Žymos archyvas: išsaugojimas
Lietuviai ir lenkai siekia išsaugoti plačiažnyplių vėžių populiaciją (1)
Lietuviai ir lenkai siekia bendromis jėgomis sustiprinti plačiažnyplių vėžių populiaciją savo šalyse. Į Žuvininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atvykę žuvininkystės specialistai iš Poznanės (Lenkija) aptarė šios nykstančios vėžių rūšies išsaugojimo galimybes.
Pastaruoju metu šiai Berno konvencijos saugomai vėžių rūšiai situacija ypač nepalanki – tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje plačiažnypliai vėžiai (Astacus astacus (L) sparčiai nyksta. Skaityti toliau
Saugokime varles (0)
Kovo 5 d., siekiant išsaugoti pavasarį migruojančias varles, saugomų teritorijų direkcijos daro užtvarus šalia automobilių kelių. Lietuvos gamtos fondas organizuoja mokymus, kurių metu sužinosite apie varliagyviams kylančias grėsmes bei kaip patys galite prisidėti prie migruojančių varliagyvių išsaugojimo.
Kiekvieną pavasarį stebite varles ir rupūžes, žūstančias po automobilių ratais pavasarinės migracijos metu? Jūs galite sumažinti aukų skaičių jau šį pavasarį – padėkite varlei pereiti kelią. Skaityti toliau
D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus (10)
Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis.
Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros gadynės [1] patirtis, kai nors ir drausta lietuviška spauda, tačiau sunkiai, romantiškomis praeities istorijomis pasiramsčiuodama, spraudėsi į valstiečių sąmonę, taip padėdama joje atlikti virsmą – įdiegti svajonę apie laisvės galimybę. Po daugiau nei šimtmetį besitęsiančio carų jungo gniaužtų, Skaityti toliau
Svetimi gyvūnai ir augalai kelia susirūpinimą visai Europos Sąjungai (0)
Liepos 14 d. Europos Komisija patvirtino pirmąjį Europos sąjungai (ES) susirūpinimą keliančių invazinių svetimų augalų ir gyvūnų rūšių sąrašą, į kurį įrašytos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys. Sąrašas sudarytas pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo nuostatas.
Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, kai šios rūšys įtrauktos į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, leidžiama tik gavus leidimą Skaityti toliau
Statydami bei atnaujindami namus nepražudykime čiurlių jauniklių (0)
Čiurliai – juodi, į kregždes panašūs įvairiose pastatų nišose įsikuriantys paukščiai. Miestuose vidurvasarį tai lengviausiai pastebimi sparnuočiai, kurie jauniklių maitinimo metu kasdien sugauna po kelis tūkstančius vabzdžių. Šie naudingi paukščiai saugo mus nuo įkyrių, smulkių kraujasiurbių vabzdžių antplūdžio ir pagyvina miesto kraštovaizdį, todėl reikia džiaugtis, kad jie įsikuria mūsų kaimynystėje.
Čiurliai – itin geri skrajūnai, kurie visus savo poreikius sugeba patenkinti skrydžio metu. Skrisdami jie maitinasi, atsigeria, susirenka gūžtos įrengimui būtiną medžiagą, miega ir net poruojasi.
Tęsiamas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas kultūros paveldo srityje (0)
Birželio 29 d. Gdanske, Lenkijoje, prasidėjo dvi dienas truksiantis periodinis dvišalis Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertų grupės susitikimas. Tai jau 9-asis susitikimas, kuriame numatoma aptarti šalių kultūros paveldo, istorinės atminties išsaugojimui svarbias temas, muziejų, bibliotekų ir archyvų bendradarbiavimo sritis bei keitimąsi gerąja patirtimi. Susitikimo pabaigoje bus pasirašytas susitarimų protokolas. Skaityti toliau
Lietuviškos gyvulių veislės – pasaulinės žemės ūkio įvairovės dalis (1)
Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO) parengtoje pasaulinėje naminių gyvulių genetinių išteklių išsaugojimo strategijoje pabrėžiama, kad kiekviena valstybė atsako už savo naminių gyvulių genetinius išteklius ir turi pasiūlyti sistemą nacionalinei, regioninei ir pasaulinei veiklai šioje srityje užtikrinti. Lietuvos, nuo 1992 m. tarptautiniu mastu įsipareigojusios saugoti savo nacionalinius genetinius išteklius, Gyvulių veislininkystės įstatyme nurodoma, kad vienas iš pagrindinių mūsų šalies gyvulių veislininkystės uždavinių – saugoti ir gerinti Lietuvos gyvulių veisles bei jų genofondą. Skaityti toliau
Lietuvoje ištuštėjo 4200 kaimų ir viensėdžių – išsaugokime jų vardus! (30)
Lietuvoje sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui ištuštėjo 4200 mūsų šalies kaimų ir viensėdžių. Laikantis galiojančios tvarkos, kyla pavojus prarasti visų šių gyvenamųjų vietovių vardus. Palyginimui, per sovietmetį prarasti 5600 istorinių kaimų ir viensėdžių pavadinimai (apie 22% viso gyvenviečių vardyno); 2014 m. Ukmergės r. savivaldybės prašymu LR Vyriausybė jau panaikino 40 kaimų ir viensėdžių, šiais metais – dar tiek pat Švenčionių r. administracinių vietų pavadinimų. Toks likimas gresia ir kitų ištuštėjusių kaimų ir viensėdžių pavadinimams. Tai būtų skaudžiausias praradimas, nes kaimų ir viensėdžių vardai – lyg senųjų Skaityti toliau
Tartoko pelkė stebina gamtininkus (0)
Tartoko pelkė nuolat stebina savo retų rūšių buvimu ir didele gamtosaugine verte. Ne veltui teritorija buvo pripažinta esanti Europinės svarbos ir įtraukta į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“, išsaugoti retai Europoje sutinkamą gamtinių buveinių tipą – šarmingą žemapelkę.
Buvusi atvira teritorija apaugo krūmais ir nendrėmis, nustojus čia ūkininkauti. Taip pelkės vertybės arba sunyko, arba joms iškilo išnykimo grėsmė. Buvo nuspręsta pelkę ir aplinkines šlapias pievas atgaivinti. Tad čia vėl gausu saugomų augalų rūšių.
Pasak Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos specialistų, čia auga 2 gegūnių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą – baltijinė ir raudonoji gegūnės (Dactylorhiza baltica ir D. incarnata) bei labai reti Lietuvoje daugiametis patvenis (Swertia perennis) ir rusvasis vikšrenis (Schoenus ferrugineus). Skaityti toliau
Pavyko išsaugoti lietuviškas orchidėjas (0)
Plačialapės klumpaitės, vadinamosios lietuviškos orchidėjos, šiemet pražydo Balsio ežero pakrantėje Vilniuje. Šiems labai retiems, į Raudonąją knygą įrašytiems augalams išsaugoti gamtininkai skyrė daug pastangų. Jau nekalbant apie tai, kad plačialapės klumpaitės yra lepios, kad joms reikia specifinių gamtinių sąlygų, jas dar reikėjo saugoti ir nuo piktavalių žmonių. Jų augavietę teko aptverti ir prie jos įrengti stebėjimo kameras.
Visa tai padaryta įgyvendinant Aplinkos ministerijos projektą, skirtą 23 retoms rūšims apsaugoti Skaityti toliau
R. Ragauskaitė. Ko nepamatė baltarusių turistai ir ką sužinojo broliai latviai (nuotraukos) (II) (0)
Tęsinys.
Atsitiktinumo dėka patenkame į bažnyčios požemius. Visai netyčia (o gal ne?) sutiktas ekskursijų vadovas Valius Kazlauskas iš zakristijos paima raktą, tokį, kokį ir įsivaizduoju tinkantį požemio rūsiams – didelį, šiek tiek aprūdijusį, išraižytą ažūriniais raštais – fantazuoju, žinoma. Stovime prie paskutiniojo Tyzenhauzų giminės atstovo Lietuvoje – Reinoldo (1830-1880) – kriptos. Mirties aplinkybės paslaptingos: Reinoldas Tyzenhauzas domėjosi technikos naujovėmis, nuvykęs į kažkokią parodą, apžiūrinėdamas veikiančius velenus priėjęs per arti – ratas pagavo apsiausto skverną, įtraukė. Kol sustabdė, kūnas buvo smarkiai sužalotas. Skaityti toliau
Privatiems kultūros paveldo valdytojams kompensuota dalis išlaidų (0)
2014 m. paskutinėmis dienomis privatiems kultūros paveldo savininkams buvo kompensuota dalis asmeninių lėšų, kurias 2014 metais jie skyrė savo valdomo paveldo tvarkybai. Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) septyniolikos kultūros paveldo objektų valdytojams skyrė 663 489 litų kompensacijų: už tvarkomuosius paveldosaugos darbus kompensuota daugiau negu 470 tūkst. Lt, likę 193 tūkst. litų skirti kompensuoti už tvarkybos darbų projektų parengimą ir taikomuosius tyrimus.
Muziejai šiuolaikinėje visuomenėje: žvilgsnis į ateitį (0)
Palangoje vyko Lietuvos muziejų asociacijos (toliau– LMA) organizuotas trijų dienų seminaras „Muziejai šiuolaikinėje visuomenėje: strateginės plėtros kryptys, tikslai, uždaviniai Lietuvos ir tarptautiniame kontekste“. Seminare dalyvavo per 70 šalies muziejų vadovų ir kultūros vadybininkų.
Seminare buvo pristatytos Lietuvos muziejų strateginių plėtros krypčių programos nuostatos ir supažindinta su tarptautiniu muziejų strateginės raidos kontekstu.
Šis seminaras surengtas įgyvendinant LMA projektą „Muziejai šiuolaikinėje visuomenėje: strateginės plėtros kryptys, tikslai, uždaviniai Lietuvos ir tarptautiniame kontekste“, Skaityti toliau
Lietuvos kino paveldas grįžta valstybei (0)
Lietuvos kino centras pasirašė susitarimus su UAB „Lietuvos kino studija“ dėl turtinių autorių teisių ir gretutinių teisių į nacionalinius filmus ir audiovizualinius kūrinius, sukurtus nuo 1940-ųjų iki 2004-ųjų, perėmimo.
Valstybei perduotos 81 animacinio, 849 dokumentinių, 80 vaidybinių, 185 užsakomųjų filmų bei kino metraščių „Tarybų Lietuva“ ir „Lietuvos kronika“ autorių ir gretutinės teisės. Taip pat perduotos 1409 audiovizualinių kūrinių laikmenos, šiuo metu saugomos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos archyve.
Visų kūrinių, kurių teisės turimos, sąrašą bus galima rasti Lietuvos kino centro Skaityti toliau
Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją (0)
Kalbėdami apie Kaimo plėtros programos (programa) paramą, dažnai be dėmesio paliekame vieną labai svarbią paramos dalį – jos lėšomis sukuriamas visuomenines vertybes. Tai sveikas ir saugus maistas, švarus vanduo ir oras, saugoma bioįvairovė – augmenija ir gyvūnija, tvarkomas kraštovaizdis.
Žemės ūkis ir gyvoji gamta yra tos pačios ekosistemos sudėtinės dalys, dėl to žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė nėra vien žmogaus sukurti ir jo reguliuojami ištekliai. Tai sudėtingas biologinis procesas, reikalingas ne tik žmogui vartoti, bet ir visos ekosistemos reprodukcijai palaikyti. Skaityti toliau
Apdovanoti Geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso nugalėtojai (0)
Balandžio 18 d. Vilniuje paminėta Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena. Šia proga Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslų akademijos skyriumi Mokslininkų rūmai surengė seminarą, kurio metu buvo aptarti paveldosaugos politikos klausimai, XX a. pradžios kultūros paveldo objektai.
Renginio metu buvo apdovanoti ir Geriausių archeologijos paveldo Skaityti toliau
Užutrakio dvaro sodyboje vyks dviejų dienų menotyros bei muziejinio švietimo konferencija (0)
Spalio 24-25 dienomis Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Karaliaus Jono III Rūmų muziejus Vilanove organizuoja dviejų dienų menotyros bei muziejinio švietimo konferenciją, kuri vyks buvusių grafų Tiškevičių rūmų baltoje salėje Užutrakio dvaro sodyboje.
Užutrakio Rūmai per paskutiniuosius penkerius metus buvo intensyviai restauruojami. Lietuvos ir Lenkijos kultūros institucijų bendradarbiavimo dėka šiuo metu juose pristatoma unikali aristokratiškos rezidencijos interjerų rekonstrukcijos ekspozicija. Tai puikus kultūrinio dialogo, kurį rengia Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su Lenkijos muziejais, o būtent: Karaliaus Jono III Rūmų muziejumi Vilanove, Varšuvos nacionaliniu muziejumi, Krokuvos nacionaliniu muziejumi, Krokuvos miesto istorijos muziejumi, Skaityti toliau
Siekiama daugiau paramos miškų gamtinės įvairovės išsaugojimui (0)
Lietuvos gamtos fondas, Estijos gamtos fondas ir Pasaulio gamtos fondas Latvijoje vakar viešu laišku kreipėsi į Lietuvos, Latvijos, Estijos aplinkos ir žemės ūkio ministerijas, prašydami 2014-2020 m. kaimo plėtros programose skirti daugiau dėmesio ir lėšų miškų gamtinės įvairovės išsaugojimui.
Europos Sąjunga Biologinės įvairovės strategijoje ir Miškų strategijoje yra pabrėžusi miškų kaip vientisos ekosistemos, suteikiančios buveines didelei rūšių įvairovei, svarbą. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EAFRD) oficialiame pasiūlyme dėl kaimo plėtros teigiama, kad „Išmokos ir toliau turėtų būti teikiamos tiems miško savininkams, kurie skiria daug dėmesio aplinkosaugos ir klimato stabilizavimo priemonėms, prisiimdami įsipareigojimus savo miške didinti gamtinę įvairovę bei gerinti miško ekosistemų teikiamas paslaugas, Skaityti toliau
Trakų istorijos muziejuje vyks renginys, skirtas Stanislovo Mikulionio atminimui (0)
Spalio 22 d., pirmadienį, 10 val. Trakų istorijos muziejuje (Kęstučio g. 4, Pusiasalio pilies teritorijoje) vyks renginys, skirtas architektui, Trakų miesto ir pilių tyrinėtojui, kultūros paveldo vertintojui ir žinovui Stanislovui Mikulioniui atminti. Renginio metu bus pristatytas Trakų istorijos muziejaus leidinys „Stasį Mikulionį prisimenant“.
„Prieš du dešimtmečius, 1992 m. spalio 11 d. šis garbus ir iškilus žmogus išėjo Anapilin, palikęs daug nebaigtų darbų, – sako Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Povilūnas. – Trakų istorijos muziejaus darbuotojai, pagerbdami S. Mikulionio atminimą, Skaityti toliau
Audito komitetas priėmė sprendimą dėl Tytuvėnų ansamblyje kilusio gaisro padarinių ir kultūros vertybių apskaitos bei apsaugos (0)
Birželio 13 d. Seimo Audito komitetas svarstė klausimą dėl Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir bernardinų vienuolyno ansamblyje kilusio gaisro padarinių ir kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos bei apsaugos. Audito komitetas, išklausęs atsakingų institucijų pateiktą informaciją ir išanalizavęs dokumentus bei susipažinęs su situacija vietoje, priėmė sprendimą, kuriuo pateikė pasiūlymus ir rekomendacijas atsakingoms institucijoms.
Vyriausybei pasiūlyta siekiant racionalaus ir objektyvaus Vyriausybės rezervo lėšų paskirstymo, paskirti už tai atsakingą instituciją; Skaityti toliau
Tarptautinė konferencija Vilniuje „Skandinavijos ir Lietuvos istoriniai želdynai: dabarties iššūkiai“ (0)
Gegužės 9-10 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje (Universiteto g. 3, 2 aukštas, Vilnius) vyks tarptautinė konferencija „Skandinavijos ir Lietuvos istoriniai želdynai: dabarties iššūkiai”. Konferenciją rengia Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ir Danijos kultūros institutas.
Konferencijos metu bus aptarti istorinių želdynų išsaugojimo, atkūrimo ir panaudojimo Skaityti toliau
