Žymos archyvas: išsilavinimas

E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų (6)

E.Aleksandravicius_vdu.lt

Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. Lietuva kartu su daugeliu išsivadavusių pokomunistinių šalių 1990-uosius pasitiko su viltimi, kad greitai vietoj Homo sovieticus visuomenėje įsitvirtins naujo dvasingumo, laisvės ir intelektualumo prikeltas individas. Juk tuomet ne vienas įsivaizdavo, jog esame dvasingi, o mums stinga tik Vakarų demokratijose susikaupusios daiktiškos gerovės.

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. „Vatnikai“ be kabučių (22)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Šis žargoniškas slavizmas lietuvių kalboje padarė stulbinančią karjerą – berods nuo Krymo okupacijos ir aneksijos laikų. Etimologija nesudėtinga – tai dėvintys vatinukus (rusų k.„vatinki“), šimtasiūles, kurios kadaise buvo sovietinio gulago „zekų“, dabar – Kremliaus šalininkų uniforma.

Tačiau žargono konkretus  politinis turinys ilgainiui išsitrynė, „vatnikai“ pradėjo išstumti mūsiškio elito pamėgtus „ runkelius“ ir „budulius“. Regis, net kalbos redaktoriai ir inspektoriai kapituliavo, neprotestuoja, kai šis svetimžodis rašomas be kabučių, matyt, prisibijo, kad ir jų nepakrikštytų „vatnikais“. Skaityti toliau

Medijų filosofas: „Keli tūkstančiai „Facebook“ kontaktų nėra visas pasaulis“ (0)

Socialiniai tinklai.Naujosios medijos_ktu.lt

„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas. Pasak jo, šiandien derėtų kalbėti ne apie medijų masiškumą, o apie jų raštingumą: medijų higieną, medijų dietą ir medijų ekologiją.

Filosofas, studijų programos Medijų filosofija socialiniai tinklai dėstytojas teigia, kad socialiniai tinklai atvėrė didesnes galimybes sužeisti kitą: „Tapo lengviau kenkti Skaityti toliau

Prof. E. Račius: Be intensyvaus ir ekstensyvaus skaitymo, universitetinės studijos – niekinės (1)

Egdunas Racius | asmeninė nuotr.

„Tam, kad technologija būtų išties nuostabi, ji privalo būti susieta su meniškumu. Technologijos sąjunga su laisvaisiais menais, humanitariniais mokslais – tai įaugę į „Apple“ DNR. Būtent dėl to mūsų širdys dainuoja“, – yra pasakęs garsiosios korporacijos „Apple“ įkūrėjas, buvęs jos vadovas Styvas Džobsas. Tačiau nepaisant to, laisvųjų menų, humanitarinių bei socialinių mokslų potencialas sąjungoje su kitais mokslais Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojamas.

Skaityti toliau

Gyventojams vertingiausia investicija – išsilavinimas ir žinios (0)

TV laidu kurimas_mokslosriuba.lt nuotr

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė penktadienį Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.)  iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. Toliau rikiavosi investicijos į sveikatą, kultūrą, nekilnojamą turtą, kas ketvirtas vilnietis pageidautų patogesnio viešojo transporto, didesnio verslumo skatinimo, efektyvesnio viešo valdymo. Skaityti toliau

Z. Baumanas. Natūrali blogio istorija (4)

z-baumanas-filmo-stopkadras2

Lapkričio 19 d. sociologas Zygmuntas Baumanas švenčia savo 90 jubiliejų. Ta proga siūlome skaitytojams paskaitą „Natūrali blogio istorija“, kurią profesorius skaitė Vytauto Didžiojo universitete. (Alkas.lt  skelbė 2012 m. apie profesoriaus lankymąsi VDU . Daugiau apie tai rasite čia.).

Savo kalbą apie blogio istoriją pradėsiu cituodamas 2004 metais išleistos knygos „Neapykantos psichologija“ autorių prof. Robertą Sternbergą. Tai standartinis studentų vadovėlis apie blogio psichologiją, konkrečiau – neapykantos psichologiją. R. Sternbergas Skaityti toliau

Konstitucijos pataisa dėl privalomo mokslo iki 18 metų grąžinta tobulinti (0)

mokiniai_smm.lt

Seimas grąžino iniciatoriams tobulinti Konstitucijos pataisą (projektas Nr. XIIP-1592(2), kuria buvo siūloma įvesti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų. Už šią naują nuostatą balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 41 parlamentaras. Nepritarus projektui po svarstymo, už siūlymą gražinti pataisą tobulinti balsavo 51 Seimo narys, už siūlymą atmesti – 21 parlamentaras.

Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad privalomas mokslas asmenims yra iki 16 metų. Skaityti toliau

Ekspertai apie švietimą: švietimo kryptis yra pamesta (0)

Prof. N. Mazeikiene_vdu.lt

Nors šiandien pasaulyje nėra vieningos nuomonės, ar švietimas yra viešasis gėris, ar individuali investicija, t. y. prekė, kurią aš nusiperku ir turiu, tačiau gravitacija vyksta, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto plėtros prorektorė prof. Natalija Mažeikienė: „Daug žmonių, turėdami individualią naudą (aukštąjį išsilavinimą), sukuria visuomeninį efektą“.

Žinių visuomenėje auga atviri, socialiai ir politiškai aktyvūs piliečiai, kurie yra demokratinės valstybės pagrindas. Teoriškai atrodytų viskas teisinga ir netgi veikia. Suomijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV galima rasti tokių pavyzdžių. Bet kodėl neveikia Lietuvoje? Tai priklauso nuo švietimo sistemos ir socialinės gerovės valstybės modelio suvokimo. Skaityti toliau

E. Aleksandravičius: Nesame jokia pasmerktoji žemė (8)

Aleksandravicius E.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Egidijus Aleksandravičius tiki, kad sėkmingos Lietuvos garantas – jaunimas. Tačiau ne bet koks, o išsilavinęs plačiąja prasme. „Esu įsitikinęs, kad tikrasis universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias, bet turi ugdyti ir moralinį jautrumą, principingesnį, inteligentiškesnį gyvenimo vertinimą. Tik tokio žmogaus rankose yra didžiausias mūsų ateities šansas – tai elementari išmintis. Priešingu atveju, jaunimas bus tik darbščių, be galo agresyvių ir aktyvių rinkos žaidėjų srautas“, – teigia profesorius. Skaityti toliau

L. Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį (5)

kokia kalba kalbiAr kalba ir mąstymas atskiriami? Ar žmonės, kurie kalba skirtingomis kalbomis, ir mąsto skirtingai? Šie ir panašūs klausimai seniai kamavo tiek paprastus žmones, tiek mokslininkus. Ne vienas, tikriausiai, esate girdėję mitą apie tai, kad eskimai turi penkiasdešimt pavadinimų sniegui, kaip pavyzdį, įrodantį, kad skirtingų kultūrų žmonės, kalbėdami skirtingomis kalbomis, skirtingai ir mato pasaulį.

Tačiau tokie pavyzdžiai savotiškai supina kalbų skirtumus su kultūrų savitumais, ar net gamtinėmis tautos gyvenimo sąlygomis: juk, tarkim, ispanams niekada nebus aktualu susikurti daugybę terminų sniegui apibūdinti. Tačiau panašu, kad teiginiai,

Skaityti toliau

Ir čia mus aplenkė estai, arba kodėl Lietuvoje neleistų dėstyti B. Gatesui (1)

Bilas Geitsas |  telegraph.co.uk nuotr.

Mokslo darbų temos nesikeitė nuo 1965-ųjų – užteko išimti žodžius komunistinis ir tarybinis, bendradarbiaujama su keliskart silpnesniais užsienio universitetais, auditorijas užpildo smegenėlių neturintys, tačiau tėvelių pinigėlių nestokojantys žmonės.

Kita vertus, užsienio universitetai ir studentai pernelyg sureikšminami: jei neįstojai į Harvardą, Oksfordą ar kitą pirmos lygos universitetą, gal geriau likti Lietuvoje?

Tokios mintys skambėjo Vilniuje vykusioje profesionalų tinklo „Globalios Lietuvos Skaityti toliau

Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus (0)

Baltijos šalių konferencija Kembridže  |  rengėjų nuotr.

Spalio 10–11d. Baltijos šalių konferencija 2014 m. sugrįžta dar didesnė. Šį kartą praeitais metais lūkesčius pranokusiame renginyje bus aptarti svarbiausia švietimo klausimai.

Baltijos šalių konferencijų projektas buvo inicijuotas prestižiniame Kembridžo universitete 2013-aisiais. Pernykštis renginys sulaukė virš 300 svečių bei didžiulio žiniasklaidos susidomėjimo Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Anot organizatorių, viena iš priežasčių, kodėl pasisekė renginys, buvo garbinga oratorių sudėtis. Svečiai aptarė mokslo, politikos ir verslo aktualijas. Tarp kitų garbingų svečių pasisakė ir Siim Kallas, Europos Komisijos viceprezidentas. Susirinkusieji taip pat turėjo galimybę išgirsti Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus kalbą. Skaityti toliau

Paroda „Išsilavinimas ir karjera 2014“ pristatys studijų užsienyje galimybes! (0)

kalba.lt nuotr.

Spalio 20 , 21 ir 22 d. edukacinė bendrovė „Kalba.Lt“ kviečia į tarptautinę aukštojo mokslo užsienyje parodą „Išsilavinimas ir karjera 2014“ (Education and career 2014). Kaip ir kasmet norima, kad kuo daugiau moksleivių sužinotų apie studijų užsienyje galimybes. Paroda vyks net trijuose miestuose: Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Tad parodą aplankyti galės dar daugiau smalsuolių.

Jau 11-us metus „Kalba.Lt“ rengiamoje parodoje jaunuolių lauks daugiau kaip 40 dalyvių iš viso pasaulio: tai universitetų atstovai, kurie labai norės pasidalinti informacija apie konkrečius universitetus, studijų programas ir apie kitus tau rūpimus su studijomis susijusius klausimus. Skaityti toliau

Šiandien išsilavinęs žmogus – nebūtinai raštingas? (1)

Oxbridgeessays.com nuotr.

Dar prieš keliasdešimt metų rašytojo autoritetas buvo reikšmingas ir vertinamas, tačiau, atrodo, kad šiandien juo gali būti bet kas. Skaitmeninių technologijų dėka į internetinę erdvę plūsta bet kaip surašytas, neredaguotas, dažnai – su gramatinėmis klaidomis teksto srautas. Tad žiniasklaidoje jau kurį laiką vis atsirandanti informacija, kad jaunimas šiandien balansuoja ties neraštingumo riba,  nebestebina. Nors abiturientai guodžiasi, kad valstybinius brandos egzaminus išlaikyti gali tik profesoriai, žiniasklaidoje publikuojami atviri mokytojų laiškai pirštu beda į pačių mokinių aplaidumą. Skaityti toliau

Judėjimo negalią turintiems studentams siekiama sukurti palankesnę studijų aplinką (0)

Neįgaliesiems pritaikytas stalas | Advertum.lt nuotr.Neįgaliesiems pritaikytas stalas | Advertum.lt nuotr.

Lietuvos studentų sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, tik kas ketvirta Lietuvos aukštoji mokykla yra visiškai pritaikyta asmenims su judėjimo negalia. „Neįgalieji aukštajame moksle“ apklausa parodė, kad studentai su negalia renkasi tas mokymosi įstaigas, kurios pritaikytos jų poreikiams, o ne tas, kuriose jie norėtų studijuoti, todėl Valstybinis studijų fondas pradėjo vykdyti projektą „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“.

„Padėtis šalies universitetuose ir kolegijose – kritinė. Pradėti reikėtų nuo to, kad netgi universitetų informacinė sistema nesutvarkyta. Studijuoti norintis specialiųjų poreikių studentas internete nesuras informacijos, ar universitetas teikia jam galimybę studijuoti, Skaityti toliau

L.Kazlavickas. Kokį rojų žada naujoji Užimtumo didinimo programa? (1)

Liutauras Kazlavickas | asmeninė nuotr.

Nuvylė. Tik taip galiu išreikšti savo reakciją, susipažinęs su taip ilgai laukta Užimtumo didinimo 2014-2020 programa. Nuo pavasario brandintas, daugelio ministrų ir Premjero nuolat reklamuotas bei kaip esminis žingsnis kovoje su nedarbu pristatomas dokumentas pasirodė esąs ne kas kita, kaip ministerijų jau ne pirmus metus atliekamų darbų sąvadas vos su keliais naujais uždaviniais einamųjų problemų gaisrams gesinti. Peršasi mintis, kad šio dokumento rengimas buvo ir yra tiesiog viešųjų ryšių akcija ar šiokia tokia imitacija (tokiomis pastarosios Vyriausybės Socialinių reikalų ir darbo ministerija jau spėjo pasižymėti ir kitose srityse). Skaityti toliau

Lietuvoje įgytas išsilavinimas vertinamas teigiamai (0)

Švietimas94 proc. Lietuvos gyventojų įvairaus lygio išsimokslinimą yra įgiję gimtojoje šalyje, o likusi dalis išsimokslinimą dalinai arba pilnai įgijo užsienyje. Absoliuti dauguma apklaustųjų tiek bendrai Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, tiek savo išsimokslinimą vertina teigiamai. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas.

74 proc. gyventojų, paprašytų bendrai įvertinti Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, jį įvertino labai arba gana gerai. Panaši dalis -– 77 proc. apklaustųjų – teigiamai įvertino savo Skaityti toliau

Neformaliojo švietimo plėtros politika suaugusiųjų mokytis neskatina (video) (1)

ŠvietimasValstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo (asmens bendrosios kultūros ugdymo ir profesinei veiklai reikalingų žinių įgijimo, gebėjimų lavinimo ir tobulinimo) organizavimas ir koordinavimas yra nepakankamas, o jo plėtra neduoda lauktų rezultatų – besimokančiųjų suaugusiųjų skaičius išlieka apie 5 proc. ir neartėja prie užsibrėžtų pasiekti 15 proc. kasmet besimokančių suaugusiųjų. „Šiuo metu neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimas ir koordinavimas yra vykdomas nenustačius Skaityti toliau

Universiteto tremtyje studentai susitiks su Tibeto vyriausybe tremtyje (0)

Sikyong dr. Lobsang Sangay ir Dalai Lama | facebook.com nuotr.

Birželio 13 d. Lietuvoje tremtyje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentai susitiks su Tibeto Vyriausybės tremtyje vadovu Sikyong dr. Lobsang Sangay. Susitikimo metu Baltarusijoje įsteigto, bet vėliau į Lietuvą priversto persikelti universiteto, skleidžiančio kritiško mąstymo, laisvės idėjas studentai ir dėstytojai su svečiais diskutuos apie demokratiją, žmogaus teises, išsilavinimą ir asmeninę atsakomybę.

Viešnagės metu birželio 14 d. 12:00 val. dr. L. S. Sikyongon taip pat skaitys viešą paskaitą Europos informacijos centre Seimo III rūmuose. Skaityti toliau

V.Juozapaitis. Ar reikalinga kultūra vadybai? (0)

 Prof. Vytautas Juozapaitis | facebook.lt nuotr.

Būdamas ištikimas tradicijoms ir išpažindamas amžinąsias vertybes, stengiuosi įsigilinti į procesų turinį iš esmės ir tik tada mėginti reikšti savo kuklią nuomonę. Juolab, politinėmis temomis, ypatingai vertinant vyriausybės, kuri dar nesulaukė 100 dienų gimtadienio, darbą. Tačiau, ši tema man pasirodė itin aktuali mano brolių ir seserų kūryboje atžvilgiu, nes vienintelė viltis ir motyvas, laikantis scenos kūrėjus teatre – tai kūrybos laisvė, grįsta pasitikėjimu ir pagarba menininkams.

Mane suneramino Tomo Čyvo straipsnyje „Ar galima vogti iš kultūros ir meno“ vasario 14 dieną paskelbtame  portale balsas.lt  cituojamo  Kultūros ministro Šarūno Biručio išsakytos mintys, Skaityti toliau

Lietuvos tėvų forumas: Didžioji moksleivio krepšelio lėšų dalis pravalgoma (0)

Daugiau negu 95 proc. moksleivio krepšelio lėšų mokyklos skiria pedagogų darbo užmokesčiui, psichologinei ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir vos keli procentai lieka vadovėliams, pedagogų kvalifikacijai kelti, neformaliam mokinių ugdymui bei kitoms reikmėms, rodo 2011 m. duomenys. Lietuvos tėvų forumas (LTF) susirūpino, kad 2012 m. visiškai liberalizavus moksleivio krepšelį, dar labiau kentės vaikų išsilavinimas.

LR Valstybės kontrolės 2011-2012 m. atlikto tyrimo „Mokinio krepšelio lėšų planavimo ir naudojimo vertinimas“ duomenimis, moksleivio krepšelio lėšų skirstymo metodikoje – nemažai pažeidimų. Skaityti toliau

Studijų ir mokslo plėtros 2013–2020 m. programoje numatyti ambicingi tikslai (0)

tspmi.vu.lt nuotr.

Vyriausybė patvirtino Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2013–2020 metų programą. Programoje išanalizuota dabartinė padėtis ir nubrėžtos gairės ateities darbams.

„Siekdami, kad Lietuva taptų konkurencinga šalimi, įvertinome dabartinę studijų ir mokslo situaciją ir ateičiai keliame labai konkrečius tikslus, – sako l.e.p švietimo ir mokslo Gintaras Steponavičius. – Pastaraisiais metais nuveikti dideli paruošiamieji darbai, reikia žengti į priekį nusimatant tolimesnius ambicingus žingsnius. Tapti konkurencingi pasaulyje galime tik per inovatyvius sprendimus – koncentruodamiesi į tarptautinio lygio mokslą ir studijas, perspektyviausias kryptis, Skaityti toliau

Turime stengtis, kad jaunimas pasiliktų Lietuvoje (3)

Jaunimas Lietuvoje | efoto.lt L. Šalnos nuotr.

Valstybinės institucijos užmerkia akis prieš mokslo sistemos trūkumus. Aukštojo mokslo įstaigose ruošiamas neadekvatus specialistų kiekis, o populiariąsias specialybes baigę jaunuoliai priversti laimės ieškoti svečiose šalyse. Na, o paklausius specialistus ruošiantys universitetai už modernėjančias auditorijas, tiesioginį studentų ir mokslinių tyrimų rėmimą dėkingi verslo sektoriui. Viena tokių socialiai atsakingų kompanijų – „Arvi“ įmonių grupė – ilgus metus investuoja į studijų kokybę ir būsimų specialistų kompetenciją. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Regionų mirtis – neišvengiamybė ar valios stokos pasekmė? (76)

Marius Kundrotas | Respublika.lt nuotr.

Lietuvos provincija merdi. Dvasiškai ir fiziškai. Intelektualiausias jaunimas, baigęs didmiesčių universitetus, didmiesčiuose ir lieka – jei apskritai neišvyksta į užsienį. Darbo rinka siaurėja. Žemė dirvonuoja. Užimtumo stoka skatina girtuoklystę ir asocialumą apskritai. Padoresni, protingesni, veiklesni gyventojai bėga. Šie faktai tokie akivaizdūs, kad jų įvardijimas prasmingas nebent kaip nuoroda į jų priežastis ir galimus sprendimus.

Mokslu pradėta neveltui. Jokia visuomenė ar bendruomenė neturės visavertės būties be elito. Jei nėra intelektualinio elito – jo vietą užpildo galios ar turto pagrindu susikūrę elitai. Provincijos padėtis šiuo požiūriu – apverktina. Skaityti toliau

Mokytis niekada nevėlu (0)

Anksčiau įgytas diplomas garantavo darbo vietą ir stabilų pragyvenimo šaltinį. Tačiau dabartinė dinamiška darbo rinka reikalauja įvairių įgūdžių, gebėjimų ir noro mokytis bei tobulėti. Tad šiuolaikinis žmogus vienu metu lanko kompiuterinio raštingumo kursus, tobulina kelių užsienio kalbų žinias ar mokosi verslumo subtilybių. Juk ir liaudies išmintis byloja: „Mokytis niekada nevėlu!“. Skaityti toliau