Žymos archyvas: grožinė literatūra

Literatūrologai netrukus paskelbs išskirtinių knygų dvyliktuką (0)

Dalia Satkauskytė | tspmi.vu.lt nuotr.

Literatūros mokslininkai kiekvienų metų vasarį, artėjant Knygų mugei, panyra į savotišką apeigą. Patys savo kasmetę pareigą lygina su konklava, tik renka jie ne aukščiausią dvasininką, o kūrybiškiausią lietuvių autoriaus knygą – šįmet jau penkioliktą kartą.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų išrinkta kūrybiškiausia metų knyga paskelbiama per Vilniaus knygų mugę. Dar iki apdovanojimo už kūrybiškiausią knygą komisija paviešina išskirtinių skaitinių dvyliktuką, kuris yra tarytum privilegijuotas sąrašas – aukščiausia skaitymo rekomendacija. Skaityti toliau

Žemaitijoje prasideda Muziejų kelio renginiai „Dvarų kultūros atspindžiai“ (0)

Dvaras Palangoje | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gegužės 18 d., Tarptautinę muziejų dieną, Žemaitijoje prasideda jau penktus metus Lietuvos muziejų asociacijos (toliau – LMA) rengiamas projektas „Lietuvos muziejų kelias“, šiemet vystantis temą „Dvarų kultūros atspindžiai“. Prieš projekto atidarymo renginius Kretingos muziejuje 13 val. rengiama spaudos konferencija, kurioje dalyvaus LMA vadovas-valdybos pirmininkas Raimundas Balza, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Lietuvos skyriaus valdybos narė Vaiva Lankelienė, projekto programos regionų globėjai: Skaityti toliau

Metų vertėjo krėslo premija šiemet paskirta Zitai Marienei (0)

knyga Neregimoji sviesaMetų vertėjo krėslo premija šiemet paskirta Zitai Marienei už sklandų, tikslų ir meistrišką Antonio Doerio (Anthony Doerr) romano „Neregima šviesa“ vertimą iš anglų kalbos.

Vertėjo krėslas Zitai Marienei bus įteiktas vasario 23 d. 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmai, Didžioji g. 4).

Zita Marienė studijavo anglistiką Rygos universitete, yra baigusi vertėjų kursus Danų literatūros centre,   dirbo „Minties“, „Mokslo“, „Vagos“, „Alma littera“ leidyklose. Verčia iš anglų, danų, lenkų, rusų kalbų. Nuo 1990 metų Lietuvos rašytojų sąjungos narė.  Skaityti toliau

Konkurencija dėl lietuvių autorių – milžiniška, pripažįsta knygų leidėjai (0)

KnyguMuge

Lietuvos knygų leidėjai džiaugiasi pasikeitusiais skaitytojų įpročiais ir jau kuris laikas stebi naujas tendencijas – populiariausios, perkamiausios ir kultinėmis tampančios knygos vis dažniau yra parašytos lietuvių autorių. Tą patvirtina ir kasmet gausiai į susitikimus bei naujų knygų pristatymus Vilniaus knygų mugėje besirenkantys lankytojai. Anot leidėjų, nauja tendencija – ir visuomenės brandos požymis, ir leidyklų vadybinių pastangų rezultatas.

Leidyklos: gyvename aukso laikais Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (1)

Gaiva Paprastoji. Judėjimas. Akvarelė, plunksna, tušas. 46x33.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

VI

Sofijai nepatiko, kad Paulina jai nesakydavo, kas jai gražu, o kas – ne. Nors šiaip ne kartą buvo girdėjusi iš jos lūpų, kad yra graži. Tik kartais pagirdavo, kad jai kas nors gražu iš Sofijos aprangos. Vieną vasarą jos abi pasisiūdino rožines sukneles, o Sofija, nusižiūrėjusi iš madų žurnalo, suvarstė ją nugaroje juodu su baltais burbuliukais kaspinu. Taip apsirengusios jos su Paulina kažkur ėjo. Kitą dieną Paulina buvo pasipiktinusi, kad kažkokia jos pažįstama matė jas ir kad labai gyrė Sofijos suknelę, o jos – ne. Paulina visada norėjo būti pirmuoju numeriu. O Sofija? Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (0)

Gaiva Paprastoji. Pasirinkimo sunkumai. Akvarelė, plunksna, tušas. 46x33

Tęsinys. Pradžia ČIA.

V

Niuta augo. Sofijos mama nuogąstavo, kad Niuta grubi. Nors visi palydėdavo akimis Niutą, tačiau jau taip nealpo dėl jos kaip anksčiau, kol buvo mažytė. Kiti jos ir bijojo. Buvo didelis šuo. Lodavo. Ir labai stipri. Mažos mergytės norėdavo ją glostyti, bet Sofija neleisdavo.

– Ji mūsų nemyli, – abejojančiu balsu kartą pasakė Sofijos mama.

Tada Sofija, mergaitiškai klestelėjusi ant sofos šalia Niutos ir ją švelniai apkabinusi, sukuždėjo: Skaityti toliau

Bateliai, rožiniai kaip ciklameno žiedas (0)

Džoana Haris. Lorne Cambell nuotrauka.

Įspūdžiai apie Džoanos Haris knygą „Ledinukų bateliai“ (Joanne Harris. Ledinukų bateliai. Vilnius: Versus Aureus, 2010, 598 p.). Knyga originalo kalba pasirodė 2007-aisiais (Joanne Harris. The Lollypop Shoes. United Kingdom: Doubleday, 2007, 352 p.)

Paryžių mylėjau iš senų laikų, nuo tada, kai jis dar saugiai nuo manęs buvo paslėptas už geležinės uždangos, ir, faktiškai, man egzistavo tik kaip žemėlapis (kurį irgi buvau labai laiminga turėdama) – smulkiausios visų dvidešimt arrondissement – rajonų, sudarančių tikrąjį Paryžių, gatvelės mintyse išvaikščiotos, kiekvieną kiek žymesnę vietą žinojau kur rasti… Skaityti toliau

„Meno kaip tokio nėra…“ (0)

Paulo Coelho savo, kaip rašytojo, karjeros pradžioje. F. Mantovani‘o nuotrauka.

„Meno kaip tokio nėra, yra tik įvairios antropologinės praktikos…“, – yra tekę girdėti sakant…

Apie Paulo Kueljo (Paulo Coelho) „Alchemiką“, tuo pat principu pažiūrėjus, galima pasakyti, jog tai – ne literatūra. Jis būtų geriau priskirtinas prie „antropologinių praktikų“ – sakmių, mitų, pasakų, liaudies kūrybos ir to, ko jomis norima pasiekti.

Ką liaudis pati kuria ar ko nekuria, galima ginčytis, ir galo nebus, bet visada buvo ir yra žmonių, kuriuos būtų galima prilyginti šamanui, burtininkui raganiui, žyniui, magui ( alchemikui?), Skaityti toliau

Tautvydas Kiršys kalba (2)

Tautvydas Kiršys, Kauno „Santaros“ gimnazijos 10-tos klasės gimnazistas.

Aš įsimylėjau raštą, žodį, sakinį, tai tapo mano gyvenimo būdu – skaityti, rašyti, ta harmonija, kuri slepiasi po raidėmis, mane svaigina. Lygiai prieš metus aš nemėgau Rašto. Purčiausi skaitydamas, o rašiau lyg su nukirstu riešu. Atradau tai, ir tai mane pakeitė, iš tikrųjų pakeitė, neįtikėtina! Aš pasaulį pradėjau matyti kitaip! Pradėjau pastebėti viską, kas dedasi aplinkui, pajaučiau Žemę savo kojomis. Aš stoviu čia, šitam momente, ir tai… tai yra nuostabu. Matau daug žmonių skubančių, bėgančių, spaudžiamų rytojaus ar praeities, nuo ko jūs bėgat? Kur jūs bėgat? Ar matai vaivorykštę kitam gale? Deja, vaivorykštės kito galo nepasieksi, tai nėra realu, geriau sustok ir pasigrožėk minutę tuo, kuo gyveni. Nes tai vyksta tik dabar ir tik tau. Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (0)

Gaiva Paprastoji. Venecija. Akvarelė, plunksna, tušas, 46x33.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

IV

Kadangi Sofija tame Aurelijaus koncerte, tiksliau, prieš koncertą nepasirodys, tai yra nešoks bakchančių šokio, ji sugalvojo paimti iš jo interviu. Kadangi jau rašinėjo vienam jaunimo portalui, nuėjusi pas redaktorių išsakė savo idėją, ir redaktorius, buvęs jų mokyklos mokinys, atsakė: „Tu intelektuali, Sofija. Manau, gali pabandyti“. Tada Sofija pirmą kartą susimąstė, kad ji yra intelektuali. Anksčiau apie tai negalvojo. Tai buvo etiketė. Firmos ženklas. Paulinai apie tai nieko nesakė. Pradėjo rengti klausimus. Pasiėmusi mamos antikos literatūros vadovėlį, Sofija pradėjo skaityti. Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (0)

Gaiva Paprastoji. Vėluojant užaugti. Akvarelė, plunksna, tušas, 46x33.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

III

Milda buvo ta mergina, kuriai Sofija aiškindavo matematikos uždavinius, su kuria jos vienu metu draugavo vos ne kaip sesės ir žavėjosi Astrida Lindgren bei Aleksandro Diuma knyga apie karalienę Margo. Jas gatvėje ir vadindavo sesėmis, nes abi buvo tamsiaplaukės, garbanotais plaukais ir beveik juodomis akimis. Vėliau ji labai žavėjosi Sofijos grožiu ir jos turimu ar neturimu vaikinu, nes pasakojo Paulinai, kaip matė Sofiją knygyne, kokia ji be galo graži ir turbūt jau turi vaikiną… Mildos tėvai buvo išsiskyrę. „Mano tėvelis – poetas“, – kartą vaikystėje pasigyrė Sofija Mildai. Po kiek laiko, viską permąsčiusi, Milda pareiškė, kad jos dėdė irgi poetas. Skaityti toliau

Kukulio miniatiūros (1)

Baltumai. Nuotrauka iš interneto svetainės

Baltumai

Žiemomis Kukulis bandydavo užsiimti buvimu, neturėjimu ir kitais kovų (su savimi) menais. Ne todėl, kad jausdavos stiprus ar per rudenį prikonservuodavo savy itin daug valios pastangų. Geležine ištverme ir gera sportine forma Kukulis išties pasižymėdavo tik už močiutės stalo, kimšdamas jos keptus žagarėlius. Debesims išbėrus baltą sniegą, įvykdavo pirmosios pamokos. Pirmiausia imdavo tirpti turėjimas – laukuose, sode, miške… (kai labai pasisekdavo, net ir galvoje). Baltume išnykdavo atskiri objektai, nebeturėdami kontūrų, kvapų, spalvų… ir noro juos paimti. Akimis surinkti, rankomis apčiuopti ir susidėti kišenėn likdavo nuodėmingu rudens įpročiu. Skaityti toliau

K. Antanaitis. Nevilniaus, neknygų, nemugės ir nenaujienos (2)

2009 m. leidiniai

Pasižiūrėjau netyčia, kokios gi knygos apie Ukrainą paskutinius metus Rusijoje leidžiamos, ir greta istorijos bei pseudoistorijos aptikau sau naują atskirą literatūros žanrą – ateities karas Ukrainoje. Leidžiamos tokios knygų serijos gana senai, nuo 2008 ar net ankstesnių metų.

Vadinasi visa tai „kovine fantastika“, nors fantastikos ten tik tiek, kad veiksmas vyksta po dvejų metų, o ne šiandien. Tokias knygas taip pat galima pavadinti serija „Rusijos kareiviai visada ir visur laimi“. Skaityti toliau

Vasario 10-ąją išaiškės 2013 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (0)

tkpc nuotr.Vasario 10 d., 16 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6), 1-ojo aukšto salėje įvyks spaudos konferencija, kurios metu literatūrologai atsakys į susidomėjusių žurnalistų klausimus apie jau 12-tus metus rengiamą kūrybiškiausios knygos konkursą.

Kaip kasmet, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas rengia praėjusiais metais išleistų kūrybiškiausių knygų dvyliktuko rinkimus ir skirs premiją kūrybiškiausios knygos autoriui. Tai jau dvyliktasis konkursas ir dvyliktoji premija (įsteigta 2003 m.) Skaityti toliau

Šiemet grožinės literatūros vertimų ES paramą gavo trys leidyklos iš Lietuvos (0)

homebrewedchristianity.com nuotr.

Kasmet grožinės literatūros kūrinių vertimams iš vienos Europos kalbos į kitą skiriama parama šiemet pasieks tris Lietuvos leidyklas. Liepos 16 d. Europos Komisijai paskelbus  ES programos „Kultūra 2007“ literatūros vertimų projektų rezultatus paaiškėjo, kad finansine parama galės pasinaudoti šios leidyklos – „Mintis“,  „Kitos knygos“ bei „Tyto alba“. Paskutiniais programos „Kultūra 2007-2013“ metais, literatūros vertimų krypčiai buvo pateiktas rekordinis paraiškų skaičius – 400 paraiškų 1678 knygoms versti. Lietuvos leidykloms, kurios yra vienos aktyviausių šios krypties dalyvių, finansavimas bus skirtas 15 knygų vertimams. Skaityti toliau

Knygos, kurias perskaitysite vienu prisėdimu (1)

Knygų skaitymas | valstietis.lt nuotr.

Garsus bibliotekininkas ir poetas Kalimachas iš Aleksandrijos kadaise yra pasakęs, kad „ilgos knygos yra didžiausias blogis“. Šiais laikais leidyklos vargu ar ryšis leisti trumpesnę nei romano apimties knygą, ypač jei jos autorius yra mažai žinomas rašytojas. Matyt, turi įtakos vyraujanti nuomonė, kad trumpa knyga – tai neišbaigtas ar nevykęs pasakojimas.

Pateikiame gana subjektyvų dešimties literatūriškai vertingiausių nedidelės apimties knygų sąrašą. Knygų, kurias perskaitytumėte greitai. Ir svarbiausia, versdami lapus išgyventumėte įdomių bei prasmingų akimirkų. Skaityti toliau

„Naujas vardas“ – nauja galimybė išleisti savo knygą nemokamai (2)

Tinklapio fragmentas

Esi grožinės literatūros kūrėjas, tačiau savo svajonei – išleisti savo knygą tau trūksta pinigų? Ne bėda – darbą pradeda nekomercinis interneto projektas – elektroninė leidykla „Naujas vardas“.

Jos tikslas  – leisti nemokamas naujų grožinės literatūros kūrėjų elektronines knygas.

Projekto iniciatoriai skelbia ieškantys naujų talentingų Lietuvos literatų ir žada leisti jų elektronines knygų versijas visiškai nemokamai. Skaityti toliau

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai išrinko kūrybiškiausių 2011 metų knygų dvyliktuką (0)

Ilzė Butkutė Karavanų lopšinėsVasario 9 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinį kasmetinį pokalbį apie praėjusiųjų 2011 metų lietuvių autorių grožinės literatūros knygas. Pokalbį vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktuko išrinkimas.

Nuo 2003 metų į kasmetinius knygų aptarimus susirenkantys literatūrologai šiemet kalbėjosi intriguojančia ir žaisminga tema „Tikro lietuvio neieškant“, leidusia ieškoti ir atrasti svarbiausias šiuolaikinės lietuvių literatūros tendencijas. Ryškiausia jų, nekintanti jau kelerius metus, – tai sėkmingai klestinti knygų gausėjimo tendencija. Kasmet išleidžiamų knygų skaičius didėja, literatūros įvairovė plečiasi, tačiau, nepaisant to, vis mažiau ir mažiau išleidžiama knygų-įvykių, arba vadinamosios rimtosios, itin kokybiškos literatūros tekstų. Tą lemia ir redaktoriaus kaip literatūrinio agento, cenzoriaus, „gerosios rankos“ mirtis ir vis labiau įsigalintis literatūros, kuriai pritaikomi vadybos principai bei redagavimas, pataikaujant skaitytojams, gausėjimas. Skaityti toliau