Žymos archyvas: jaunystė

„Mokslo sriuba“: Apie jaunystės eliksyrą (video) (0)

mokslosriuba.lt nuotr.

Jaunystė – tai nuostabus laikotarpis! Mes norime būti gražūs, sveiki ir stiprūs. Siekiame tobulėti, bet mūsų kūnas po truputį sensta. Dantys pradeda gesti dar mokyklos suole… Ar įmanoma sulėtinti ar net sustabdyti senėjimą?

„Nuo senų senovės žmonija svajoja apie nemirtingumą. Tikėta, kad Rasų naktį vanduo gali išgydyti visas ligas. Alchemikai daug metų bandė sukurti gyvybės eliksyrą. Istorikams žinomi Senovės Kinijos imperatoriai, kurie apsinuodijo ir mirė vartodami įvairius jaunystės eliksyrus. Senovės graikai siekdami atjaunėti ant kūno tepė gyvsidabrį. Nesuprato, kad Skaityti toliau

J. Kiriliauskas. Tėvas (1)

bernardinai.lt nuotr.

Tėvas visada turi būti pirmas, nežiūrint į jokius politkorektiškumus, lyčių lygybes, feminizmą ir kitokius fundamentalizmus ir minimalizmus, nes tradiciškai iniciatyvus „tuose“ reikaluose yra vyras, kalbu tradiciškai.

Turi gerbti tėvus, mylėti ar ne, kitas dalykas, bet gerbti privalai, čia kaip su viršininku ar prezidentu, žmogaus gali negerbti, bet turi gerbti pareigybę, šiuo atveju tėvystė kaip aukščiausia pareigybė, ko gero šeimoje.

Nuvalkiota tiesa yra ta, kad nepasirinksi tėvo, čia ne obuolys koks po pažinimo medžiu. Skaityti toliau

Pjesės „Purvas“ premjera skiriama Vytautui Šapranauskui (0)

K.Smorigino mono spektaklis „Purvas“

Spalio mėnesį pradedama rodyti Kosto Smorigino mono spektaklio „Purvas“ premjera visoje Lietuvoje.

Tiesa be pudros įtraukiančiais Kosto Smorigino monologais jau greitai liesis į publikos širdis bei protus ilgai lauktoje premjeroje. Mono šou „Purvas“ pagal talentingo dramaturgo Sigito Parulskio kūrinį dedikuojamas šviesios atminties aktoriui Vytautui Šapranauskui, turėjusiam vaidinti šioje specialiai jam parašytoje pjesėje.

Spektaklis sužavės daugelį tų, kurie sprendžia tragikomiškas tarpusavio santykių ar kitas gyvenimo lygtis. Skaityti toliau

Ilga kelionė į tremtį (4)

Viduryje stovi Elenutė Stuokienė, dešinėje - Bronius Stuoka su Anykščių dekanu kun. Stanislovu Krumpliausku (kairėje).

Nuo nepriklausomybės pradžios spaudoje pasirodė daug knygų bei straipsnių, skirtų vieniems baisiausių, mūsų tautos naikinimo laikmečio įvykių – tremčiai. Kiekvieno kelionė į Sibirą – asmeninio gyvenimo skaudi atkarpa… sava ir nepakartojama istorija, papildanti mūsų tautos istoriją. Šiame straipsnyje kalbėsime apie skapiškietės – unikalios asmenybės Elenos Vogulaitės – Stuokienės, tada penkiolikametės mergaitės kelionę į nežinią – kančių, pažeminimo, skausmo, netekčių kelionę – į Sibirą, įsirėžusią ir likusią visam gyvenimui atmintyje bei širdyje. Sibirui Elenutė atidavė dešimt metų – gražiausius jaunystės metus… ir nieko nekaltina, niekam nesirengia kerštauti – yra Dievas, kuris tik vienas žino, kodėl vyksta taip ir ne kitaip, kodėl Aukščiausias siunčia mums įvairiausius išbandymus… Skaityti toliau

J.Matuza. Neparašytas laiškas sūnui (10)

efoto.lt, Mildos nuotr.

Vis nostalgiškiau stebėti, kaip vienas po kito dingsta orientyrai į tuos laikus, kai buvau jaunas ir gražus. Taip ir norisi sudainuot, kaip tame liūdname vaikystės multike – „kaip gaila, kaip gaila, tos dienos negrįš, buvau aš jaunutis, gražuolis arklys“… Po truputį imu jaustis evoliucijai atitarnavusiu dinozauru. Kai, pvz., prisėdęs savo vaikystės kieme ant to paties suoliuko, ant kurio sėdėdavau dar kojomis nesiekdamas žemės, išgirstu ne vaikus pro langus garsiai pietauti kviečiančias mamas, o mobiliukų skambučius ir žinučių pypsėjimą mažių kišenėse. Nuobodu. Va mano vaikystės laikais viena močiutė kviesdavo mano draugą namo švilpdama: iš pradžių garsiai per balkoną, su kirčiu ant y, pašaukdavo „Vytuk, Vytuk“, Skaityti toliau