Žymos archyvas: grybai
Labanoro girioje išaugo rekordinis retų grybų derlius (0)
Paprastasis taukius – retas ir paslaptingas grybas. Keistos formos grybai eglynuose dygti pradeda vėlų rudenį, per žiemos šalčius suledėja, atšilus – vėl ima augti. Nuo seno šiems grybams buvo priskiriamos ypatingos vaistinės galios, tačiau naudoti ir ūkyje (vežimų ratams sutepti), juos rinkdavo, pardavinėdavo. Galbūt dėl to paprastųjų taukių sparčiai mažėjo ir apie 50 metų Lietuvoje jie buvo laikomi išnykusią rūšimi, kol vėl pradėti fiksuoti pastaraisiais metais ir šiuo metu žinoma jau ne viena dešimtis naujų radaviečių. Skaityti toliau
„Baltų genas“: V. Džekčioriūtė-Medeišienė apie mitinę grybų sampratą lietuvių kultūroje (audio) (0)
Dvidešimt šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė, doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė pasakoja apie mitinę grybų sampratą lietuvių kultūroje.
„Grybai kartais tapatinami su žmonėmis. Įprastai tradiciniame pasaulėvaizdyje daugelis reiškinių mitologizuojami, pasitelkiant analogijas. Ta pati situacija yra su grybais – būtent dėl tų analogijų, dėl panašumų jie gretinami su žmogumi. Ir tas gretinimas geriausiai atsiskleidžia lietuvių liaudies mįslėse ir minklėse. Ant kojytės kepurytė. Kas?“ – sako V. Džekčioriūtė-Medeišienė.
Skaityti toliau
Buktos miške rasta retų grybų rūšis (0)
Žuvinto biosferos rezervate esančiame Buktos miške specialistų dėmesį patraukė didelė keistų ir nematytų grybų įvairovė. Tokiais grybingais metais mokslininkai mikologai randa ir retų, nykstančių ir saugomų rūšių grybų. Trumpas pasivaikščiojimas Buktos miško pažintiniu taku ir kiek nuklydus nuo jo pateikė kelis mikologinius netikėtumus.
„Netikėčiausia buvo rasti mažą tarp lapų ir šakų paklotėje pasislėpusią šuniškąją poniabudėlę (Mutinus caninus). Stiprus dvėselėnos kvapas pirmiausiai atvedė prie jau musėmis aplipusios paprastosios poniabudės (Phallus impudicus). Skaityti toliau
Ar žinote, kad pasivaikščioti miškan daugiau traukia vyrai, o moterys uogauja ir renka vaistažoles? (0)
Kaip rodo apklausos, kurią neseniai atliko kompanija „Baltijos tyrimai“ Biržų miškų urėdijos užsakymu, duomenys, daugiau kaip pusė šalies gyventojų palankiai vertina miškų priežiūrą. Daugumą manančiųjų, kad miškai Lietuvoje prižiūrimi gerai, sudaro jaunimas iki 30 metų, Alytaus, Panevėžio, Tauragės bei Telšių apskričių ir didmiesčių gyventojai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu.
Beveik pusė apklaustųjų atsakė, kad miškuose geriau ūkininkauja valstybinių miškų valdytojai, miškų urėdijos, o ketvirtadalis – kad privačių miškų savininkai. Nuosavo miško turinčios šeimos dažniau nurodė, Skaityti toliau
Net ir nenuodingi grybai gali būti sunkios ligos ir mirties priežastimi (0)
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, apsinuodijimai botulotoksinu Lietuvoje yra labai reti, tačiau itin pavojingi. Per paskutinius penkerius metus (2011–2015 m.) užregistruota 13 botulizmo atvejų. Dažniausia šios ligos priežastis – namuose konservuoti grybai.
Botulizmas – pavojinga liga, kuriai būdingas raumenų paralyžius, o esant sunkiam paralyžiui, galimas kvėpavimo nepakankamumas ir mirtis (iki tol buvusių sveikų žmonių). Dažniausiai užsikrečiama toksinui patekus į žmogaus organizmą su maistu. Skaityti toliau
Miško gerybių Lietuvoje šiemet daug, bet rinkėjų vis mažėja (0)
Kaip praneša LRT TV naujienų tarnyba, Lietuvos miškuose voveraičių, už kurių kilogramą moka po du eurus, šiuo metu itin daug – kasdien superkama dešimtys tonų, tačiau grybautojų ir uogų rinkėjų atsiranda vis mažiau. Tiesa, įsivežti iš Rusijos ir Baltarusijos šių gėrybių reiks mažiau.
Mėlynių derlius Dzūkijos miškuose buvo geras, bet į supirkimo punktus jų atnešta nedaug.
„Mėlynių tikrai turim. Jeigu nepavadinsim rekordiniu, tai tikrai gerą derlių. Šiemet visų mėlynių tikriausiai nesugebėsim iš miško surinkti. Skaityti toliau
Daug nepasitenkinimo kėlusios grybavimo taisyklės panaikintos (0)
Lliepos 29 d. įsakymu panaikintos Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės. Pripažinus netekusiomis galios šias taisykles, panaikinamas apribojimas rinkti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu pusantro centimetro, ir voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu vienas centimetras, kadangi tokio mažo dydžio surenkamų (ir ypač superkamų) grybų kiekis nėra ir negali būti didelis ir neigiamo poveikio grybų ištekliams bei jų populiacijoms nedaro.
„Šiose taisyklėse buvo nuostatų, kurios įtvirtintos kituose teisės aktuose, todėl teisinio aiškumo vardan nusprendėme, kad tokių draudimų dubliavimo neturi būti. Kai kurios taisyklių nuostatos dėl voveraičių ir baravykų dydžio buvo aktualios prieš porą Skaityti toliau
Svetimi gyvūnai ir augalai kelia susirūpinimą visai Europos Sąjungai (0)
Liepos 14 d. Europos Komisija patvirtino pirmąjį Europos sąjungai (ES) susirūpinimą keliančių invazinių svetimų augalų ir gyvūnų rūšių sąrašą, į kurį įrašytos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys. Sąrašas sudarytas pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo nuostatas.
Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, kai šios rūšys įtrauktos į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, leidžiama tik gavus leidimą Skaityti toliau
Aplinkos ministerija žada naikinti grybautojus papiktinusį įstatymą (0)
Aplinkos ministerija praneša, kad ministro įsakymu ruošiamasi naikinti Grybavimo Lietuvos miškuose taisykles ir kartu panaikinti apribojimą rinkti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1,5 cm, ir voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1,0 cm, praneša grynas.lt.
Nutarta panaikinti šį grybautojus piktinusį draudimą, kadangi tokio mažo dydžio surenkamų (ir ypač superkamų) grybų kiekis nėra didelis ir neigiamo poveikio grybų ištekliams bei jų populiacijoms nedaro. Skaityti toliau
Aplinkosaugininkai įspėja, kad iš miško su gėrybėmis neparsineštumėt ir baudos (0)
Pastaruoju metu į Lietuvos miškus patraukė pulkai grybautojų. Kad vietoj gamtos gėrybių į namus netektų grįžti su administracinio teisės pažeidimo protokolu, aplinkosaugininkai primena – būnant miške reikia nepamiršti lankymosi miške bei grybavimo taisyklių reikalavimų.
Nors grybus rinkti galima visuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose – miškuose, reikia žinoti, kad grybauti neleidžiama rezervatuose, specialios paskirties miškuose (pasienio zonos, karinių objektų) ir tuose Skaityti toliau
R. Ragauskaitė. Odė aviečių uogienei (0)
Avietė man visuomet atrodė moteriškiausia uoga. Nes pačioje jos sandaroje užkoduotas tęstinumas. Jos paskirtis – gyvybės nešimas. Per dilgėlynus, per iškirstus miškų plotus, proskynas, laukymes. Jos šaknys gilios ir gajos, skvarbios ir kantrios. O uogos saldžios ir kvepiančios.
Kvepia jos vidurvasariu. Ir uogiene su širšėmis, kurios tuoj pat sulekia nežinia iš kur ir saldžiai gelia, vos tik bandai jas išginti pro pravirą virtuvės langą. Skaityti toliau
Atradimo džiaugsmai rūšių ralyje Labanoro girioje (0)
Praėjusį savaitgalį į Labanoro girią susirinkę gamtos mylėtojai ir gamtos mokslų ekspertai iš visos Lietuvos ir net Latvijos dalyvavo Rūšių ralyje. Kas rūšių pažinimo vadovais, kas ilgamete darbo su retomis rūšimis patirtimi, o kas tiesiog didele meile gamtai ir noru pažinti ginkluotas traukė į ketvirtąjį Rūšių ralį. Šiemet pirmą kartą Rūšių ralis sutraukė tokį gausų dalyvių būrį. Dėl geriausio rūšių žinovo vardo rungėsi net 22 komandos, 88 dalyviai. Laimėjo komanda „Malus cruenta“, radusi ir atpažinusi 686 rūšis. Skaityti toliau
Mažai težinomi valgomieji grybai. Pavasarinė balteklė, Paprastasis taurėaukšlis, Skritulinis bobausis (nuotraukos) (2)
Pavasarinė balteklė (Calocybe gambosa) nėra plačiai žinoma, bet grybautojai entuziastai šį grybą pažįsta ir labai vertina. Pirmiausia, jis pradeda dygti pakankamai anksti, ir tai nesmulkus grybukas: kepurėlė stamboka, kartais net 10–12 cm skersmens, mėsinga. Auga paprastai žolėtose atvirose vietose, pamiškėje, bet galima rasti ir, tarkim, prie lazdynų ar kitų medžių, miško aikštelėse, jei ten pakanka saulės. Atpažinti šį patrauklios išvaizdos grybą nesunku: kepurėlė balta arba gelsva, trama balta, lakšteliai balti arba baltai gelsvi, kreminiai. Kvapas miltų. Retai auga pavieniui, dažniau randama grupelėmis, net po keliolika.
Paprastasis taurėaukšlis (kitaip – paprastoji alvytė) (Helvella acetabulum) irgi pavasarinis Skaityti toliau
Penkios gudrybės, kurias privalote žinoti, prasidėjus kepimo lauke laikui (0)
Į Lietuvą sugrįžus šiltiems orams, kartu su jais prasidėjo ir visų lauktas kepimo lauke laikas. Tačiau tradiciniai grilio atributai kaip šašlykų majonezo marinatas ir jų gardinimas pomidorų padažu – tampa atgyvenusiais. Todėl šį sezoną išbandykite naujus ir neįprastus grilio patiekalų receptus, įkvėptus naujausių kulinarinių madų ir tendencijų. Picerijų tinklo „Čili pica“ virtuvės šefė Liucija Makovska dalinasi patarimais ir gudrybėmis, kurios padės jums pasitikti šį grilio sezoną kitaip ir nustebinti kiekvieną grilio vakarėlio svečią.
1. Marinatas be majonezo Skaityti toliau
Mažai težinomi valgomieji grybai. Kietoji dirvabudė (nuotraukos) (0)
Balandį, dienomis saulei itin sušildžius žemę, saulei pasiekiamose vietose dygo ne tik gerai pažįstami bobausiai (Gyromitra), gal mažiau žinomi briedžiukai (Morchella), skydabudės (Pluteus).
Balandžio vidury (šiltesniuose rajonuose, neabejotina, anksčiau) pradėjo dygti ir dirvabudės (Agrocybe), – mažai kam tepažįstamos, kaip ir anksčiau čia jau aprašytos plačiataurės. Dirvabudės įtrauktos į valgomųjų grybų sąrašą dėl savo ankstyvumo: dygsta, kai populiariausių grybų sezonas dar toli.
Lietuvoje tarp 11 šios genties rūšių nuodingų nefiksuota, bet valgymui mikologai siūlo rinkti tris: kietąją (Agrocybe molesta), ankstyvąją (A. praecox) ir šokoladinę (A. erebia). Skaityti toliau
Dzūkijoje rasti ausų pavidalo grybai (0)
Dzūkijos nacionaliniame parke rasti įdomios formos grybai, primenantys ausis. Tai tikrieji ausiagrybiai (Auricularia auricula-judae). Vaisiakūnis yra 3-10 cm skersmens, ausies kaušelio formos, plonas nemėsingas, tamprios konsistencijos.
Pasak specialistų, pamačius šiuos ant medžių kamienų ar kelmų augančius ausiagrybius ir ausūnius dažnas net nepalaikytų jų grybais, bet daugelis iš mūsų jau yra juos matęs. Ir ne kur kitur, o savo lėkštėje. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Europos likimas (pirmadienio mintys) (9)
Atėjus naujam sezonui, atnaujiname ir daugiau kaip prieš dvejus metus reikštas „Pirmadienio mintis“, kuriomis kiekvienos savaitės pradžioje dalijosi žurnalistas, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas. Tai bus tarsi pagrindinių savaitės įvykių apžvalga, žinoma, perleista per autoriaus prizmę, esminiai jų akcentai, o kartais ir šiaip įspūdžiai ir pastebėjimai.
***
Pabėgėliai. Ši sąvoka tarsi aštuonkojo paskleistas rašalas aptemdė Europos vandenis, neigiamai nuspalvinusi migracijos reiškinį, kuris šiaip jau nėra naujas ir taip Skaityti toliau
Miško gėrybės – drausmingiems lankytojams (0)
Lietuvos miškuose prasidėjus uogų ir kur ne kur jau ir grybų sezonui, pasipylė ir pulkai miško gėrybių rinkėjų. Deja, tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie nepaiso ar nežino uogavimo ir grybavimo, miško lankymo taisyklių. Aplinkosaugininkai primena, kad jų laikytis privalu visiems, o pažeidėjams gali būti skiriama administracinė bauda.
Miško lankytojai turi žinoti, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Važiuoti dviračiais leidžiama keliais ir rekreaciniais, pažintiniais Skaityti toliau
Aukštaitijos nacionaliniame parke užderėjo taukių (0)
Aukštaitijos nacionaliniame parke šį pavasarį paprastieji taukiai (Sarcosoma globosum) ėmė dygti „kaip grybai po lietaus“. Iki šiol parke žinomose augimvietėse suskaičiuota 929 vaisiakūniai.
Aukštaitijos nacionaliniame parke rastos 3 naujos šio grybo augimvietės. Pirmojoje augimvietėje suskaičiavome 54 vaisiakūnius, antrojoje – 4, trečiojoje – 11. Visos radimo vietos yra skirtinguose miškuose. Taigi dabar Aukštaitijos nacionaliniame parke žinomos penkios paprastojo taukiaus augimvietės. Skaityti toliau
Rasti nauji grybai Dzūkijos nacionaliniame parke (0)
Dzūkijos nacionaliniame parke tarp Margionių ir Kapiniškų kaimų esančioje šarmingoje žemapelkėje dr. Onutė Grigaitė pastebėjo gausiai derančius baltos spalvos į pumpotaukšlius panašius grybus. Minėtoje pelkėje augo pumpotaukšliams artima pelkinė vilktabokė (Bovista paludosa). Tai gana neišvaizdus 1–3 cm skersmens rutuliškus ar kriaušės formos trumpu kotu vaisiakūnius turintis grybas. Jaunas būna baltas, Skaityti toliau
Gringalių miške išdygo retas grybas – raukšlius kopūstgalvis (0)
Krekenavos regioninio parko Gringalių miške šiemet aptiktas retas grybas – raukšlius kopūstgalvis (lot. Sparassis crispa). Grybas išskirtinės išvaizdos, iš tolo visas jo vaisiakūnis primena kalafioro (gūžinio kopūsto) galvą.
Vaisiakūniai gelsvi, senesni rudo atspalvio, apie 10–35 cm skersmens. Užauga iki 3–5 kg svorio. Pasižymi plokščiomis, tankiai išsidėsčiusiomis garbanotomis šakutėmis, atsišakojančiomis nuo trumpo koto. Skaityti toliau
Žemaitijos nacionalinis parkas kviečia keliauti ir rudenį, ir žiemą (0)
Žemaitijos nacionaliniame parke, Plateliuose surengta jau tradicine tapusi Grybų šventė. Kartu buvo minima Pasaulinė turizmo diena. Šiemet gyventojus jungia bendras šios dienos pavadinimas – „Turizmas ir bendruomenių plėtra“.
Nuo pat ryto pabirę po Žemaitijos nacionalinį parką grybavo plateliškiai, plungiškiai, mažeikiškiai ir kiti svečiai. Buvo renkami valgomi ir nevalgomi, kuo įvairiausi grybai. Gražiai ir išmoningai išdėstytas surinktų Skaityti toliau
KTU mokslininkė: naujai atrastos grybų rūšys gali padėti apsisaugoti nuo ligų (0)
Lietuviai panašūs į italus ne tik savo temperamentu ir pamaldumu, tačiau ir tuo, jog esame iš tų Europos tautų, kurios grybauja. „Lietuviams tinka apibūdinimas grybų mėgėjai (lot. mycophile) – grybus renkame laisvalaikiu, mėgstame juos valgyti“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto doktorantė Lina Smolskaitė. Pasak jos, daugiausia grybų mėgėjų yra Pietryčių Azijoje, Venesueloje, Rytų ir Vidurio Europoje, Italijoje. Nenuostabu – šių šalių miškuose auga daugiausiai grybų, jos turi seniausias grybų rinkimo bei valgio gaminimo naudojant grybus tradicijas. Skaityti toliau
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad miško gėrybės nenuvestų iki ligoninės (2)
Įsibėgėjus grybavimo sezonui ir socialiniuose tinkluose „dygstant“ grybų kalnų fotografijoms, rankas trina miško gėrybių rinkėjai, tačiau dalis jų pamiršta, kad grybai gali turėti ne tik vertingų maistinių, bet ir pražūtingų sveikatai savybių, sako vaistininkai ir gydytojai, pastaruoju metu fiksuojantys gerokai šoktelėjusį apsinuodijimų grybais atvejų skaičių.
„Nors daugelis žino ar bent yra girdėję, kad grybai gali būti ne tik gardus maistas, bet ir nuodas, kasmet panašiu laiku vaistines užplūsta gyventojai, Skaityti toliau
Nori grybauti – laikykis taisyklių (1)
Pastaruoju metu pradėjus gausiai dygti grybams, pasipylė ir pulkai grybautojų. Deja, tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie nepaiso ar nežino grybavimo taisyklių. Aplinkosaugininkai primena, kad jų laikytis privalu visiems, o pažeidėjams gali būti skiriama administracinė bauda.
Nors grybus rinkti galima visuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose – miškuose, reikia žinoti, kad grybauti neleidžiama rezervatuose ir tuose miškuose, kuriuose lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldybių Skaityti toliau
Rinkdami miško gėrybes, nepamirškite apsisaugoti nuo erkių (0)
Miškuose grybautojų laukia ne tik po lietaus galvas kišantys baravykai, kurių nuotraukomis aktyviai dalijamasi viešojoje erdvėje, bet ir kaitrą ištvėrusios ir vėl išalkusios erkės.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai susiruošusiems grybauti, uogauti primena, kad Lietuvoje rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais stebimas erkių aktyvumas.
Erkių populiaciją rudens mėnesiais papildo Skaityti toliau
Sartų regioniniame parke paprastieji taukiai užderėjo du kartus (1)
Paprastasis taukius (Sarcosoma globosum) į Raudonąją knygą buvo įrašytas kaip jau išnykusi rūšis. Taukius labai retas ir nykstantis grybas visoje Europoje. Seniau grybų buvę daug. Jie net pardavinėti turguose ir vadinti „žemės taukais“. Drebučius primenanti konsistencija naudota vežimų ratams tepti. Spiritiniu grybų antpilu gydytas reumatas, buvo tepamos ir žaizdos.
Ilgą laiką buvo teigiama, kad retas grybas jau išnykęs. Lietuvoje nebuvo aptinkamas nuo 1960 iki 2008 metų. Per pastaruosius penkerius metus, Lietuvoje registruotos ne mažiau kaip penkios šio grybo radavietės. Auga miško paklotėje tarp spyglių ir samanų. Skaityti toliau
Ar verta rizikuoti sveikata dėl įtartino grybo? (0)
Viename anekdote pasakojama, kad meilėje yra panašiai kaip su grybais, kai pastebi, kad žmogus suklydo – pagelbėti nebeįmanoma. Kaip elgtis grybaujant, kad taip neatsitiktų, kokių klaidų reikėtų vengti ruošiant grybų atsargas žiemai?
Utenos visuomenės sveikatos centro specialistai pataria rinkti tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate. Reikėtų nepamiršti, kad apsinuodyti galima net ir gerais, tačiau netinkamai surinktais grybais. Per lietų rinkti ir per 8–9 valandas neišvirti grybai pradeda gęsti, sausu oru išrautos šios miško gėrybės gęsti pradeda po 10 valandų. Nepatartina grybauti po šalnų, ypač pakartotinų. Grybus miške dėkite tik į orą praleidžiančius indus, nes orui nepralaidžiuose ar polietileniniuose Skaityti toliau
Dzūkijoje vyko stovykla grybams pažinti (0)
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija surengė moksleiviams stovyklą grybams pažinti. Stovyklą finansiškai parėmė Varėnos rajono savivaldybė. Stovykloje dalyvavo Varėnos Ąžuolo gimnazijos ir Merkinės V. Krėvės-Mickevičiaus gimnazijos mokiniai.
Susirinkę Čepkelių rezervato ekspozicijos salėje ir su dėkingumu prisiminti įžymius gamtininkai, kurie 1975 metais rugsėjo 25 d. įsteigė Čepkelių rezervatą. Aptarę gamtines vertybes, slypinčias Čepkeliuose, moksleiviai su grybų žinovais iškeliavo į raistą. Vakarėjant aukštapelkėje stebėti pelkiniai grybai. Aptiktos net 7 rūšys. Kitą dieną, susiskirstę poromis, norintys pažinti grybus išėjo į mišką. Moksleivius lydėjo grybų Skaityti toliau
Neries regioniniame parke rastas koralą primenantis grybas (0)
Neries regioniniame parke rastas retas ir saugomas grybas – korališkasis trapiadyglis (Hercium coralloides). Regioniniame parke auga 443 rūšių grybai, iš jų net 22 rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Korališkasis trapiadyglis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 1992 metų. Lietuvoje žinoma viso labo tik 15 šio grybo radaviečių.
Pasak Neries regioninio parko direkcijos vyr,. specialisto Sauliaus Pupininko, didžioji dalis šių retų ir saugomų grybų rūšių randama biologine įvairove ir retų rūšių gausa išsiskiriančiame Dūkštų ąžuolyne. Tačiau šį kartą Skaityti toliau
