Žymos archyvas: imuninė sistema

Šeštą kartą bus apdovanotas geriausias verslo ir mokslo bendradarbiavimo projektas (0)

mokslas verslas_ukmin.lt

Originaliais sprendimais pasižymintys inovatyvūs produktai šiais metais bus įvertinti jau šeštąjį kartą Ūkio ministerijos skelbiamame konkurse „Verslo ir mokslo partnerystė 2016“. Konkursui paraiškas kviečiamos teikti visos įmonės, kurios bendradarbiaudamos su tyrėjais sukūrė ir rinkai pristatė inovatyvius produktus.

„Šiuolaikiškai visuomenei reikia vis įdomesnių, novatoriškų ir niekur nematytų produktų, tad inovacijos yra viena pamatinių sąlygų sėkmingam šiandienos verslui. Skaityti toliau

5 patarimai, kaip įveikti stresą ir būti laimingiems (1)

Lukas Mackevičius | asmenininė nuotr.

Remiantis šių metų sausį streso valdymo programos atlikto tyrimo duomenimis, kas trečias Lietuvos gyventojas nesuvaldo darbe patiriamo streso. Sertifikuoto streso valdymo konsultanto Luko Mackevičiaus teigimu, šiandien sąvoka „stresas“ yra pernelyg dažnai vartojama norint pabrėžti neigiamas emocijas ir patirtis. Tuo tarpu yra pamirštama, kad teisingai nukreipta streso energija padeda tobulėti, siekti asmeninių bei profesinių tikslų, pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis ir mėgautis pilnaverčiu gyvenimu.

Tą akcentuoja ir konsultantas, lyderystės mentorius iš Nyderlandų Pyteris Viskerdas (Peter Whiskerd), dalyvausiantis balandžio 14 d. Skaityti toliau

Meningokokinė infekcija pavojingiausia vaikams iki penkerių metų (0)

Meningokokas | meningitisuk.org nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet Lietuvoje diagnozuoti 22 susirgimai meningokokine infekcija, keturi iš susirgusiųjų mirė. Visi mirusieji – vaikai, kurių vyriausiajam – septyneri metai. Pernai mūsų šalyje užregistruotos septynios mirtys nuo šios infekcijos.

ULAC medikai primena, kad meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Tai ūmi bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, Skaityti toliau

Nusivylusiems žmonėms juoktis nelengva (0)

Eligijus Valskis | asmeninė nuotr.

Visiems malonu, kai su šypsena sutinka, palydi ar palaiko. Su šypsena veide, jaučiamės pozityvūs ir energingi. Šypsena veikia atpalaiduojančiai, nuteikia kūrybiškai. Ir nesvarbu, ji tikra ar dirbtinė. Šypsenos ar juoko metu įsitempę yra tik keturi veido raumenys, o dešimtys kitų ir tuo pačiu atitinkami galvos smegenų centrai atsipalaiduoja ir raminančiai nuteikia visą kūną. Bet šypsotis verta ne vien tik dėl šių priežasčių. Jų yra kur kas daugiau.

Žmonės nuo seno sako, kad juokiantis kūne gaminasi vitaminas C. Iš tiesų, po juoko priepuolių sveikata, nors trumpai, tačiau pagerėja. Gydomoji juoko galia ilgina gyvenimą: pagerėja kraujotaka, širdies veikla, Skaityti toliau

Gripo epidemija: kaip jai pasiruošti ir nepainioti gripo su peršalimu? (0)

wuwm.com nuotr.

Atšilus orams pradėjo itin sparčiai daugėti susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu. Ligų plitimo tempui greitėjant, gripo epidemija paskelbta jau penkiolikoje savivaldybių, todėl šiuo metu ypač svarbu iš menkiausių požymių gebėti nustatyti ligos pradžią ir imtis atitinkamų veiksmų.

Gripo epidemija paskelbta Alytuje, Druskininkuose, Visagine, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje bei Ukmergės, Jurbarko, Lazdijų, Klaipėdos, Alytaus, Telšių, Kretingos ir Varėnos rajonuose. Skaityti toliau

Kuo egzotiškas maistas gali būti naudingas mūsų organizmui? (2)

Olga Dzindzeleta | asmeninio archyvo nuotr.

Šiais laikais turime kaip niekad daug galimybių pasilepinti egzotiškais gaminiais. Tarp jų – akiai neįprasti vaisiai, uogos ir riešutai, pasižymintys tokiomis organizmui naudingomis medžiagomis, apie kurias paprastai nesusimąstome. Mitybos specialistai teigia: nors šie gaminiai – ne iš mūsų geografinės platumos, kai kurie vitaminų gausa pralenkia vietines gėrybes ir yra ypač vertingi rudenį ir žiemą.

Į Lietuvą egzotiški vaisiai bei uogos dažniausiai patenka iš Pietų Amerikos bei Azijos šalių, Skaityti toliau

Stiprinkite imunitetą atsakingai: 3 dažniausiai pasitaikančios klaidos (0)

Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr.

Pastarąsias kelias savaites visuomenės sveikatos specialistai jau fiksuoja didėjantį gyventojų sergamumą ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Štai Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę mieste buvo užregistruota 813 ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų. Net 75 proc. sergančiųjų buvo vaikai iki 17 metų. Tiesa, gripo atvejų uostamiestyje praeitą savaitę užregistruota nebuvo.

Sveikatos specialistai vieningai sutaria, kad geriausias būdas išvengti sezoninių peršalimo ligų – kompleksinis ir nuoseklus imuniteto stiprinimas. Skaityti toliau

Kada verta sunerimti dėl apgamų? (1)

Natalija Jasaitienė | asmeninio archyvo nuotr.

Kiekvienas žmogus turi apgamų – tamsių dėmelių, marginančių odą. Tačiau apgamai gali ne tik puošti mūsų kūną, bet ir signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas. Kada verta sunerimti, kokie yra piktybinių apgamų požymiai ir kada derėtų pagalvoti apie apgamų šalinimo procedūrą?

Apgamai gali būti įgimti arba įgyti dėl aplinkos ir organizmo sąveikų. „Kuo daugiau žmogaus gauna tiesioginių saulės spindulių, tuo daugiau apgamų jis gali tikėtis ateityje.

Skaityti toliau

Daržovės iš prekybos centrų: vitaminai jos ar nuodai? (0)

efoto.lt, A.Būdvyčio nuotr.

Pasidarė įprasta žiemą valgyti šviežius agurkus, salotas, pomidorus, ridikėlius iš prekybos centrų. Valgome tas daržoves ir galvojame, kad gauname dozę vitaminų ir stipriname imuninę sistemą. O kaip yra iš tiesų? Kiek nitratų gauname su pramoniniu būdu užaugintomis daržovėmis ir kaip jie kenkia žmogaus organizmui? Ar ne sezono metu geriau išvis nevalgyti daržovių, ar galima jas apdoroti taip, kad nitratų kiekis smarkiai sumažėtų, klausiama Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektoriaus, mitybos specialisto dr. Valerijaus Dobrovolskio. Skaityti toliau

Slaptas ginklas prieš ligas, bakterijas ir senėjimą – enzimai (0)

Gripas | theprisma.co.uk nuotr.

Viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų ligas dažniausiai sukelia virusai ir bakterijos, su kuriomis kovoja žmogaus imuninės ląstelės ir fermentai, dar vadinami enzimais. Šių cheminių medžiagų galima rasti gamtoje, tačiau žmogaus organizmas pats sintetina apie 10 tūkst. enzimų, kurie reguliuoja visus fiziologinius organizmo procesus ir yra svarbūs imuninei sistemai. Jeigu tokių fermentų dėl kažkokių priežasčių organizmas ima nebegaminti arba jie tampa neaktyvūs, sutrinka žmogaus sveikata ir ima vystytis lėtinės ligos. Skaityti toliau

Peršalimo ligos ir jų profilaktika (0)

nh1media.com nuotr.

Peršalimo ligos, dar vadinamos respiracine infekcija, yra ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, sinusus, ryklę, gerklas, atskirais atvejais – trachėją bei bronchus. Šioms ligoms būdingas sezoniškumas, todėl dažniausiai susergama rudens – žiemos sezono metu. Tai nulemia ryškūs aplinkos temperatūros svyravimai.

Įvairių šaltinių teigimu suaugusieji per metus suserga nuo 4 iki 6, o tuo tarpu vaikai gali sirgti iki keliolikos kartų. Susirgimų rizika tiesiogiai priklauso nuo žmogaus imuninės būklės. Skaityti toliau

Imunitetą stiprinti niekada ne vėlu (1)

A. Pacevičienė | asmeninio archyvo nuotr.Užsitęsusios šiltos dienos bei pastaruoju metu atvėsę rudeniški orai – tikras išbandymas mūsų organizmui. Dažną ima kamuoti kosulys, sloga, ima perštėti gerklę. Vieni skubame gerti vaistus, kiti gydomės liaudies medicina, o susirgę rimčiau – kreipiamės į gydytoją. Neretai išgirstame, jog mūsų imuninė sistema nusilpo. Tačiau ne laikas ją stiprinti, kai sunegaluojame. Iš tiesų imunitetu turime rūpintis nuolat, bet kuriuo metų laiku. Kodėl imunitetas nusilpsta bei kaip jį stiprinti, patars VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Pernaravos ambulatorijos bendrosios praktikos gydytoja Audronė Pacevičienė. Skaityti toliau

Rugsėjo 28-ąją minima Pasaulinė kovos su pasiutlige diena (0)

 catlakfilm.com  nuotr.

Žmonių pasiutligė yra reikšminga visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje, todėl rugsėjo 28-ąją – Pasaulinę kovos su pasiutlige dieną, svarbu dar kartą prisiminti apie šią pavojingą ligą, siekiant sumažinti žmonių užsikrėtimo pasiutlige riziką. Nors pasiutligė yra išplitusi visoje planetoje, tačiau ten, kur su šia liga griežtai ir sistemingai kovojama, beveik nesergama.

Pasiutligė yra skiepijimais valdoma virusinė liga, kuria užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą, rečiau – gleivines. Skaityti toliau

Mokslo metų pradžios sutiktuves apkartina ligos (0)

Immunize-utah.org nuotr.

Artėjant rudeniui daugelis tėvų suka galvą ne tik dėl to, kaip aprūpinti vaikus mokyklinėmis prekėmis, bet ir kaip apsaugoti juos nuo ligų, pastebi gydytojai ir vaistininkai. Jų teigimu, vasarą beveik nesirgę, sugrįžę į darželius ir mokyklas, mažieji kone masiškai pradeda sloguoti, kosėti, neretai juos užklumpa ir kitokios negandos, pavyzdžiui, utėlės. Tad specialistai pabrėžia, kad profilaktinis vaikų sveikatos patikrinimas prieš mokslo metus tikrai yra naudingas ir labai svarbu, tai atlikti kuo anksčiau, ne tik, kad negaišti laiko eilėse, bet ir dėl vaikų sveikatos. Skaityti toliau

Saulė ir jos poveikis (0)

 fjalonso.com nuotr.

Be saulės šviesos nėra gyvybės. Saulės spinduliai kasdien būtini ir kiekvieno sveiko žmogaus egzistavimui.

Saulės spinduliai yra trijų rūšių: infraraudonieji, matomieji ir ultravioletiniai. Žmogaus organizmą įtakoja jie visi: infraraudonieji turi šiluminį poveikį; matomieji spinduliai – didina galvos smegenų aktyvumą, aktyvina žmogaus psichinę veiklą, stimuliuoja fotochemines reakcijas bei medžiagų apykaitą, keičia hormoninį aktyvumą; ultravioletiniai spinduliai skatina pigmento melanino gamybą, sukelia odos pažeidimus, stimuliuoja vitamino D sintezę, turi kancerogeninį poveikį. Skaityti toliau

2014 metai – vaikų sveikatos metai (0)

mrconservative.com nuotr.

Vaikai – labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo pat mažumės. Tai turi tapti natūraliu gyvenimo būdu. Pagal statistiką nuo 2001 iki 2013 metų 0–17 metų amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo 36 procentais. Lietuvos sveikatos statistikos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų populiacijos sveikatos būklę.

Šešioliktosios Vyriausybės 2012−2016 metų programoje įtvirtintas siekis daug dėmesio skirti vaikų sveikatai, siekiant pagerinti vaikų sveikatos rodiklius. Skaityti toliau

J. Norvaišienė: Kodėl gaminamos cigaretės? (1)

Jūratė Norvaišienė | Sportas.lt nuotr.

Jūratė Norvaišienė – gydytoja, Medicinos mokslų daktarė, docentė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, tarptautinės kategorijos sportinių šokių teisėja, buvusi profesionali šokėja, kartu su vyru Česlovu Norvaiša – nusipelnę Lietuvos treneriai. Veikli ir gerbiama moteris sutiko pasidalyti savo nuomone apie sveiką gyvenseną bei prisidėti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“.

Šaltas dušas – kiekvieną mielą rytą

Paprašyta papasakoti, kaip prasideda įprastinė diena, šokių trenerė tuoj pat užsimena apie šaltą dušą kiekvieną rytą. Skaityti toliau

Kaip paruošti žuvies patiekalus šventėms? (0)

Dreamstime.com

Tradicinis šv. Kūčių stalas neįsivaizduojamas be patiekalų iš silkių ir kitų žuvų. Tai labai vertingi maisto produktai, juose daug gyvybiškai svarbių medžiagų – A, D, E ir B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, magnio, mikroelementų – jodo, cinko, seleno. Cinkas ir selenas, vitaminai A ir E stiprina organizmo imuninę sistemą, fosforas gerina nervų sistemą. Žuvis turi daug gerų polinesočiųjų riebalų, kitaip – omega 3 riebalų rūgščių. Jos labai svarbios širdies ir kraujagyslių sistemai, imunitetui. Šių riebalų mūsų organizmas pats pasigaminti negali, todėl ir rekomenduojama valgyti daugiau žuvies. Skaityti toliau

Viena labiausiai nenuspėjamų širdies ligų – miokarditas (0)

Širdis Pingminghealth.com nuotr.

Miokarditas – virusinė infekcija, sukelianti širdies raumens uždegimą ir ją pažeidžianti. Tai, ko gero, yra viena labiausiai nenuspėjamų širdies ligų. Šių metų pavasarį visame pasaulyje nuskambėjo tragiška jaunos 23-ejų metų britės C. Hol (Catherine Hal)l istorija: jos imuninė sistema, kovodama su virusu, suveikė pernelyg efektyviai ir sunaikino ne tik virusą, bet ir visiškai sveiką merginos širdį.

Nors miokarditas yra viena dažniausių staigios suaugusiųjų mirties priežasčių, jis gali būti diagnozuotas bet kokiame amžiuje – serga net kūdikiai ir vaikai. Pastariesiems ši liga netgi pražūtingesnė nei suaugusiems – dėl Skaityti toliau

Kodėl reikėtų žinoti apie saulės poveikį mūsų organizmui? (0)

blog.lib.umn.edu nuotr.

Šiltasis sezonas jau beveik ant nosies. Su nekantrumu laukiame saulėtų ir šiltų dienų, o kol kas gaudome kiekvieną netikėtai atklydusį ir maloniai šildantį saulės spindulį. Saulės šviesa visada vaidino svarbų vaidmenį gamtoje ir jau 4,6 mlrd. metų daro įtaką beveik visiems mus supantiems gyviems organizmams, juose vykstantiems procesams. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena – saulės šviesa yra būtina gerai sveikatai palaikyti, tačiau labai svarbu suprasti ir jos neigiamą poveikį bei laiką saulėkaitoje leisti atsakingai. Skaityti toliau

Stiprios sveikatos paslaptis – grūdinimasis (0)

www.demotix.com nuotr.

Nors ilgai lauktas pavasaris jau spėjo palepinti mus silpnais saulės spinduliais, tačiau šalti, vėjuoti, nepastovūs orai byloja, kad tikrosios šilumos dar teks palaukti. Nepaisant to, pavasaris – idealus metas pradėti grūdintis, stiprinti imuninę sistemą, didinti atsparumą užkrečiamosioms ligoms, paruošti organizmą temperatūrų pokyčiams. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai pataria, nuo ko pradėti ir kaip teisingai grūdintis.

Mokslininkų teigimu, užkrečiamosiomis ligomis dažniau serga išlepę, retai lauke būnantys Skaityti toliau

Prostatitas: šeši prevencijos būdai (0)

theatlantic.com nuotr.

Prostatitas – viena dažniausiai pasitaikančių vyrų ligų. Ja Lietuvoje serga daugiau nei 70 proc. vyrų. Tai prostatos liaukos uždegimas, kuris sukelia skausmą dubens srityje, dažną norą šlapintis ir daugybę kitų nemalonių pojūčių.

Šeimos gydytoja Vilma Gavelienė teigia, kad dėl prostatito dažniausiai kreipiasi 35–60 amžiaus vyrai. Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, net 25 proc. jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų taip pat turi šią problemą. Skaityti toliau

Specialistų patarimai, kaip apsisaugoti nuo gripo (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Šį antradienį, sausio 22 d., Kaune oficialiai paskelbta gripo epidemija. Pateikiamos rekomendacijos, kaip apsisaugoti nuo šio pavojingo viruso.

  • Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė epidemijos metu gyventojams rekomenduoja: Skaityti toliau

Apsisaugokime nuo kirmėlinių susirgimų (0)

© Ichtor | Dreamstime.com

Labiausiai pasaulyje paplitusi helmintozė – askaridozė. Dažniausiai serga 3–12 metų amžiaus vaikai. Sergant šia liga slopinama organizmo imuninė sistema, sulėtėja vaikų fizinis ir protinis vystymasis, gali vystytis sunkios komplikacijos (žarnų nepraeinamumas, mechaninė gelta, apendicitas). Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, su išmatomis išskiriantis askaridžių kiaušinėlius, kurie bręsta dirvožemyje ir išlieka gyvybingi iki 15 metų. Užsikrečiama fekaliniu – oraliniu keliu nuo nešvarių rankų, valgant neplautas daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų telkinių vandenį. Kiaušinėlių ant maisto gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės. Skaityti toliau

Septyni klausimai apie gripą (0)

© Shannon Matteson | Dreamstime.com

Vėstant orams vis daugiau žmonių vargina peršalimo ligos. Peršalimas dažnai painiojamas su rimtesne liga – gripu. Kokie gripo simptomai, kaip nuo jo apsisaugoti – Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro sudarytame klausimyne.

Kokie yra gripo požymiai? Gripas –  tai virusinė kvėpavimo takų liga. Šis susirgimas atsiranda šaltuoju metu sezonu. Tačiau ne kiekvienas peršalimas ar virusinė kvėpavimo takų infekcija yra gripas. Gripas paprastai prasideda staigiu karščiavimu ir galvos skausmais, taip pat gelia kojų sąnarius, maudžia raumenis, laužo kaulus. Liga pavojinga ne tik dėl aukštos temperatūros, kuri gali laikytis keletą dienų ir sekinti organizmą, bet taip pat ir dėl itin dažnų komplikacijų. Skaityti toliau

Kantriausieji gali išsigydyti civilizacijos ligą – alergiją (0)

efoto.lt, Rasos K. nuotr.

Alerginių ligų kamuojamiems Lietuvos žmonėms įvairūs tepalai, antihistamininiai vaistai – varginanti kasdienybė. Ir tik retas žino, jog pasaulis jau šimtmetį šias ligas gydo vadovaudamasis principu „kuo susirgai, tuo ir gydykis“, mediciniškai vadinamu imunoterapija. Šio gydymo metodo poveikis, skirtingai nei priešalerginių vaistų, yra ilgalaikis, keletą metų po gydymo ligos simptomai būna daug lengvesni arba išvis išnyksta. Be to, šis metodas apsaugo nuo naujų alergijų atsiradimo. Iš pasiryžusio gydytis imunoterapija paciento reikalaujama vieno – kantrybės. Skaityti toliau

Santariškių klinikose per savaitę atliktos keturios inkstų transplantacijos (0)

efoto.lt | A.M. nuotr.

Praėjusią savaitę Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo atliktos net keturios inkstų transplantacijos, dvi iš jų – iš gyvų donorų. Viena iš šių operacijų buvo atlikta esant nesuderinamoms gyvo donoro ir recipiento kraujo grupėms. Tai jau trečioji inksto transplantacija iš gyvo donoro, esant nesuderinamoms kraujo grupėms Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Visos jo buvo sėkmingos. Praėjusios savaitės penktadienį 37 metų vyrui, turinčiam B (III) kraujo grupę buvo persodintas jo tėvo A (II) kraujo grupės inkstas. Skaityti toliau

Virusiniai hepatitai – kepenų žudikai (0)

efoto.lt | J.Pivarausko nuotr.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2011 metais Panevėžio apskrityje užregistruota 11 virusinio hepatito atvejų, iš jų daugiau nei 27 proc. sudarė hepatitas B (3 atvejai).

2012 metais sausio – balandžio mėnesiais Panevėžio apskrityje buvo užregistruotas 1 hepatito B atvejis. 2011 metais Panevėžio apskrityje sergamumas virusiniais hepatitais siekė 0,4 atvejo/10 000 gyventojų, tuo tarpu Lietuvoje – 0,7 atvejo/10 000 gyventojų. Skaityti toliau

Garšva – ir maistui, ir sveikatai (2)

Paprastoji garšva | efoto.lt, Juksio nuotr.

Garšva  (lot. Aegopodium podagraria) nuo seniausių laikų buvo vienas iš pagrindinių maistinių augalų.  Lapus galima valgyti žalius, virtus ar troškintus, dėti jų į salotas, sriubas.

Džiovinimui tinka išsivysčiusi garšva, salotoms ir sriuboms – jauni augalai.

Garšvą puikiai galima vartoti vietoj įprastųjų kopūstų, kol dar jų nėra. Jas kaip kopūstus galima raugti žiemai.  Džiovintų garšvų galima dėti į kepamą duoną. Skaityti toliau

Pasisemkime energijos iš saulės šviesos (1)

efoto.lt | L.Leistromaitės nuotr.

Pagaliau už lango pavasaris, vis dažniau lepinantis mus saulėtomis dienomis. Esant pakankamam saulės šviesos kiekiui, organizmo gyvybiniai procesai vyksta optimaliai. Ultravioletiniai saulės šviesos spinduliai padeda žmogaus organizme sintetinti vitaminą D, gamintis hormonui melatoninui, naikina bakterijas. Saulės spinduliai skatina medžiagų apykaitą, imuninės sistemos veiklą, suteikia energijos, tonizuoja nervų sistemą ir kt. Dėl šių puikių saulės šviesos savybių patartina pavasarį stebėti ne tik už lango. Skaityti toliau