Žymos archyvas: Ingė Lukšaitė
Atmintys V. Teorinio mąstymo reikalingumas (1)
Kartą, betvarkydama archyvą, įsiskaičiau į 1995 m. sausio 31 d. „Liaudies kultūros“ žurnalo, kuriam vadovavau 25-erius metus, redakcinės kolegijos posėdžio stenogramą. Tame posėdyje pradėjome diskutuoti, iš kur toks visuomenėje, tiksliau, iš kai kurių asmenų sklindantis priešiškumas etninei kultūrai. Pokalbiui pretekstą sudariau pati, kalbėdama apie tuomet spaudoje pasirodžiusius priešiškus etninei kultūrai ir žurnalui Alfredo Bumblausko pasisakymus.
Man įdomūs, konceptualūs Ingės Lukšaitės ir Norberto Vėliaus tuometiniai pasisakymai. Skaityti toliau
Seime – konferenciją „Kūryba ant skustuvo ašmenų“ (tiesioginė transliacija, video) (0)
Birželio 17 d., trečiadienį, 10–14 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „Kūryba ant skustuvo ašmenų: kaip sovietmečiu buvo ginama profesionalioji lietuvių kultūra. Liudytojų parodymai“, kurią rengia Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba.
Pagrindinis šio renginio tikslas – aptarti, kaip lietuvių kultūra galėjo išlikti sovietinėje Lietuvoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti šios epochos liudytojai ir jaunoji karta, žinanti šią epochą iš rašytinių dokumentų bei žmonių pasakojimų. Skaityti toliau
Netrinkime savęs iš savo atminties (5)
Neapsikentusi, kad ir šiandien didesnė pasaulio dalis lietuvius laiko slavais, kad po pasaulį klaidžioja ir veši neva apie Lietuvą bylojančios pseudomokslininkų skleidžiamos teorijos, o labiausiai – kad žinojimą apie savąją kilmę, kalbą ir istoriją patys lietuviai noriai trina iš savo atminties, žinoma šalies mokslininkė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, prūsų kalbos tyrinėtoja Grasilda Blažienė subūrė aplink save atsakingų mokslininkų būrį, surado Lietuvą bei lietuvybę mylintį mecenatą ir ėmėsi neatlygintinos misijos – pasakoti pasauliui apie Lietuvą bei lietuvius tiesą.
– Užsiimate labai gražia veikla – drauge su solidžių mokslininkų komanda rengiate ir leidžiate pasauliui apie Lietuvą, lietuvių kilmę bei seniausią Europos kalbą pasakojančias knygas.
Vilniaus rajono Marijampolio vidurinei mokyklai suetiktas Meilės Lukšienės vardas (video) (0)
Spalio 4 d. tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse, Vilniaus r. Marijampolio vidurinėje mokykloje vyko Meilės Lukšienės vardo suteikimo šiai mokyklai iškilmės.
Renginyje dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, M.Lukšienės dukra habil. dr. Ingė Lukšaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.
Iškilmių dalyvius sveikindama Prezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad mokyklai suteiktas ypatingos asmenybės – nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos kūrėjos, Tautinės mokyklos idėjos autorės Meilės Lukšienės – vardas. Skaityti toliau
Z.Vaišvila. Su Sąjūdžiu už Lietuvą? (110)
Su Sąjūdžiu už Lietuvą! Tuomet tai buvo aišku. O šiandien? Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo 25-mečio proga iniciatyvinės grupės narys Vytautas Landsbergis pakvietė liudyti, kad ir žodžiu, ir darbu galima gyventi kitaip. Taip, kaip mokėjome ir gyvenome Atgimimo metais.
Ar visi? Kodėl žmonės tuo nebetiki? Ir kodėl pačiu Vytautu Landsbergiu tiek mažai betikinčių? Kai kurie netgi atkurta valstybe, nepriklausomybe nebenori tikėti. Atsakymo reikia ieškoti, visų pirma, savyje. Ar išlaikėme egzaminą valdžia, pinigais? Ar sąžiningai galime prisipažinti, kad neįsivaizduojamai milžinišką Tautos pasitikėjimą, pateisinę iki valstybės atkūrimo ir pripažinimo, iššvaistėme? Ir dėl ko? Ar visi suvokėme, visų pirma, savo atsakomybę už šį milžinišką Tautos pasitikėjimą, Skaityti toliau
E.Merkytė. Viskas, ką ji darė, visą laiką buvo Lietuva (6)
Pasaulinio garso archeologė, pedagogė, kultūros veikėja, pasaulyje naujos mokslo srities – archeomitologijos – pradininkė Marija Gimbutienė, save vadinusi savo atrastos moterų civilizacijos pagrindine figūra Motina Deive, „ragana, turinčia regėjimo galią“ ar kitų (Meilės Lukšienės) pavadinta „Mėlynąja paukšte, perskridusia ne tik per Lietuvą, bet ir per pasaulį.“ Gyvenimo pabaigoje, jau ryškiai šviečiant garbės, šlovės ir pripažinimo saulei, Marija Gimbutienė savo laimėjimus įvertins taip: „…Todėl, kad užaugau Lietuvoje…“ (Viktorija Daujotytė).
„Skaityti išmokau ketverių“
Marija Birutė Alseikaitė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje, gydytojų šeimoje. Skaityti toliau