Šios kritikos bangos epicentre VDU istorikas Egidijus Aleksandravičius, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys bei VU Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas. Nerimą kelia šių žmonių apie įstatymo projektą skleidžiama tiesmuka ir lengvai paneigiama dezinformacija. Skaityti toliau
Žymos archyvas: istorinė atmintis
Žaliojo tilto sovietines skulptūras siūloma perduoti saugoti Lietuvos dailės muziejui (2)
2017 02 17 14:10
Kultūros ministerijoje ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) ir ministerijos vadovybė, susitikusi su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, aptarė miestui svarbiausius kultūros klausimai.
Vilniuje ant Žaliojo tilto stovėjusias sovietines skulptūras kultūros ministrė pasiūlė Vilniaus savivaldybei atiduoti saugoti Lietuvos dailės muziejui, o šis ateityje galėtų jas atiduoti Druskininkų Grūto parkui.
„Mūsų pasiūlymas būtų perduoti šias skulptūras Lietuvos dailės muziejui, kuris tiria, Skaityti toliau
Signatarų klubas ir R. Ozolo fondas kviečia į pokalbį apie istorinę atmintį (1)
2017 01 25 12:00
Sausio 31 d. 16 val. Vilniuje, Signatarų namuose (Pilies g. 26) vyks susitikimas-pokalbis „Telkianti ar skaldanti istorinė atmintis?“. Dalyvaus ir pasisakys: istorikai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai akademikas Eugenijus Jovaiša bei profesorius Arūnas Gumuliauskas, publicistas Vidmantas Valiušaitis ir politologas Dovilas Petkus.
„Lietuvos piliečių istorinė atmintis fragmentiška ir susiskaldžiusi, svarbiausi XX amžiaus istorijos momentai vertinami itin skirtingai. Prie Lietuvai nepalankaus savo pačių istorijos vertinimo aktyviai prisideda gausybė vidaus ir išorės veiksnių. Tuo Skaityti toliau
V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką (9)
2016 12 07 16:39
Pamenate, 2015-aisiais mėginta „nuvainikuoti“ tremtinį, kankinį ir nepriklausomybės gynėją Joną Noreiką-„Vėtrą“, kurio garbei esą nevertai kabo atminimo lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos? Tąsyk nepavyko. Šiemet atėjo kito nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos eilė. Pasirodo, jo vardu nevertai pavadinta gatvė Vilniuje. Pernai tokia pati akcija inicijuota Kaune.
Nelemtasis Birželio sukilimas
Lietuvių rezistentų kaltės Holokauste ieškantys ir ją pabrėžiantys istorikai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir šiaip socialiniai aktyvistai ne pirmą kartą dėsningai nusitaiko į Skaityti toliau
Diskusija apie atminties politiką ir klaidingus „atminties kodus“ (4)
2016 11 21 12:08
Istorinei politikai ir atminties politikai skiriama labai svarbi vieta kiekvienos tautos viešajame diskurse, taip pat ir lenkų, ir lietuvių tautose. Vis dažniau diskusijose, žiniasklaidoje, mokslinėse publikacijose pasirodo vadinamieji „klaidingi atminties kodai“, deformuojantys arba klaidinantys atminties apie tarptautinius nusikaltimus tema. Labai dažnai nusikaltimų kaltininkais vaizduojamos jų aukos, taip iškreipiama atsakomybė už veiksmus. Klaidingi kodai neleidžia jaunajai kartai suformuoti tinkamo požiūrio į praeitį bei į dabarties įvykius.
R. Navickas. Lenkijoje valstybės istorijos šmeižikai bus baudžiami! (5)
2016 08 19 13:35
Jei Lietuvoje būtų toks įstatymas, tai R. Vanagaitė, D. Katzas ir visa jo šutvė jau sėdėtų Pravieniškėse.
Šią savaitę Lenkijos Vyriausybė pritarė Teisingumo ministro pateiktam Nacionalinės atminties instituto (IPN) įstatymo pakeitimo projektui. Pakeitime numatoma įvesti baudžiamąją atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už šmeižto Lenkijos [valstybės ir tautos] atžvilgiu platinimą. Skaityti toliau
Išvyksta 15-oji ekspedicija „Misija Sibiras 2016“ (0)
2016 07 17 18:05
Liepos 17 d., Pasaulio lietuvių vienybės dieną, išvyksta 15-oji ekspedicija „Misija Sibiras 2016“. Šiais metais komanda, sudaryta iš 16 pilietiškų jaunų žmonių, keliaus į vieną tolimiausių ir svarbiausių lietuvių tremties vietų – už Šiaurinio poliarinio rato esantį Igarką, kur yra išlikusios vienos didžiausių lietuvių kapinių buvusios SSRS teritorijoje.
„Misija Sibiras 2016“ dalyviai – verti pagarbos. Šiandien, vedini pareigos ir meilės Tėvynei, Jūs išvykstate į garbingą misiją, padėsiančią išsaugoti istorinę atmintį. Dėkoju už žygdarbį, kurį atliksite Lietuvai ir mums
T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? (9)
2016 03 01 23:01
Kai bandai įsivaizduoti Europos „inžinierių“ kuriamą Europos žmogų, kuriam ištrinta atmintis, nieko kita tame „pasaulyje be sienų“ nematai – vien gentis, traukiančias iš vieno pašalio į kitą, vien gaujas, besibastančias tarp sugriautų bažnyčių, sau įkandin paliekančias šiukšlių pilis… Lietuvos valstybės ištakas tyrinėjančio istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo Tomo Baranausko klausiame, kada, kokiomis aplinkybėmis istorinė atmintis tampa itin svarbi.
– Istorinės atminties poreikis paprastai paaštrėja istorinio lūžio momentais, – sako jis. – Prisiminkime Sąjūdžio laikus, kai beveik kiekvienas žmogus domėjosi istorija, kai Skaityti toliau
F. Kavoliūtė: Lietuva trinama uoliau nei sovietmečiu (18)
2015 12 13 08:00
Svetimųjų valdžia dešimtmečiais Lietuvoje tikslingai griovė kaimus ir viensėdžius, o mūsų valdžia, pati nesusimąstydama, iš esmės tęsia šitą darbą, ištrindama senuosius kaimų ir vienkiemių pavadinimus. Matydama skaudžias tokios politikos pasekmes, – sovietmečiu prarasti 5,6 tūkst. gyvenamųjų vietovių vardų,o dabar tas pats gresia 4200 ištuštėjusių kaimų ir vienkiemių, – Lietuvos geografų draugija ragina Seimą ir Vyriausybę atsikvošėti ir keisti įstatymus, Skaityti toliau
UNESCO minės A. J. Greimo 100-ąsias gimimo metines (0)
2015 11 25 08:16
Lapkričio 3-18 d. Paryžiuje vykusios UNESCO Generalinės konferencijos metu paskelbtas UNESCO ir valstybių narių 2016-2017 m. minimų sukakčių sąrašas, į kurį įtraukta per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Į šį sąrašą taip pat pateko visame pasaulyje žinomo kalbininko, semiotiko, mitologo Algirdo Juliaus Greimo 100-osios gimimo metinės.
Šios sukakties kandidatūrą, kurią pateikė Lietuva, taip pat parėmė Prancūzija, Estija, Meksika bei Brazilijos ir Italijos semiotikos centrai. Skaityti toliau
B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)
2015 10 12 22:50
Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.
1.
Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau
Krašto apsaugos ministerija po minėjimo atšaukė „pergalę“ (12)
2015 08 07 21:47
Šiandien Vilniuje, prie Žaliojo tilto, įvyko pirmas ir, regis, paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės „pergalės“ prieš žymiai gausesnes Rusijos kariuomenės pajėgas paminėjimas. Renginio iniciatyva kilo iš visuomenininkų – iniciatyvinės grupės minėjimą surengti prie Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių vystyti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos, tačiau renginį anonsavo Krašto apsaugos ministerija, o organizuoti padėjo Lietuvos kariuomenė. KAM pranešime, kurį po visus portalus išplatino naujienų agentūra BNS, Skaityti toliau
A. Zolubas. Tai – ne tyruose šaukiančiojo balsas, jį pagaliau metas išgirsti (3)
2015 07 21 16:03
1941 metų tremtinys, buvęs Kazlų Rūdos vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, dabartinis Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejaus darbuotojas Algimantas Lelešius jau 15 metų „bylinėjasi“ su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) dėl jaunimo patriotinio ugdymo mokyklose. Per šį laikotarpį jau galėjo būti išugdyta sąmoninga, Tėvynei atsidavusio jaunimo karta. Apie „šaukiančiųjų balsus tyruose“ 2011 m. vasario 25 d., prieš beveik penkerius metus rašė „XXI amžiaus“ priedas jaunimui. A. Lelešius yra profesionaliai parengęs metodinę medžiagą istorijos mokytojams, lieka įvesti papildomų bent aštuoniolika istorijos Skaityti toliau
T. Baranauskas. Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena? (12)
2015 05 15 13:57
1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas formaliai užbaigė Lietuvos valstybės atkūrimo darbą ir paskelbė Lietuvą demokratine respublika. Dabar galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme ir svarstomame Tautos istorinės atminties įstatymo projekte ši diena įrašyta kaip Steigiamojo Seimo susirinkimo diena. Bet ar toks apibūdinimas pakankamai tiksliai nusako šios dienos esmę? Ar iš jo galima suprasti, kad būtent ši diena yra Lietuvos Respublikos pradžia? Skaityti toliau
Žinomi šalies istorikai ragina priimti Tautos istorinės atminties įstatymą (9)
2015 03 31 18:40
Ateinančią savaitę Seimui ruošiantis svarstyti Tautos istorinės atminties įstatymą plenariniame posėdyje, Lietuvos istorikų bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame ragina nebeatidėlio šio svarbaus įstatymo priėmimo. Praėjusią savaitę plenariniame posėdyje buvo nuspręsta atidėti šio įstatymo svarstymą.
Išplatintame viešame kreipimesi, kurį pasirašė 25 žymūs Lietuvos istorikai, teigiama, kad Tautos istorinės atminties įstatymas – žingsnis, kurio seniai reikėjo, nes Lietuvos valstybė buvo neleistinai apleidusi šią svarbią valstybės gyvenimo sritį. Skaityti toliau
V. Juozapaitis. Hibridinio karo partizanai kultūroje (4)
2014 11 27 12:00
Nors paskutinio raudonosios armijos kareivio kerzinis batas nustojo trypęs Lietuvą prieš du dešimtmečius, randai, likę pusę amžiaus prievartautoje mūsų sąmonėje, taip ir liko iki galo nesugiję. Skiriasi ir tų patirtų skriaudų pobūdis bei gebėjimas suvokti padarytos žalos mastą visa tai patyrusiems ir ateities kartoms, kurių gali paprasčiausiai nebelikti, jeigu nerasime savyje drąsos ne tik imtis ginklo valstybei apginti, bet ir jos turiniui apsaugoti.
Kas yra tos mūsų valstybės turinys? Neabejoju, kad kiekvienas pateiks dešimtis galimų atsakymų variantų ir visi jie nebus klaidingi, nes valstybės turinį sudaro tai, ką materialaus ir dvasinio sukūrė žmogus. Skaityti toliau
A. Anušauskas siūlo nuimti okupantų ženklus (1)
2014 08 12 10:17
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas savivaldybėms pasiūlė „nuimti visus okupantų paliktus ženklus, kurie nėra įrašyti į kultūros vertybių registrus“.
„Rugpjūčio 23 dieną minėsime Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Dabartinės Rusijos agresyvios politikos ir stalinizmo balinimo fone manau, kad reikia patiems dar kartą aiškiai apibrėžti, ką darome su okupantų paliktais ženklais, kuriais reabilituojama stalinizmo politika“, – Skaityti toliau
Jei Rusija ir toliau „padės“, Lietuvos istorinio tapatumo klausimai spręsis daug paprasčiau (3)
2014 07 08 09:24
Jeigu mums kaimynai rusai taip stipriai „padės“, aš manau, kad mūsų istorinio tapatumo ir kiti klausimai spręsis daug lengviau ir daug paprasčiau“, – sakė prof. Alvydas Jokubaitis. Jam pritarė ir prof. Vytautas Radžvilas, teigęs, jog būtina įsteigti valstybę, kitaip Lietuvos visuomenė bus sunaikinta kaip amorfinė masė. Filosofai mintimis dalijosi praėjusią savaitę vykusiame baigiamajame projekto „Istorijos politika kaip valstybės geokultūrinio ir geopolitinio tapatumo įtvirtinimo įrankis“ renginyje.
Kritiškumas istorijai – bendruomenės atomizavimo priedanga Skaityti toliau
Seimas 2015 metus paskelbė M. K. Oginskio metais (0)
2014 06 03 22:33
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 250 metų, kai gimė iškilus valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis, ir į tai, kad šią sukaktį 2013 m. lapkričio mėnesį UNESCO ir valstybės narės įtraukė į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių sukakčių sąrašą, paskelbė 2015-uosius Mykolo Kleopo Oginskio metais.
Už Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-1229(3) balsavo visi 76 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Skaityti toliau
V. Juozapaitis. Kultūra arba smegenų masažas su laiminga pabaiga (1)
2014 05 16 08:15
Pradžioje buvo žodis… Šią biblinę tiesą, ko gero, esame girdėjęs kiekvienas, netgi nepriklausomai nuo savo namuose laikomų knygų skaičiaus, kuris buvo paviešintas Lietuvos kultūros ministerijos organizuotame tyrime apie gyventojų dalyvavimą kultūroje ir pasitenkinimą paslaugomis. Tačiau, ar tikrai išgirstą ir perskaitytą vieną ar kitą žodį suvokiame visi vienodai?
Na, dėl tokių sąvokų kaip Motina, Tėvynė, Dievas prieštaravimų lyg ir neturėtų kilti, nes būtent šie trys raktiniai žodžiai atspindi žmogaus egzistencinės svarbos reikšmes – Meilę, Viltį ir Tikėjimą. Paprasta, suprantama ir gilu. Bet kas nutinka su žmogumi, kuomet jo lūpose gimsta ne mažiau sakralus ir vertas įsiklausymo žodis – Kultūra? Skaityti toliau
V. Juozapaitis. Apie svajonę, gyvulius ir politiką (1)
2014 05 05 13:43
Nuvilnijo, nubangavo šventinis Lietuvos narystės dešimtmečio Europos Sąjungoje šurmulys. Nuskambėjo sveikinimai ir palinkėjimai tapti dar modernesniais, dar europietiškesniais, dar šaunesniais. Dar, ir dar, ir dar… Lyg viskas ir tvarkoje: lyderių akyse – ugnis, kalbose – aistra bei kvietimas telktis naujiems iššūkiams ir svajonių įgyvendinimui. Tačiau kuo toliau, tuo labiau manęs neapleidžia mintis, kad didžiosios daugumos politikų kalbose trūksta „rišamosios medžiagos“, be kurios visi iškilmingi ir padrąsinantys žodžiai vis nepasiekia tikslo.
Apie tai ir norėčiau pasidalinti savo mintimis, kuriose gyvena dar viena svajonė, kurios niekas nedrįsta įvardinti. Nors toji svajonė yra labai paprasta Skaityti toliau
Pašnekesys Seime: Kokią Lietuvos ir Europos istorinę atmintį formuosime dabartiniame geopolitiniame kontekste? (tiesioginė transliacija) (0)
2014 04 14 14:31
Balandžio 16 d., trečiadienį, 11 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III rūmai), vyks Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro rengiamas „Europos savaitė 2014“ pašnekesys „Kokią Lietuvos ir Europos istorinę atmintį formuosime dabartiniame geopolitiniame kontekste?“
Turbulencijos geopolitiniame žemėlapyje verčia dar sykį permąstyti, kokią istorinę atmintį formuojame? Istorinė atmintis padeda stiprinti tautos identitetą, kurti bendruomenes. Kita vertus, ji gali tapti itin pavojingu įrankiu tyčia klaidingai aiškinant ar net klastojant istoriją. Skaityti toliau
V. Keršanskas, L. Kojala. Patys muša, patys rėkia (video) (1)
2014 03 16 15:52
(apie Seime vykusią diskusiją „Politikos ir istorijos santykis Lietuvoje“)
Šių metų kovo 6 d. LR Seime įvyko diskusija apie politikos ir istorijos santykį, kurią formaliai iniciavo VŠĮ „Laisvės studijų centras“. Tačiau faktas, jog įžanginę kalbą sakė Liberalų Sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, neleido abejoti, kas yra tikrieji rengėjai. Be to, konferencijos vedantysis liberalas Vytautas Plečkaitis prasitarė, kad konferencija surengta buvusio Istorijos instituto direktorius Alvydo Nikžentaičio iniciatyva, tačiau pats jis nedalyvaus, nes yra išvykęs į Lenkiją Skaityti toliau
V. Sinica. Antivalstybinis požiūris tarpsta tiek piliečių sąmonėje, tiek istorikų studijose (11)
2014 01 24 10:30
Politologas, patriotinio jaunimo organizacijos „Pro Patria“ atstovas Vytautas Sinica atsako į portalo slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus.
– Neslėpsime – mums ypač patiko paskutinysis Jūsų straipsnis, pasirodęs portale Delfi.lt. Omenyje turime publikaciją „Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį“. Kaip ir kitos civilizuotos, savo ateitimi susirūpinusios valstybės, taip ir Lietuva privalo turėti institucijas, kurių priedermė – rodyti, kokias istorines versijas valstybė laiko pačiomis teisingiausiomis, tiksliausiomis, priimtiniausiomis. Skaityti toliau
R.Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra (47)
2014 01 17 02:04
Sakau tai aiškiai ir atsakingai, nes esu vienas iš Antrosios Respublikos Kovo 11-osios Akto signatarų, kuriam neatrodo, kad jo misija pasibaigia parašu po Nepriklausomybės atkūrimo Aktu. Sakau aiškiai suvokdamas, kad tokio kaltinimo verti ne visi, tik tie, kurie šiandien vienu ar kitu aspektu puola Tautos istorinės atminties įstatymo projektą ir laiko jį nepriimtinu.
Kada jų mąstysenoje vietoj valstybės kaip sutartinio bet kurios organizuotos bendruomenės gyvenimo kriterijaus susiformavo valstybę pakeičiantis klampiai artikuliuojamas galios centro Skaityti toliau
Ant Šv. Jokūbo ir Raudonojo Kryžiaus ligoninių pastatų atidengtos atminimo lentos (0)
2014 01 13 21:31
Sausio 13 dieną ant buvusių Vilniaus ligoninių – Šv. Jokūbo ir Raudonojo Kryžiaus – pastatų atidengtos atminimo lentos, skirtos pagerbti ligoninių personalą ir medikus, pasiaukojamai gelbėjusius žmonių gyvybes ir gydžiusius nukentėjusiuosius nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Renginiuose dalyvavo buvusių ligoninių darbuotojai, aukų artimieji, nukentėjusieji, valstybės institucijų atstovai.
Atminimo lentą ant buvusios Šv. Jokūbo ligoninės pastato (Vasario 16-osios g. 1) atidengė tragiškomis 1991 metų sausio dienomis šioje ligoninėje dirbusių medikų ir gydytų sužeistųjų atstovai: Skaityti toliau
Spaudos konferencija „Tautos valia prieš dvidešimt trejus metus ir šiandien“ (tiesioginė transliacija, video) (49)
2014 01 13 19:35
Sausio 14 dieną Seime įvyko Seimo narių Aurelijos Stancikienės ir Ryto Kupčinsko spaudos konferencija „Tautos valia prieš dvidešimt trejus metus ir šiandien“.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Piliečių iniciatyvinės grupės „Tautos valia“ referendumui rengti koordinatorius Tautininkų Sąjungos pirmininkas Julius Panka, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas hab. dr. Kazimieras Garšva.
Konferencijos dalyviai kalbėjo apie sunkumus kuriuos nepagristai, netgi pažeisdama teisės aktus, referendumo surengimo iniciatyvinei grupei sudaro Vyriausioji rinkimų komisija Skaityti toliau
Vilniaus Balsių pagrindinėje mokykloje sausio 13-ąją tvyrojo rimtis (0)
2014 01 13 18:40
Nuo pat Vilniaus Balsių pagrindinės mokyklos įkūrimo 2011 metais, yra minima Sausio 13-oji. Ši šventė jau tapo tradicine ne tik mokytojams, mokiniams, bet ir Balsių bendruomenei.
Šiai šventei buvo ruošiamasi iš anksto. Iš viso buvo surinkta apie 1,5 tūkst. žvakučių, kurias geranoriškai atnešė mokyklos moksleiviai. Mokyklos foje mokiniai iš žvakučių sudėliojo milžinišką užrašą laisvė. Skaityti toliau
Laisvės gynėjų dienai atminti VGTU languose – 1000 žvakučių (1)
2014 01 13 13:36
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) šįryt vyko jau tradicija tapusi akcija 1991-ųjų sausio 13 dienai atminti – universiteto languose uždegta 1000 žvakučių.
Prieš 23-ejus metus, kai sovietinė kariuomenė jėga užgrobė Lietuvos televiziją ir radiją, žuvo 14 žmonių, tarp kurių buvo ir VGTU studentas Rolandas Jankauskas.
„1991 metais įvykęs masinis taikus Lietuvos žmonių pasipriešinimas – ypatingas istorinis įvykis. Didžiuojuosi, kad universiteto bendruomenė, atsimindama šią datą, noriai įsitraukia į žuvusiųjų pagerbimo akciją“, – sakė VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas. Skaityti toliau
G. Songaila. Prieš 70 metų žuvo Lietuvos Prezidentas A.Smetona (17)
2014 01 09 16:46
Nors viešoje Lietuvos erdvėje tvyro tyla ir užmarštis, verta priminti, kad šiandien sukanka lygiai 70 metų, kai per neaiškiomis aplinkybėmis kilusį gaisrą nuo dūmų užduso ir mirė pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona (ši tragedija įvyko 1944 m. sausio 9 d. Klivlende, JAV). Atvykęs į Jungtines Valstijas jis mėgino tęsti kovą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės.
Atstovaudamas valstybę, kurią okupavo Sovietų Sąjungos kariuomenė, jis buvo itin nepalankus asmuo okupantui, kurio tarnybos, veikiančios užsienyje, mėgino įteisinti Lietuvos aneksiją. Skaityti toliau
V. Sinica. Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį (79)
2014 01 02 11:49
Prieš pat Šv. Kalėdas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje pasipylė vis tuos pačius kelis istorikus cituojantys straipsniai, nukreipti prieš Seime dar pernai vasarą užregistruotą Tautos istorinės atminties įstatymą, kaip kaltinama, tariamai siekiantį įvesti istorijos cenzūrą Lietuvoje.
