jausmai

Pradinukų mokytoja siekia, kad mokytis būtų malonu (0)

 Veronika Naumova | LEU nuotr.

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos pradinių klasių mokytoja Veronika Naumova praėjusį birželį Lietuvos edukologijos universitete (LEU) įgijo bakalauro laipsnį, o šį pavasarį jos auklėtiniai baigs pirmąją klasę.

Didžiausias iššūkis mokytojai dirbant su pradinukais yra mokinių jausminio proto (emocinio intelekto) ugdymas. „Vaikams sunku suvaldyti stiprius jausmus ir nukreipti juos teigiama linkme, pastebėti ir suprasti kito jausmus, ypač neigiamus“, – apie iššūkius darbe pasakoja mokytoja. Skaityti toliau

Kuriama nemokama mobiliosios jausminės savipagalbos programėlė (0)

bcfedigitalmedia.com nuotr.

Artimiausiu metu bus pristatyta pirmoji Lietuvoje jausminės savipagalbos mobilioji programėlė (dar vadinama apps‘u –  taikomaja programine įranga, skirta išmaniesiems telefonams, plašetiniams kompiuteriams ir kitiems mobiliesiems įrenginiams).

Šiam tikslui pasiekti buvo pasirašyta keturšalė bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Valstybinio psichikos sveikatos centro ir UAB „TeleSoftas“. Skaityti toliau

Kaip padėti būsimam pirmokui psichologiškai pasiruošti mokyklai? (0)

Lietuvos pirmoko pasas | smm.lt nuotr.

Nenumaldomai artėjant mokslo metams, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pataria, kaip elgtis, kad naujas gyvenimo etapas būsimam pirmokui nekeltų streso. Mokymasis – kokybiškai nauja veikla vaikui, su naujais nepažįstamais žmonėmis, kitokiu gyvenimo ritmu bei dienos režimu. Natūralu, kad tokie pasikeitimai gali sukelti nerimą ar netgi baimę.

Pasiruošimas mokyklai neapsiriboja vien tik ugdymo įstaigos pasirinkimu ar mokyklinių prekių pirkimu. Tėvai arba globėjai, išleidžiantys į mokyklą savo vaikus, dažnai susimąsto, ar jie jau tam pasirengę. Skaityti toliau

Dalai Lama. Atjauta ir mūsų asmuo (1)

Dalai Lama Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gyvenimo tikslas

Mūsų patirtį, vis vien, ar mąstome apie tai, ar ne, sąlygoja didysis klausimas: koks yra gyvenimo tikslas? Gilinausi į šį klausimą ir norėčiau pasidalinti mintimis tikėdamasis, kad jos gali suteikti tiesioginės praktinės naudos tiems, kurie jas skaitys.

Manau, kad gyvenimo tikslas yra būti laimingam. Nuo pat gimimo kiekvienas žmogus nori laimės ir nenori kančių. Tai nepriklauso nei nuo socialinių sąlygų, nei nuo išsilavinimo ar ideologijos. Širdies gilumoje mes paprasčiausiai trokštame pasitenkinimo. Nežinau, ar visata su nesuskaičiuojamomis Skaityti toliau

Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos (36)

Regimantas Adomaitis_respublika.lt

Kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis, pas kurį svečiavomės prieš šventes, dar nebuvo papuošęs Kalėdų eglutės, bet spygliuočio žaluma jau gyvino interjerą. Jaunėlis Mindaugas parvežė šakų iš Labanoro, kurio prieigose yra ir Adomaičių sodyba. Ten prabėgo daug laimingų dienų, kol aktoriaus žmona Eugenija buvo gyva, ten šiemet numatyta švęsti ir Kalėdas. Dieve, kaip ten gerai, atsidūsėja R.Adomaitis: ten prasideda Labanoro giria, ten ežeras, upelis pro namą prateka, tačiau ir šioji vieta negali susilyginti su tėvų namais. Skaityti toliau

Į Lietuvą grįžo dar 9 lietuviško kino klasikos legendos (0)

Kadras is filmo Jausmai

Lietuvos kino centrą pasiekė 9 Lietuvos kino istorijai reikšmingų meninių filmų kopijos, kurių originalios medžiagos iki šiol saugomos Rusijos Federacijos valstybinėje kino saugykloje.

Tai ilgametražiai vaidybiniai režisieriaus A. Žebriūno filmai „Paskutinė atostogų diena (Mergaitė ir aidas)“ (1964 m.) ir „Riešutų duona“ (1978 m.), režisieriaus V. Žalakevičiaus juosta „Vienos dienos kronika“ (1963 m.), režisieriaus V. Mikalausko filmas vaikams „Žydrasis horizontas“ (1957 m.), Skaityti toliau

Dvi priežastys, dėl kurių mirusiojo artimieji prieštarauja organų donorystei (1)

Donoro-korteleNacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šių metų pirmąjį pusmetį artimųjų prieštaravimas donorystei sumažėjo beveik perpus – nuo 40 proc. iki 22 proc.

Dėl kokių priežasčių šiuo metu artimieji dažniausiai nesutinka aukoti mirusiojo organų donorystei? Skaityti toliau

Prancūzų psichoterapeuto Ch.Andre knyga moko: mylėk save, nors ir netobulą (1)

Christophe Andre. Netobuli, laisvi ir laimingiKartais sau patinkam, kartais savęs nekenčiam. Kas tai, daktare? – Tai savivertė.

Neseniai iš prancūzų kalbos išverstoje knygoje „Netobuli, laisvi ir laimingi“ Kristofas Andrė (Christophe André) talentingai nagrinėja plačią savivertės temą. Jis nuosekliai, su didžiuliu išmanymu ir saiku kalba apie tai, kaip pagaliau tapti savimi, nebesirūpinti, kokį įspūdį paliekam kitiems, nesibaiminti nesėkmių arba nepritarimo, nebesigūžti nuo minties, kad būsi atstumtas. Ir pagaliau, Skaityti toliau

Meninės raiškos įtaka vaiko asmenybės augimui (0)

Vaikų kūryba | namujaukumas.lt nuotr.

Rugsėjo 21 d. Namo inžinerijos ir interjero centras (NIC) surengs kūrybines dirbtuves mažiesiems. Į jas susirinkę vaikai žaisdami susipažins su interjero kūrybos vyksmu bei lavins kūrybiškumą.

„Interjero dizaino dienos mažiesiems metu spalvinsime erdvinius namų interjerus, iš plastilino lipdysime baldus, karpysime ir lankstysime namus, susipažinsime su interjero dekoravimo subtilybėmis bei sieksime rekordo. Visi kartu piešime bendrą svajonių kambarį. Sieksime, kad jis būtų pripažintas didžiausiu piešiniu“, – pasakoja NIC atstovas Nerijus Urbonavičius.

Užsiėmimai vyks prie NIC plytinčioje pievoje. Skaityti toliau

Pjesės „Purvas“ premjera skiriama Vytautui Šapranauskui (0)

K.Smorigino mono spektaklis „Purvas“

Spalio mėnesį pradedama rodyti Kosto Smorigino mono spektaklio „Purvas“ premjera visoje Lietuvoje.

Tiesa be pudros įtraukiančiais Kosto Smorigino monologais jau greitai liesis į publikos širdis bei protus ilgai lauktoje premjeroje. Mono šou „Purvas“ pagal talentingo dramaturgo Sigito Parulskio kūrinį dedikuojamas šviesios atminties aktoriui Vytautui Šapranauskui, turėjusiam vaidinti šioje specialiai jam parašytoje pjesėje.

Spektaklis sužavės daugelį tų, kurie sprendžia tragikomiškas tarpusavio santykių ar kitas gyvenimo lygtis. Skaityti toliau

Kino teatre „Romuva“ – patriotinių filmų festivalis „Mes turime kuo didžiuotis“ (0)

Kadras iš filmo „Herkus Mantas“

Birželio 7-9 d., Kauno kino teatre „Romuva“ vyks patriotinių filmų festivalis „Mes turime kuo didžiuotis“. Filmus pristatys kino kritikas Gediminas Jankauskas. Festivalio metu žiūrovai galės pamatyti tokius patriotinę savimonę skatinančius filmus, kaip 1972 metais sukurtą režisieriaus Marijono Giedrio filmą „Herkus Mantas“, 1966 metų kino juostą „Jausmai“, Kristijono Vildžiūno filmą „Kai apkabinsiu tave“ ir kitus. Tai puiki proga prisiminti, kuo mes galime didžiuotis.

Filmų repertuaras: Skaityti toliau

N.Kavaliauskaitė-Hunter. Išpažintis Mamai (2)

Nijolė Kavaliauskaite-Hunter | etaplius.lt nuotr.

Kol girdi jos širdies plakimą, alsavimą, jos kosulį, žingsnių aidą, nesusimąstai, kad širdžiai brangus laikinumas, vieną dien tarsi siūlas nutrūks. Ką manei esant be pastangų įgyta nuosavybe, nėra amžina. Nelauktai ir netikėtai išeidama, ji tau paliks aibę prisiminimų, kuriuos ilgėdamasi nešiosiesi visą likusį gyvenimą. Kol ji čia, neprieini išvados, kad verta stabtelėti ir įdėmiai įsiklausyti, įsispitrinti i kiekvieną smulkmeną, į nelogišką ir logišką jos veiksmą ar ištartą žodi, pažvelgti į akis, kurios glūdi brangiuose ir nepakartojamuose veido bruožuose. Ji – svečias, šioje Žemėje, kaip ir tu. Ji –tavo šturmanas ir pakeleivis. Ji – obelis, o tu jos vaisius. Jos kūnas subrandino tavo kūną ir įkvėpė tavo sielą. Kas tau ką daugiau dovanojo nei ji? Dėka jos patyrei meilės skonį, tarsi pavasario obelis buvai apipilta bučiniais, lyg lengvabūdžio vėjelio glamonėmis. Skaityti toliau

J.Jasaitis. Kaip sunaikinti žmogų (8)

Jonas Jasaitis | autoriaus nuotr.

Kodėl gausėja tokių, atsiprašant, kūrinių, kaip filmas „Gyvieji numirėliai“, „Mentai“ ir t.t.? Kodėl žiūrovų auditoriją vis dažniau randa „siaubo filmai“, kuriuose knibžda vaiduokliai, vampyrai, baidyklės, primenančios milijonus kartų padidintus roplius ar vabzdžius, už daugiaaukščius namus didesnės beždžionės ir t.t., ir pan. Kodėl pasirodo vis naujos, šlykščiausius žiaurumus aprašinėjančios knygiūkštės? Kodėl vis dažniau mūsų radijo stočių eterį užpildo jokios prasmės neturinčios skanduotės, kurių bent elementarų nusimanymą apie muziką ir vokalą įgijęs klausytojas niekada neišdrįstų pavadinti dainomis? Kam reikalingi tokie konkursai, kaip „baimės faktorius“ ar visokiausios „talentų“ varžytuvės, kuriose rodomas ne talentas, o idiotizmas, Skaityti toliau