Žymos archyvas: imperializmas
M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (II) (1)
Tęsinys. Pirmą dalį skaitykite ČIA.
Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą „mokslinės“ prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada pakrikštiję Kijevo (dabartinės Ukrainos) kunigaikštį. Politiniams propagandistams visai nerūpėjo, kad prieš kelioliką Skaityti toliau
M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje (24)
Antano Smetonos vadovaujama Lietuva sukūrė tautinę valstybę, ant kurios pamatų stojo šių dienų Respublika. Pagrindiniai principai, sudarę sąlygas tautinei valstybei kurtis, augti, klestėti, buvo tautinis švietimas, tautinė kultūra ir stipri socialinė struktūra, pagrįsta stipriu savininkų sluoksniu ir kooperacija. Šalia tautiškos mokyklos tautinį ugdymą vykdė platus tautinių organizacijų tinklas – tautininkai, jaunalietuviai, skautai, šauliai, ūkininkų draugijos.
Nūdienos Lietuva, atgimusi iš tarpukarinės Respublikos, greitai nutolo nuo savo pamatų. Vyraujančios politinės jėgos pasirinko liberalų, kosmopolitinį ir globalistinį raidos kelią. Joms talkina liberali Skaityti toliau
M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas? (29)
Dažnai tenka girdėti prašymus apibrėžti vieną ar kitą politikoje naudojamą sąvoką. Pasitaiko, jog žmonės svaidosi žodžiais be rimtesnio jų turinio apmąstymo, o kartais įvardija save vienaip, kai kiti juos linkę vadinti visai kitaip. Taigi – kas yra patriotas, tautininkas, nacis, kosmopolitas, vatnikas? Pamėginkime tai apibrėžti.
Patriotas. Patriotizmas – tai ištikimybė Tėvynei, o pirmiausiai – tapatinimasis su ja. Galima skirti du patriotizmo aspektus: krašto patriotizmą ir valstybės patriotizmą. Skaityti toliau
Seime – seminaras-diskusija apie Lenkijos vaidmenį Lietuvos valstybingumo tapsmui (tiesioginė transliacija video, nuotraukos) (17)
Gegužės 20 d., antradienį, 13 val., Vilniuje, Seimo III rūmų I aukšte Europos informacijos biure įvyko seminaras-diskusija „Lenkų ir Lenkijos vaidmuo lietuvių tautos ir jos savarankiško valstybingumo kūrimo ir stiprinimo kelyje“.
Tiesioginę transliaciją iš konferencijos žiūrėkite ČIA.
Seminaras – diskusija buvo skirta istoriko dr. Algimanto Liekio knygoje „Svetimi lietuvių namuose“ pateikiamiems tyrimų rezultatams ir išvadoms bei jų reikšmei šiandienos gyvenimui aptarti šiems klausimams:
M.Kundrotas. Aleksandro Dugino geopolitika: mitai ir tikrovė (32)
Aleksandras Duginas – įtakingas Rusijos imperializmo ideologas, praėjęs permainingą kelią – nuo gatvių rėksnių ir riaušininkų nacionalbolševikų judėjimo lyderio iki šalies vadovo Vladimiro Putino „dvaro politologo“. Jo kūrinys „Geopolitikos pagrindai“ virto stalo knyga ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos politikams.
Lietuvoje užtenka ištarti vieną kritišką žodį šiuolaikinės Vakarų kultūros, globalizmo, Europos Sąjungos arba Lenkijos politikos atžvilgiu, jog būtum identifikuotas A.Dugino politikos vykdytoju. Prasilavinusiam, bet gilesnio pažinimo stokojančiam sluoksniui supaprastintos klišės dažnai būna priimtinesnės už mąstymą tonais, pustoniais ir niuansais. Vienas populiariausių intelektualinio primityvizmo variantų – dvišališkumas: Skaityti toliau
B.Genzelis. Lietuva tarpukario Europos režimų kontekste (3)
Straipsnis parengtas pagal pranešimą skaitytą 2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos III Seimas – 1926-1927 išbandymų metai“.
Kiekviena valstybė yra veikiama tiek vidinės, tiek išorinės aplinkos. Tai patvirtina ir Lietuvos istorija. Mūsų krašte vyko vienas po kito sukilimai, tačiau nei vienas nelaimėjo, nepaisant to, kad didvyriškai kautasi, o nepriklausomybė abiem atvejais atgauta tiek 1918 metais, tiek 1990 metais dėka palankiai susiklosčiusių aplinkybių bei sugebėjimo jomis pasinaudoti. Skaityti toliau
