Žymos archyvas: ideologija

J. Šalkauskas. Liberalizmas: pasaulėžiūros krizė Lietuvoje (2)

Julius Šalkauskas | Propatria.lt nuotr.

Straipsnis pirmąsyk paskelbtas 2006 m. ir skirtas Stasio Šalkauskio gimimo 120 metų sukakčiai. Julius Šalkauskas, Prasmės beieškant: Straipsnių rinkinys, Vilnius, 2016, p. 156–174.Ištraukos.

Įvadas

Mūsų visuomenę, tautą ir valstybę yra ištikusi didelė moralinė krizė, kurią atspindi net oficiali statistika. Tai stabdo įvairiopą visuomenės, tautos ir valstybės pažangą. Skaityti toliau

S. Jalsevac. Stebinanti tikroji neapykantos Donaldui Trampui priežastis (video) (28)

Donaldas Trampas | Alkas.lt nuotr.

Pamirškite daugumą pasipiktinimų ir kaltinimų, nukreiptų prieš Donaldą Trampą, kuriuos girdite šiomis dienomis. Vis labiau įsiplieskia augantis, bjaurus ir smurtingas karas prieš Trampo administraciją ir jos rėmėjus. Didžiąja dalimi šiam karui vadovauja ir jį finansuoja stambiojo kapitalo elitas, priklausantis bendram prieš kelis dešimtmečius prasidėjusiam judėjimui už agresyviai sekuliarią, be sienų, radikaliai sumažintu gyventojų skaičiumi Naująją pasaulinę tvarką ir pasaulinę vyriausybę.

Primygtinai siūlau pažiūrėti vaizdo įrašą, kurį sukūrė Remnant televizija. Jame Skaityti toliau

V. Balkus. Kaip skaityti rinkimų programas   (15)

Vitalijus Balkus | asmeninė nuotr.

Rinkimų programų skaitymas nėra tiek nuobodus kaip tai atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pradėjęs jas skaityti „iš pareigos“ galiausiai tiek įsitraukiau į pažinimo procesą, kad pradėjau žymėtis išskirtiniausias programų vietas. Ypač įdomios buvo tos, kurios iš esmės prieštaravo partijų, kurioms priklauso kandidatai programoms. Ką padarysi ideologijos ideologijomis, o štai rinkėjui patikti vis tiek reikia. Mažą to dalis jų surašytos taip, kad sunku suprasti kokiems rinkimams jos rašytos. Taigi jūsų teismui pateikiu kuklią suvestinę, tiesa gerbdamas visų kandidatuojančių įdėta darbą nevardinsiu autorių.

Žaidimų aikštelių statytojai Skaityti toliau

T. J. Viljamsas. Nicos teroro akivaizdoje Prancūzijos vadovai neigia realybę (0)

atlantico.fr nuotr.

Bet kokiam kare negalėjimas ar atsisakymas atpažinti priešo intencijas ir pajėgumus turi katastrofiškų pasekmių. JAV tai patyrė 1941 metų gruodžio 7 dieną (tą dieną japonai užpuolė amerikiečių karinę jūrų bazę Perl Harborą, vert. past.). Bet kaip parodė rugsėjo 11-osios ir vėlesni išpuoliai, ši pamoka buvo greitai užmiršta, o tai reiškė atsinaujinusį sielvartą ir kartėlį. Deja, atrodo, kad Prancūzijos vadovai šios pamokos neišmoko net ir po liepos 14-osios skerdynių Nicoje.

Nepaisant vis besikartojančių išpuolių Prancūzijoje, atliekamų arabų kilmės ir musulmonų identiteto šios šalies piliečių bei užsieniečių, Skaityti toliau

E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame (24)

Eimuntas Nekrošius_Stasio Zumbio nuotr.

„Argi mes patys priimame sprendimus?“, – paklaustas apie Lietuvos būklę, liūdnai šypteli vienas garsiausių teatro režisierių nūdienos Europoje – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiojo kryžiaus kavalierius Eimuntas Nekrošius, – „Tedarome tai, ką mums padiktuoja Europa. Juk nuolat esame gąsdinami: „Jeigu jūs nebūsite su mumis – pražūsit“. Beje, mums ir sovietai tą patį sakydavo“…

– Šviesaus atminimo režisierė Dalia Tamulevičiūtė mėgdavo sakyti: „Jeigu mes tai rodome scenoje, vadinasi jums, mieli žiūrovai, to reikia“. Kitaip tariant, režisieriaus misiją ji suvokė tarsi pedagogo, atsakingo už dvasinį Tautos ugdymą. Skaityti toliau

R. Railis. Gėjų judėjimas netoleruos jokių trukdžių (9)

Robertas Railis_propatria.lt

Pernai JAV išleista Roberto R. Railio (Robert R. Reilly) knyga „Making Gay OK“ (Ignatius Press, 2014) buvo ignoruojama liberalios valstijų žiniasklaidos, tačiau sulaukė nemenko dėmesio ir geriausių įvertinimų tradicinės pasaulėžiūros leidiniuose. Buvęs JAV prezidentų Ronaldo Reigano ir Džordžo Bušo vyresniojo patarėjas, nacionalinio saugumo, islamo ir kultūrinių karų ekspertas R. Railis savo knygoje lengvu amerikietišku stiliumi apžvelgia Vakarų mąstymo revoliuciją nuo klasikinio objektyvizmo iki moderniojo reliatyvizmo, XX a. antroje pusėje leidusią atsirasti ir seksualinių mažumų teisių judėjimui. Skaityti toliau

E. Drungytė. Naujasis pasaulis – leninizmo įtvirtinimo bastionas (31)

Erika Drungytė | asmeninė nuotr.

Šiuolaikinis pasaulis tapo nesiliaujančių karų ir kovų arena. Kai pasaulio didžiosios valstybės vėl mėgina išsiaiškinti, kuri lyderiauja, kurios diktatas yra teisingesnis ir vedantis į rojų, piliečiai palikti kariauti savus karus, į kuriuos arba nekreipiama dėmesio, arba kuriuos stengiamasi numalšinti. Malšinimas ir kova su piliečiais iš tiesų yra tikrosios, globaliosios diktatūros įteisinimas, o supervalstybių susitarimas galutinai įtvirtinti žmonijos perkeitimo mechanizmus ir yra jas vienijantis faktorius. Keista tik tai, kad absoliučiu pozityvumo ženklu tapusios sąvokos „vakarietiška“ ir „demokratiška“, Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Apie ideologijų prigimtį ir žalą (51)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Kas iš esmės, pamatiniu būdu jungia dvi ideologijas, neva visiškai skirtingas ir priešiškas – komunizmą ir genderizmą​? Atviras ir programinis, manifestinis atsiskyrimas nuo Dievo ir religijos, jo neigimas ir viso socialinio gyvenimo grindimas kitais, „žmogiškais“ pagrindais. Kiek mūsų istorinė atmintis pajėgi aprėpti, tūkstančiai pasaulio religijų, didelių ir mažų, buvo žmogaus būties pamatas. Toks jis buvo ir išliks, nes to reikalauja pati žmogaus prigimtis, įėmusi dieviškąją kibirkštį ir gėrio pradą. Aiškiai reflektuodamas tąjį pradą žmogus atsiskyrė nuo likusios mažiau sąmoningos gamtos. Skaityti toliau

P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę? (6)

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas (0)

romualdas-ozolas-delfi.lt.K.Čachovskio nuotr

Simboliška: du Atgimimo šaukliai ir Kovo 11-osios akto signatarai – Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas – iškeliavo Anapiln Velykų laikotarpiu.

Simboliška todėl, kad Kovo 11-oji – savotiškos Lietuvos valstybės Velykos: tautos išėjimo iš nelaisvės namų ir valstybės prisikėlimo vėliava. Tad ir atsisveikindami su mumis, jie iškėlė Velykų – gyvybės pergalės prieš mirtį – vėliavas.

Ir Algirdą, ir Romualdą teko pažinti nuo pirmųjų Sąjūdžio atsiradimo dienų 1988-aisiais. Nors savo asmenybių sanklodomis jie buvo pakankamai skirtingi žmonės, tačiau juos siejo ir nemaža bendrų bruožų. Skaityti toliau

Knygų mugėje – vertingi susitikimai su autoriais ir svarbiausios leidinių premjeros (0)

lt.facebook.com_vilniausknygumuge.lt

Vasario pabaigoje Vilniuje vyksianti svarbiausia knygų mugė Baltijos šalyse netrukus pristatys dar platesnę kultūrinę programą, kurioje vėl žada daug įspūdingų, ilgai lauktų susitikimų su šiuolaikiniais užsienio ir lietuvių kūrėjais. Su skaitytojais bendraus keliasdešimt užsienio rašytojų, trumpam į Lietuvą sugrįš svetur kuriantys autoriai. Leidėjai kvies į naujausių knygų premjeras ir jų aptarimus. Skaityti toliau

A. Žarskus. Apie žodžio laisvę ir liberalius įstatymus (51)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žodžio laisvė yra tarsi lakmuso popierėlis pagal kurį sprendžiama apie šalies demokratiškumą. Kokia padėtis su žodžio laisve yra Vakarų demokratinėse šalyse? Pažvelkime plačiau.

Žodžio laisvė istoriškai nesenas reiškinys. JAV žodžio laisvė buvo ginama kaip jokioje kitoje pasaulio šalyje. „Šeštame XX-to amžiaus dešimtmetyje, – rašo N. Chomskis, – JAV Aukščiausias Teismas laisvam žodžiui skyrė išskirtinį dėmesį. Aukščiausiojo Teismo požiūriu žodžio laisvė yra absoliuti, išskyrus tuos atvejus, kai ja piktnaudžiaujama nusikalstant. Visais kitais atvejais reikėtų labai svarbios priežasties tam, kad žodžio laisvė būtų ribojama. Skaityti toliau

A. Martinkus. Žaliojo tilto skulptūras – į Grūto parką, o neoliberalizmą – į istorijos teismą (23)

Liberalų soc. tinklapio nuotr.

Aš esu už Žaliojo tilto skulptūrų demontavimą ir už genocido sampratos išplėtimą taip, kad SSRS komunistų vykdyti nusikaltimai žmoniškumui būtų prilyginti Vokietijos nacionalsocialistų vykdytiems nusikaltimams. Tačiau su viena sąlyga. Skulptūros turėtų būti demontuotos kartu su dabartine socioekonomine sistema ir ją aptarnaujančia politine struktūra. Atitinkamai genocido samprata turėtų būti išplėsta taip, kad apimtų Lietuvos neoliberalų įvykdytus ir tebevykdomus nusikaltimus žmoniškumui – lietuvių tautai ir Lietuvos piliečiams. Skaityti toliau

D. Razauskas. Vienas Dievas, vienas Tikėjimas, viena Žemė (220)

dainius-razauskas-2012-j.vaiskuno-nuotr-K100

Aš ne „pagonis”, nes „krikščionybė – pagonybė” tėra primesta ideologinė priešprieša. Panašiai bolševikai buvo primetę priešpriešą „proletaras – buržujus”, arba „proletaras internacionalistas – buržuazinis nacionalistas”, ir ta priešprieša turėjo surišti lietuvio sielą sunkiomis kaltės grandinėmis: jeigu aš myliu Tėvynę ir nekenčiu okupantų, vadinasi, tesu smulkus savanaudis niekšas…

Ideologija yra tarsi pjesė, kurioje vaidmenys visiems padalyti taip, kad pagrindinis herojus, o per jį ir pjesės autorius, išeitų nugalėtoju. Ir jeigu priimi „pjesę” už gryną pinigą, Skaityti toliau

O .Taškus. Mums reikia propagandos (5)

marionete-bernardinai.lt

Kai augau, senelis ne tik sekė mums pasakas apie laikus, kai Lietuvos žeme išdidžiai jodinėjo narsūs karžygiai, be baimės kovęsi su įsibrovėliais kryžiuočiais bei išmintingai klaidindavę sunkius jų riterius neišbrendamose tėvynės pelkėse, bet ir sakė, kad tikras lietuvis turi mokėti penkiasdešimt lietuviškų dainų. Ir mes jas mokėmės, dainavom. Nors kartais spyriojomės ir jaunatviškai maištaudavom, bet kai užtraukdavo kokią visa šeima, lūpos pačios imdavo dėlioti žodžius „nesirūpink, tėvužėli, užaugs tavo sūnaitėlis, bus Lietuvos kareivėlis“, „balnokit broliai žirgus, reiks karan joti“, „neverk, motušėle, Skaityti toliau

Lietuviško kino savaitgalis Europos kultūros sostinėje Umėjoje sieks tapti tradicija (0)

G.Lukso Duburys

Spalio 30 – lapkričio 2 d. Umėjoje, apie 80 tūkstančių gyventojų ir du didžiulius universitetus turinčiame mieste, įsikūrusiame Švedijos šiaurėje, bus surengtas lietuviško kino savaitgalis, pakviesiantis švedų žiūrovus išsamiau susipažinti su lietuvišku praeities ir dabarties kinematografu ir jame užfiksuotais kertinių Lietuvos istorijos lūžių ir kasdienybės pasakojimais.

Tris Vėlinių savaitgalio dienas sinefilų pamėgtame „Folkets Bio Umea“ kino teatre suksis 14-os įvairių žanrų lietuviškų filmų programa, į kurią įtrauktos dvi pilnametražės vaidybinės juostos – Gyčio Lukšo „Duburys“ ir Audriaus Juzėno „Vilniaus getas“, trys lietuvių poetinės sovietmečio dokumentikos „grynuoliai“ – Roberto Verbos „Šimtamečių godos“, Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ ir Henriko Šablevičiaus „Kelionė ūkų lankomis“, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Apie Eduardą Ševarnadzę ir tarybinę tikrovę. Norintiems mąstyti (13)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Žinia apie Eduardo Ševarnadzės mirtį atsiliepė ir Lietuvoje. Šių dienų tarptautinių aktualijų fone labai svarbu ir prisiminti šį žmogų, ir deramai įvertinti jo indėlį tarptautinėje politikoje, Gruzijoje. Būtina suprasti, kad nieko nėra paprasto, o gyvenimas daug sudėtingesnis, nei bandoma jį perteikti ideologiniais šablonais.

Bent jau mus, Atgimimo kartą, tarybinis laikotarpis grūdino ir pratino atsargiai žiūrėti į ideologinius aiškintojus. Būdami laisvi nuo Vakarų ideologijų, kurios daugiau ar mažiau priklausė ir nuo politinės konjunktūros, mes buvome laisvi patys vertinti ir ideologiją, ir faktus. Todėl mes, išeiviai iš dabar visapusiškai ideologiškai, Skaityti toliau

J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas (9)

Jonas Užurka

 „Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino“ – Mišelis Montenis.

Šiandien politkarinių įvykių Kryme akivaizdoje visomis įmanomomis informacinėmis priemonėmis iš Maskvos esame intensyviai skandinami propagandinio melo sraute. Nesunku ir pasiklysti.

Kremliui vis įžūliau peršant istorines klastotes apie Maskvos istoriją, apie „iskonnyje zemli“, nusprendžiau bent keliais istoriniais faktais viešai pasakyti: „Melagis nuogas“. Juo labiau, kad ne vienai ir mūsų tautiečių kartai buvo kalamos Dlugošo, Jekaterinos, Stalino, o dabar jau ir Putino, Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (III) (10)

Vytautas Radžvilas

Turėjusios išnykti pasaulinėje ,,ineternacionalinėje komunistinėje visuomenėje“ lietuvių tautos dabar laukia perspektyva ištirpti pasaulinėje ,,pilietinėje visuomenėje“ – kosmopolitinėje ,,visuotinės žmonijos“ bendruomenėje, lygiai taip pat paneigiančioje tautų įvairovės principą ir jų egzistavimo istorinę prasmę.

Istoriškai pasmerkta išnykti tauta pirmiausia turi būti išvietinta – atsaistyta nuo savo žemės. Kad tokia tauta greičiau įsilietų į išsvajotą betautę pilietinę žmoniją, jai visokeriopai ,,padedama“ išsivaikščioti po platųjį pasaulį pasitelkiant ekonominio ir socialinio poveikio priemones bei propagandiškai teisinant ir skatinant tokį išsisklaidymą. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (II) (21)

Vytautas Radžvilas

Valstybinė tauta privalo turėti politinę savimonę. Ji neatsiranda savaime ir gali išlikti tik esant dviem būtinoms sąlygoms – turi būti nuolatos ir kryptingai formuojama bei ugdoma ir sutikrovinama kasdienio gyvenimo praktikoje politinės bendruomenės nariams vykdant piliečio pareigas savo valstybei.

Sunaikinus tarpukario Lietuvos Respubliką šių sąlygų nebebuvo, tad tautos politinė ir valstybinė savimonė neišvengiamai turėjo silpti ir nykti. Ji buvo ne palaikoma ir ugdoma, bet įnirtingai naikinama, o ją įveiksminantys ir stiprinantys pilietiško mąstymo ir elgesio įpročiai nebebuvo praktikuojami ir savaime sunyko. Skaityti toliau

J. Melnikas. Alternatyvioji Lietuva, arba Apie propagandos naudą (38)

Jaroslavas Melnikas | „Metų“ archyvo nuotr.

Protingas žmogus niekad pernelyg netikės realybe. Tam nereikia būti budistu – juk realybė sukuriama mūsų smegenyse. Ir šiandieninė Lietuva – tik fikcija. Gyvename ne realioje Lietuvoje. Kas yra realybė? Mes gyvename savo galvose sukurtoje Lietuvoje. Kieno – nepastebimai – sukurtoje?

Nenoriu gyventi pasmerktoje šalyje. Tai mane žemina. Juolab kad tas pasmerktumas – psichikos reiškinys. Tai žemina visus lietuvius. Noriu suprasti, kas lemia tą masišką bėgimą iš Lietuvos, kurio negalima paaiškinti jokiomis darbų paieškomis – žmonės, palikę savo vaikus, sutinka spaustis po šešis viename kambaryje Londono priemiesčiuose, ten kankinasi, Skaityti toliau

A. Patackas. Atviras laiškas Mantui Adomėnui (73)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Atsimenu Tave kaip kuklų vaikinuką su kuprinėle, dar vyresniųjų klasių moksleivį, partizanų ryšininkės anūką, padedantį mums nesibaigiančiuose Sąjūdžio darbuose.

Tikėjomės Tave išaugsiant tvirtu Sąjūdžio vyru, įbūtinančiu Sąjūdžio idealus. Didžiavomės, kad Tu išvažiavai mokytis į Kembridžą, grįžęs įsijungei į akademinę ir politinę veiklą. Tačiau viskas pakrypo visiškai kitaip.

Paaiškėjo, kad Tavo pažiūros darosi vis labiau „neo…“, vis toliau nuo paprastosios Lietuvos, iš kurios gelmių esi kilęs. Skaityti toliau

D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“ (1)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų. Ir nesvarbu ar tu baltarusis, ar amerikietis“. Argi reikia aimanuoti dėl to, kad Lietuva palengva tampa vis labiau panašesnė į tikrą ES valstybę? Gal, LLRI norėtų, kad ji pavirstų praeinamuoju kiemu?

Buvau apkaltintas tokio „biurokratizmo“ gynimu, „pasenusiomis klišėmis, stereotipais ir į paviršių prasimušančiomis nacionalistinėmis – socialistinėmis aliuzijomis“. Ką gi, skolą grąžinu ta pačia valiuta: propaguodamas savo ideologiją, LLRI niekada neatstovavo Lietuvos Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Nacionalizmas ar tautiškumas: kokį turime Lietuvoje? (14)

Kovo 11-oji, 2013 m. |  Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šaunuolė mūsų Prezidentė! Bent vienąkart jį nevyniojo savo pozicijos į vatą ir interviu į klausimą apie nacionalistiškai nusiteikusio jaunimo rengiamas eitynes, aiškiai pasakė: „Jūs pasakėte nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu…“.

Žinoma, taip šalies vadovė rizikuoja užpykdyti vieną kitą kitatautį radikalą ir prarasti jų paramą artėjančiuose Prezidento rinkimams. Bet nebūkim vienadieniais vartotojais ir kelkime klausimą kitaip: ar taip lengva iš mūsų išmušti tą bjaurų per amžius įskiepytą ideologinę nacionalisto sampratą?

Londono ekonomikos mokyklos profesorius Anthony D. Smithas, Skaityti toliau

Europos Komisijai nepatiko šventųjų nimbai ant slovakų euro monetos (1)

Slovakų euras

Nacionalinis Slovakijos bankas kitais metais planavo išleisti dviejų eurų nominalo monetą, skirtą 1150-osioms šventųjų Kirilo ir Metodijaus atvykimo į Didžiąją Moraviją metinėms. Tačiau nuo idėjos pavaizduoti nimbus (aureoles) virš šventųjų galvų tikriausiai teks atsisakyti, kadangi Europos Komisija pareikalavo vengti kai kurių simbolių „religinio neutralumo“ vardan.

Ant dabartinio monetos varianto matome du šventuosius ir dvigubą kryžių tarp jų – nacionalinį Slovakijos simbolį. Tačiau aplink jų galvas pradiniame projekte buvusios aureolės pašalintos, Skaityti toliau

L.V. Medelis. Prieikite arčiau, banderlogai! (5)

Banderlogai | Alkas.lt nuotr.

Banderlogus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prisiminė kalbėdamas per TV valstybinį kanalą bene prieš metus.  Kalbėdamas apie protestuotojus Maskvos ir kitų didmiesčių gatvėse, kurie nešioja Rusijos pasus, ir, be abejo, yra papirkti Rusijai priešiškų jėgų, jis padarė pauzę ir išraiškingai gestikuliuodamas (nesunku rasti įrašą internete, pamatysite, koks jis ne itin vykęs aktorius) taip pavadino tuos žmones. Be abejo, jis norėjo juos, protestuotojus, įžeisti, o galima tuos žodžius suprasti ir kaip grasinimą.

Mėgstu Kiplingą nuo vaikystės, sakė V.Putinas. Džozefas R. Kiplingas banderlogais Skaityti toliau

A.Avižienis. Nacionalizmas ir krikščioniška dvasia – draugai ar konkurentai? (2)

efoto.lt | E.Balynaitės nuotr.

Žmogus, grįžtantis namo po užsitęsusių linksmybių, užpultas gatvėje, turi žaibiškai sutelki visą savo dėmesį ir jėgas. Nori, nenori, atėjo būtinybė gintis. Tai nėra tinkamas momentas užpultajam svarstyti ar ginantis nenukentės jo nauja striukė, kostiumas ar batai, kaip jis atrodys prieš kaimynus. Jo vienintelis tikslas yra apsisaugoti nuo grėsmės.

Prieš daugiau nei 90 metų bolševikų kariuomenė įsiveržė į Lietuvos teritoriją, bandydama užgniaužti besikuriančią nepriklausomą valstybę. Keliasdešimt tūkstančių paprastų valstiečių, rizikuodami gyvybe stojo ginti valstybę ir sėkmingai išvijo priešą iš šalies. Skaityti toliau

A.Aleksandravičius. Politinis korektiškumas: ar leisime žlugti demokratijai? (12)

Arnas Aleksandravičius

Prievartinis ideologijos primetimas žmonių grupei pagrįstai laikomas nusikaltimu. Ne taip svarbu, kokia ta ideologija ar kokia valdžia ja remiasi. Tiek nacistinė Vokietija, tiek komunistinė Sovietų Sąjunga (be abejonės ryškiausi pavyzdžiai) ideologiją primetė prievarta, nutildė oponentus, sunaikino bet kokią žodžio laisvę. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių šie du režimai laikomi pasibaisėtinais ir nusikalstamais. Jau nekalbant, žinoma, apie milijonus žmonių, kurie buvo pražudyti, nes neįtiko dviejų totalitarinių valstybių ideologijoms.

Šio straipsnio tikslas yra atkreipti dėmesį į ideologinę grėsmę, iškilusią mūsų laikų demokratiniam pasauliui. Vakarų visuomenės netenka demokratijos garantuojamų teisių ir laisvių, nes jų piliečiai dažnai nesiryžta užkirsti kelio ideologijos, sausai ir maskuojamai vadinamos politiniu korektiškumu, plitimui. Skaityti toliau

A.Avižienis. Nacionalinių valstybių neigimas – Europos neigimas (17)

Trečiojo pasaulio perspektyva

Stebina Lietuvos gyventojų gana pasyvus požiūris į sutemos tendencijas šalies ekonomikoje, politikoje bei kultūroje. Bet dar daugiau stebina didžiųjų Europos tautų menkas pasipriešinimas nuopoliui. Ne taip seniai pasaulį drebinusios savo galybe Vokietija, Anglija ir Prancūzija šiandien tyliai miršta. Garsus JAV apžvalgininkas Patrikas Dž. Bjukenenas (Patrick J. Buchanan) 2002 m. išleistoje knygoje „Vakarų mirtis“skambina pavojaus varpais dėl katastrofiškai sumažėjusio europiečių gimstamumo. Remdamasis Jungtinių tautų (JTO) duomenimis, Bjukenenas įspėja, kad jeigu ilgą laiką vyraujančios neigiamos gimstamumo tendencijos nepasikeis, Skaityti toliau

V.Keršanskas. Apie dvilypį patriotiškumą ir jo (ne)naudą Lietuvai (46)

Politikos mokslų studentas Vytautas Keršanskas. Stanislovo Kairio nuotrauka

Kovo 11-oji, viena svarbiausių Lietuvos valstybingumo švenčių, tapo paradų diena. Kad ir kaip norėčiau, negaliu teigti kitaip. Šalia bandymo pasirodyti, atkreipti į save dėmesį, tiek vieną, tiek kitą pusę atstovaujantys žygeiviai neša žinią, kad būtent jų patriotiškumas yra geriausias. Iš pirmo žvilgsnio už nelabai svarbaus reiškinio, kai dvi skirtingas, nepabijosiu pasakyti, ideologijas atstovaujančios pusės bando paneigti viena kitą, slypi ypatingai destruktyvus procesas. Pirmasis pavojus – patriotiškumo sampratos suskaldymas, kas sukuria dar didesnį visuomenės susipriešinimą ir taip Tautai sunkiu metu. Atsiranda galimybė teigti, kad „mano“ patriotiškumas yra tikrasis, o štai „kito“ – ne. Antrasis pavojus kyla iš pirmojo, nes kelių patriotiškumo sąvokų atsiradimas ištrina supratimą, koks jis iš tikrųjų yra. Susikoncentruojama į gilias, tačiau valstybei ir Tautai nieko neatnešančias diskusijas, tuo tarpu reali patriotiška veikla tampa antraplanė. Skaityti toliau