Žymos archyvas: islamas
„Aktualioji istorija“: Kokią įtaką kryžiaus žygiai padarė Europai? (video) (0)
Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau kalbamės temomis, kurias padiktavo istorijos egzaminų programa, ir kurios turėtų būti aktualios ir abiturientams, ir visiems besidomintiems istorija.
Kokią įtaką pačiai Europai padarė jos organizuojami kryžiaus žygiai? Vakarų krikščionys pasikeitė. Kiek ir ko jie perėmė iš musulmonų ir ar tikrai iš musulmonų? Ar stiprėjo kryžiaus žygius skelbusios bažnyčios įtaka? O gal jos autoritetas smuko? Skaityti toliau
„Azerbaidžano reportažai“: Ko nežinome apie šiuolaikinį islamą? (nuotraukos, video) (0)
Šiandien islamas Vakarų civilizacijos žmogui darosi baisus, keistas ir nesuprantamas. Netgi žiaurus. Nes islamo vardu pasaulyje vykdomi baisūs darbai.
Tik ar islamas ir jo vardu vykdomi darbai yra tas pats? Kodėl šiandien religiniai fundamentalistai ir teroristai į kovą prieš Vakarų civilizaciją kelia islamo vėliavą? Kas yra Islamo valstybė?
Ir, pagaliau, ar gali kartu melstis sunitai ir šiitai? Skaityti toliau
D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas? (25)
Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau
P. Žumbakis: Amerika pavargusi nuo politkorektiškumo, žiniasklaida aptarnauja Klinton, o Trampas pirmiau visko kelia JAV interesus (16)
Lietuvoje plačiai apžvelgiamos JAV prezidento rinkimų kovos dažnam skaitytojui palieka įspūdį, jog dėl įtakingiausio politinio posto Vakarų pasaulyje varžosi protinga profesionali kandidatė ir populistas be jokio supratimo apie politiką. Toks įspūdis niekaip nepaaiškina fakto, kad apklausose abu kandidatai palaikomi gana apylygiai. Ar JAV visuomenė tokia politiškai neišsilavinusi, pagaulesnė populizmui labiau nei Lietuvos rinkėjai? Kaip tuomet paaiškinti tai, kad Donaldą Trampą (Donald Trump) palaiko gausybė aukšto išsilavinimo ir visuomenės statuso žmonių? Manome, kad Lietuvoje šiai mįslei įminti skiriama per mažai dėmesio, todėl apie tai kalbamės su vienu Trampo šalininkų, dipukų kartos Amerikos lietuviu, garsiu advokatu Povilu Žumbakiu, Skaityti toliau
T. J. Viljamsas. Nicos teroro akivaizdoje Prancūzijos vadovai neigia realybę (0)
Bet kokiam kare negalėjimas ar atsisakymas atpažinti priešo intencijas ir pajėgumus turi katastrofiškų pasekmių. JAV tai patyrė 1941 metų gruodžio 7 dieną (tą dieną japonai užpuolė amerikiečių karinę jūrų bazę Perl Harborą, vert. past.). Bet kaip parodė rugsėjo 11-osios ir vėlesni išpuoliai, ši pamoka buvo greitai užmiršta, o tai reiškė atsinaujinusį sielvartą ir kartėlį. Deja, atrodo, kad Prancūzijos vadovai šios pamokos neišmoko net ir po liepos 14-osios skerdynių Nicoje.
Nepaisant vis besikartojančių išpuolių Prancūzijoje, atliekamų arabų kilmės ir musulmonų identiteto šios šalies piliečių bei užsieniečių, Skaityti toliau
V. Rubavičius. Kas po Nicos? Nauji sukrėtimai (8)
Teroristiniai išpuoliai sprogdinant ir šaudant jau tapo ganėtinai įprastu dalyku. Nebestebina ir dar visai neseniai nesuvokiamais ir pasibaisėtinais atrodę mirtininkų „fejerverkai“. Įpratome prie standartinių sakinių, kuriais aukštieji Europos Sąjungos politikai reiškia užuojautą, tvirtą pasiryžimą kovoti su terorizmu ir patikinimus, kad tautos nesileisiančios įbauginamos ir nekeisiančios savo gyvenimo būdo. Tiesa, Prancūzija jau kuris laikas gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis, o prancūzai tarsi nepastebi šio pokyčio. Galima nujausti, kad prireikus tokios padėties nepastebės ir daugelio kitų demokratinių valstybių piliečiai, o tik džiūgaus dėl neva padidėjusio saugumo. Skaityti toliau
V. Balkus. Šiandien „pabėgėliai“ ir ekonominiai migrantai – rytoj budeliai (2)
Sunkvežimis sutraiškė per 80 prancūzų. Visi, kam proga pasitaikė, pareiškė „gilią užuojautą“, „susirūpino“ dėl teroro ir „išreiškė tvirtą paramą“. Kaip įprasta, buvo nuneštos žvakutės, ką galima papuošti Prancūzijos vėliavos spalvomis, papuošė. Taigi, iki kito karto.
Būtent taip ir atrodytų žinutė apie Nicos įvykius. jei ją tektų surašyti telegramos formatu. Ir tikrai – po Paryžiaus ir Briuselio teroro aktų mes jau pradėjome priprasti, kad Europa jau nėra saugi vieta ir kad ateityje žudynės kartosis. Skaityti toliau
S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (III) (16)
Po buvusių straipsnių publikavimo, kai kurie klausė, kodėl rašau apie problemas su migrantais ir teroristais, kodėl „gąsdinu“ žmones faktais, kurie kol kas vyksta ne Lietuvos teritorijoje? Atsakymas paprastas – tik suvokdama problemos sudėtingumą, pilietinė visuomenė sugebės padaryti taip, kad šios problemos liktų už Lietuvos ribų. Priešingu atveju, pavėluotas reagavimas ir kultūrinis šokas gali virsti niekam nenaudinga „islamofobija“ ar „migrantofobija“.
Nereikia jokių fobijų, kurias mums primeta islamistai. Tačiau nereikia ir „lietuviufobijos“ – mes privalome žinoti tiesą ir suprasti, kaip panašias problemas sprendžia kitų šalių Skaityti toliau
S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (II) Saugumo specialistai apie migracijos grėsmes (5)
Prieš interviu su žinomu Vokietijos policijos konsultantu (apie kurį žadėjau parašyti straipsnyje „Džihadas Lietuvoje? (I)“) religinio ekstremizmo klausimais, Lietuvos skaitytojui turiu paaiškinti „migracinio“ pavojaus esmę, apie kurią jis kalba. Tai verčia daryti tyla, vyraujanti lietuviškos žiniasklaidos tinklaruoščiuose ir publikacijose apie „Islamo valstybės“ veiksmus ES teritorijoje, kai beveik visai nekalbama apie jau esamas realias problemas ir faktus, susijusius su abipuse migracija.
Šios itin pavojingos grėsmės Europos ateičiai, susijusios su abipuse migracija, neįmanoma išspręsti kvotų pagalba ar biurokratų nurodymais, arba statant sienas. Ir kaip teigia JAV, Britanijos ir kitų šalių saugumo specialistai, kurių nuomonė pateikta šiame straipsnyje, Skaityti toliau
V. Bernotas. Kaip feministės po musulmonų kojomis puolė (2)
Kairuoliškoje mintyje ir jai būdingame kultūrinio bei socialinio gyvenimo supratime esama vidinio konflikto. Tai galima pastebėti nagrinėjant iš pažiūros viena kitai neprieštaraujančias idėjas, kurios remiasi liberalizmui ir marksizmui būdingomis prielaidomis. Vienas iš prieštaravimų iškyla pradėjus analizuoti multikultūralizmo ir feminizmo idėjas.
Feminizmas
Feminizmas dažniausiai apibrėžiamas kaip judėjimas, kurio apologetai siekia lygių moterų ir vyrų teisių. Kaip ir kitos kairiosios idėjos, feminizmas remiasi prielaida, jog individai yra absoliučiai laisvi ir lygūs, tačiau Skaityti toliau
V. Sinica. Musulmonų integracija – pasaka su nelaiminga pabaiga (4)
„Ar įmanoma integruoti Europą užplūdusią imigrantų bangą“, – klausia turbūt kiekvienas Europos likimui neabejingas pilietis. Ne, neįmanoma.
Multikultūralizmo spindesys ir skurdas
Kad nepaklystume taip kategoriškai atsakinėdami į šį skausmingą klausimą, turime sutarti, kaip suprantame integraciją. Kairuojančioje Europoje daug kam bent daugmaž taikus sugyvenimas vienoje valstybėje pagal atskiras kultūrines, o kartais ir teisės normas jau yra integracijos sėkmės istorija. Skaityti toliau
Z. Vaišvila. Lietuva – valstybės iškamša (66)
Pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2015 m. gruodžio 21 d.
Baigiantis metams, pabandykime susivokti, kur atsidūrėme. Kodėl Lietuva, vadovaujama nespėjančios laimėjimais girtis Prezidentės Dalios Grybauskaitės, vėl sublizgėjo ženkliai didėjančia imigracija? Interneto komentatoriai net prisiminė senovės graikų filosofo ir mąstytojo Platono nuomonę, kad valdžia savavaldžiaus tiek, kiek mes, valdžią renkantieji, jai leisime tai daryti. Iš viso savo Skaityti toliau
S. Lapėnas. Į kovą su melu! Kas kiša kiaulę Kanados ir Belgijoms merams? (10)
Akivaizdi ir trumpa tiriamosios žurnalistikos pamoka
Manęs kartais klausia, kodėl užsiimu tiriamąja žurnalistika – ilgai ir nuobodžiai kapstausi faktuose, lyginu informaciją skirtinguose šaltiniuose, tikrinu pasisakymų tikroviškumą oficialiuose valstybiniuose ir informaciniuose portaluose? Tuo labiau, kad Lietuvoje įprasta keistis nuomonėmis, o faktai mažai kam terūpi. Pavyzdžiui, kartais pasitaiko, kai publikuodami mano straipsnius aštriomis temomis kai kurie portalai ignoruoja pridedamus skaitlingus informacijos šaltinius. Skaityti toliau
O. Strikulienė. Žudynės niekad nesibaigs, jei patys žudysim (8)
Be abejo, baisiausias savaitės įvykis – teroristų suorganizuotos negirdėtos žudynės Paryžiuje ir po jų sekę atsakomieji prancūzų bombardavimai. Sunaikinę vieną „Islamo valstybės“ vadavietę bei kelis ginklų sandėlius. Tik ar sandėliukų bombardavimas, nesvarbu, koks įnirtingas, gali apsaugoti nuo naujų džihadistų išpuolių?
Smūgis – atsakas. Vėl smūgis – vėl atsakas. Naujas bėglių srautas – naujas priėmimas. Tai jau tampa monotonija. Užtruksiančia gal 20 metų. Kol per Turkiją ir Balkanus atbėgs ir „Islamo valstybės“ prezidentas su savo svita. Skaityti toliau
S. Lapėnas. 56 procentai migrantų palaiko „Islamo valstybės“ teroristus? Ką mes kviečiame į Lietuvą? (9)
Vietoje įžangos
Baigiant rašyti šį straipsnį, sužinojau apie teroro aktą Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje žuvo 129 žmonės, keli šimtai sužeistų. Jau nustatyta, kad tarp nusikaltėlių buvo ir Prancūzijos piliečiai, ir nauji migrantai, praėję „patikrą“. Prancūzija paskelbė karą „Islamo valstybei“. Tačiau „Islamo valstybė“, tai ne teritorija, kurią galima apmėtyti bombomis, tai ne grupelė teroristų, kuriuos galima paimti į nelaisvę – tai, pirmiausia, galinga ideologija, besiremianti iškraipytais senovinės religijos vertinimais, verbuojant į savo gretas pasekėjus visame pasaulyje. Skaityti toliau
V. Sinica. Paryžiaus žudynių pamokos (30)
Paryžių sukrėtė didžiausias teroro išpuolis nuo 2004 metų, kai 191 žmogus žuvo per sprogimus Madrido metro. Šiąnakt Paryžiuje negalutiniais duomenimis pareikalauta 160 aukų. Gerai organizuoti, bombomis, granatomis ir kalašnikovais ginkluoti savižudžiai teroristai surengė atakas futbolo stadione, koncertų salėje ir keliuose restoranuose. Paryžiuje paskelbta nepaprastoji padėtis, sustabdyta didelė dalis transporto, uždarytos šalies sienos. Pasaulis gedi, smerkia terorizmą ir reiškia paramą Prancūzijai. Prisidėdami prie užuojautos tragedijos aukoms, turėtume plačiau pažvelgti į įvykių kontekstą ir galimas pamokas. Skaityti toliau
R. Garuolis. Kas laukia imigrantų Lietuvoje (10)
Lapkričio 3 d. Vilniuje vyko konferencija „Migracija ir integracija – tendencijos ir(ar) galimybės?“, kurią surengė Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai, Europos pabėgėlių fondas ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Po ministres Algimantos Pabedinskienės įžanginės kalbos buvo papasakota apie įvairių fondų, nevyriausybinių organizacijų veiklą, padedant prieglobsčio ieškotojams Lietuvoje. Kiekvienais metais mūsų šalyje prieglobsčio prašo mažiausiai 600 sienos pažeidėjų, apie 150 prašymų patenkinama, apie 40–70 jų išvyksta už ES ribų Skaityti toliau
V. Ibianska. Ką mes žinome apie islamą? (4)
Ištikus pabėgėlių krizei, Europa sutriko. Iš vienos pusės žiūrint, privalu gelbėti bėgančiuosius nuo represijų, karo, ir jokių abejonių čia kilti negali. Iš kitos – bado akis religijų ir kultūrų skirtumai, akivaizdžiai sukelsiantys nemenkų pavojų. Prancūzija ir Vokietija jau turi karčią patirtį. Kaip išmintingai ir moraliai turime pasielgti mes, europiečiai, regis, nežino niekas. Jaudina ir graudina nedidelę migrantų dalį sudarančios moterys su vaikais, tačiau nerimą kelia jauni, sveiki ir stiprūs vyrai. Jie – didesnioji dalis. Tad priimti ar ne, tapo sunkiai išsprendžiama dilema. Kaip tikruosius karo pabėgėlius ir tariamus pabėgėlius diferencijuoti? Skaityti toliau
T. Baranauskas. Europa, kurios nenorime matyti: kodėl ji gina stribus ir vilioja islamistus? (118)
Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre.
Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai! Skaityti toliau
V. Vasiliauskas. Pabėgėlių krizė Lietuvoje – komedija. Kol kas (13)
Kur nors pabėgėlių stovykloje Italijoje ar net Turkijojoje visai įmanomas vaizdelis – sirė motina sako užsiožiavusiam vaikiukui: „Jeigu,sūneli, neklausysi, išvežime tave į Lietuvą“. Vaikai gąsdinami Lietuva.
Dar ničniekas nėra regėjęs Lietuvoje gyvo pabėgėlio, o jau sukėlėme dėl pabėgėlių tikrų tikriausią isteriją ir net spėjome susirieti. Vyriausybė, jos sudaryta komisija raportuoja apie nuverstus kalnus belaukiant pabėgėlių, o opozicija kimba į atlapus: nė velnio jūs nepadarėte. Vyriausybė jau pritarė Migracijos departamento ir visos prieglobsčio suteikimo sistemos reformai, tačiau net dalis valdančiosios daugumos Seime Skaityti toliau
S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (I) Saugumo specialistai apie migracijos grėsmes (8)
Dviejų skirtingų specialistų: izraeliečio ir libaniečio, turinčių praktinės patirties tarptautiniuose religiniuose, skirtuose saugumo užtikrinimo klausimams, požiūriai į migraciją leidžia geriau suvokti grėsmes Lietuvos pilietinei visuomenei.
Už politikų klaidas visada sumoka pilietinė visuomenė. Ir bet kuri sudėtinga situacija, panaši į dabartinę dėl migrantų srauto, reikalauja sisteminio problemos suvokimo. Galime protestuoti ar panikuoti dėl esamos situacijos, tačiau pilietinei visuomenei svarbiau yra blaiviai, įvertinus visas aplinkybes, parengti sistemines priemones savo interesų gynimui. Biurokratai klysta manydami, kad kvotų ar popierinių susitarimų pagalba galima kažką išspręsti. Skaityti toliau
K. Čeponis. Ar milijonai imigrantų iš Azijos ir Afrikos nusiaubs Europą ir Lietuvą? (30)
Būtent toks klausimas dabar jaudina nemažą dalį Lietuvos piliečių.
O aiškių ir konkrečių atsakymų mūsų valdžioje šiuo metu sėdintys aukštieji valdininkai nepateikia – arba jų nežino, arba „politkorektiškai“ vengia atvirai pasakyti Lietuvos visuomenei žiaurią tiesą, kuri gali sukelti nepakeliamą siaubą lietuviams ir visiems kitiems dabartiniams Lietuvos Valstybės gyventojams…
Todėl visų pirma būtina nuosekliai išvardinti tuos, šiuo metu jau visiškai akivaizdžius (išmanantiems šias problemas žmonėms), pavojus, kurie paskandins Lietuvą bei Europą, į Skaityti toliau
V. Sinica. Islamo taika Europai (79)
Istorija mėgsta kartotis. Šiandienos Lietuvoje, visai kaip ir pokario Europoje anapus Geležinės uždangos, atsilikimo, fobijos ir gal net rasistinės neapykantos etiketės klijuojamos drįstantiems kalbėti apie tai, kad masinė imigracija yra kultūrinė ir ekonominė grėsmė, o visų plūstančių pabėgėlių priėmimas – jokia Europos „pareiga sau ir žmonijai“. Lygiai kaip ir tada, į Europą šiandien plūsta imigrantai iš kitų žemynų. Tik šįkart jų nepalyginamai daugiau ir jų niekas nekvietė Europos atstatymui iš karo griuvėsių.
Vokiška kantrybė
Ištarus, kad migrantai Europai nereikalingi, geriausia avansu atsiprašyti. Skaityti toliau
J. Panka. Imigrantai – nuskriausti žmonės ar naujieji Europos šeimininkai? (90)
Seniausiai visi žino tiesą, jei yra paklausa – bus ir pasiūla. Ilgą laiką Europa sirgo migrantais. Taip, juk tai labai patogu Europos Sąjungos elitiniams politikams, bankų išlaikomiems ekonomistams ir tingiems vakariečiams. Juk nenorėjo turtingas, išlepęs vokietis plauti viešųjų tualetų Bonoje ar Berlyne – ir įsileido Vokietijos valdžia turkų šeimą. Tingiai britei plauti indus kavinėje – negarbinga ir žeminanti procedūra, prašom – tai padarys daugiavaikė imigrantė indė, kurią pakvies paslaugi Britanijos valdžia. Jaunas studentas prancūzas nesutinka šluoti Paryžiaus gatvių – jo laukia pasilinksminimai naktiniame klube, o šį darbą atliks imigrantas iš Alžyro. Taip Vakarų Europa smaginasi jau ne vieną dešimtmetį. Tačiau visoms nesveikoms šėlionėms ateina galas, kuo linksmesnis vakarėlis – tuo sunkesnės pagirios ryte. Skaityti toliau
M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien (44)
2025-ieji metai. Europos Sąjunga jau sudraskyta vidaus prieštaravimų. Vakarų Europos šalys grumiasi žūtbūtinėje kovoje su Islamo Kalifato jėgomis, jau kontroliuojančiomis didžiąją dalį Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Pirėnų ir Apeninų teritorijų. Karas vyksta dėl kiekvieno miesto, dėl kiekvieno kvartalo. Skandinavai susitelkė šiaurinėse teritorijose, didžiuosius miestus jau perėmė Kalifato pajėgos.
Jungtinėse Amerikos Valstijose – Antrasis pilietinis karas. Krikščioniški Pietūs – prieš liberaliąją Šiaurę. Dalį pietinių teritorijų susigrąžino Meksika. Šiaurės rankose – buvusios finansų imperijos likučiai ir galinga karinė technika, bet žymią dalį Skaityti toliau
D. Stancikas. Europa savo spąstuose (9)
Dar prieš metus ES lyderiai žadėjo bausti Šveicariją, kurios piliečiai referendume pareikalavo riboti imigraciją. Dar taip neseniai Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungai, vidaus reikalų ministro D. Barakausko asmeny netgi ragino Europą dar plačiau atverti savo sienas. Tuo tarpu po praėjusios savaitės teroristinių žudynių Paryžiuje Ispanija jau siūlo keisti Šengeno sutartį ir taip stiprinti valstybinių sienų apsaugą. Vengrijos premjeras aiškina, kad imigracija – blogis, kurį pats laikas sustabdyti. Vokietijoje „patriotiniai europiečiai prieš Vakarų islamizaciją” organizuoja savaitines antiislamines akcijas, o Izraelio premjeras kviečia visus Europos žydus „grįžti namo“ (beje, Paryžiuje nužudyti žydai jau „grįžta namo“ – laidojami Izraelyje). Skaityti toliau
V. Rubavičius. Liūdžiu ir užjaučiu, tačiau „Je ne suis pas Charlie“ (53)
Pasibaisėtinas ir šaltakraujis prancūzų satyrinio tabloido Charlie Hebdo redakcijos darbuotojų išžudymas sukrėtė Europą. Įvairių šalių žmonės reiškia užuojautą Prancūzijai ir žuvusiųjų artimiesiems, plinta spontaniškos solidarumo su laisvą žodį ginančia žiniasklaida demonstracijos. Į gatves ir aikštes išeinantys žmonės sako, kad teroristai jų neįbaugins. Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybės, taip pat Europos Sąjungos Parlamentas rengia skubius pasitarimus, kad būtų nusakytos aiškios kovos su terorizmu, taip pat ir naujos imigracijos politikos gairės. Kad ir kaip liūdėtume, būtina ir bandyti pasiaiškinti jei ne šio baisaus nusikaltimo priežastis, tai bent aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip skatina islamistinės ideologijos, islamistinio ekstremizmo ir terorizmo plitimą Europoje. Skaityti toliau
Prie Prancūzijos ambasados piketavę tautininkai smerkė žudynes bet nepalaikė „Charlie Hebdo“ redakcijos veiksmų (nuotraukos, video) (2)
Sausio 9-ą dieną Tautininkų Sąjunga surengė piketą, skirtą pareikšti užuojautą prancūzų tautai ir pasmerkti ilgą laiką Europos Sąjungos mastu vykdytą absurdišką migracijos skatinimo ir iškreiptos tolerancijos politiką.
Piketo dalyviai sakė nepalaikantys prieštaringai vertinamo laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijos vykdytų provokacijų, nes šis laikraštis, pasak jų, užsidirbo pinigus tyčiodamasis ir niekindamas tai, kas kai kurioms žmonių grupėms buvo ir yra šventa.
Pikete dalyvavęs Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka sakė: „Nors „Charlie Hebdo“ laikraštis mėgavosi cinišku humoru ir skatino patyčių kultūrą Prancūzijos visuomenėje tačiau tai negali pateisinti žudynių ir smurto.
Vokietijoje nuvilnijo daugiatūkstantiniai protestai prieš šalies islamizaciją (4)
Visoje Vokietijoje vakar, sausio 5 dieną, nuvilnijo protestai prieš taip vadinamą Europos islamizavimą. Šiuos protestus surengė PEGIDA, Patriotiniai europiečiai prieš Vakarų islamizaciją (Patriotische Europäer gegen die Islamisierung des Abendlandes). Į Vokietijos miestų gatves rinkosi ir priešingą nuomonę turintys.
Bene didžiausio pritarimo sulaukta Vokietijos Drezdeno mieste. Čia prieš islamizaciją pasisakančiųjų buvo apie 18 tūkst., apie 3 tūkstančius buvo nepatenkintų šia akcija. Skaityti toliau
Užsienio reikalų komitetas priėmė pareiškimą dėl kovos prieš tarptautinį terorizmą (0)
Seimo Užsienio reikalų komitetas išklausė Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų informaciją dėl tarptautinės bendruomenės veiksmų, kovojant prieš Irako ir Levanto islamo valstybės (ISIL) grupuotę Irake ir Sirijoje. Komiteto nariai su ministerijų pareigūnais aptarė Lietuvos prisidėjimo prie tarptautinės bendruomenės veiksmų kovojant prieš tarptautinį terorizmą galimybes. Komitetas, reaguodamas į tarptautinio terorizmo plitimą ir jo keliamas grėsmes regionui ir visam pasauliui, priėmė pareiškimą dėl kovos prieš tarptautinį terorizmą.
Pareiškime komitetas pasmerkė Irako ir Levanto islamo valstybės (ISIL) Skaityti toliau
