Žymos archyvas: gotai
„Aktualioji istorija“: Jordanas, gotai ir aisčiai (video) (6)
Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skiriama seniausiems mūsų protėvių aisčių tarptautiniams ryšiams – ryšiams su gotais. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su Jordano VI a. viduryje parašytos gotų istorijos lietuvišką leidimą rengiančiu Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoju istoriku Dariumi Alekna. Ką jam pavyko sužinoti apie gotus ir jų ryšius su aisčiais IV–VI a., rengiant išsamius Jordano veikalo komentarus?
Kokie buvo aisčių ryšiai su Hermanariko gotų karalyste (IV a. II pusė)? Kodėl Jordanas aisčius vadina taikiais žmonėmis? Skaityti toliau
R. Matulis. Ptolemėjo geografija ir baltų tautos (81)
Eugenijaus Jovaišos knygos Aisčiai – kilmė1 ir Aisčiai – raida2 paskatino parašyti šį straipsnį, kuriame bandysiu ieškoti jungiančių grandžių tarp E. Jovaišos pateiktų archeologijos mokslo duomenų, Algirdo Patacko knygoje Litua3 skelbiamos teorijos, jog baltai vos ne nuo ledynmečio yra mūsų girių vietiniai gyventojai ir Česlovo Gedgaudo4 bei Jūratės Statkutės Rosales5 teorijų, kuriose senovės baltai yra artimai tapatinami su getais – gotais ir apima didesnę Europos ir net Artimųjų rytų dalį. Šiuose tyrinėjimuose labai didelį poslinkį suteikė E. Jovaišos ir kitų artimai dirbusių pagalbininkų naujausi bandymai nustatyti Ptolemėjo geografijoje minimų tautų gyventas vietas. Taigi, kaip galima bandyti suderinti šias iš pažiūros visiškai prieštaraujančias viena kitai teorijas? Skaityti toliau
Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video) (8)
Šį sekmadienį, gruodžio 15 d. 9.45 val. LRT Kultūros laidoje pradedamas rodyti 4 dalių ciklas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“. Laidos vedėjas aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Ar mes, lietuviai, žinome, iš kur atėjome, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? Kas buvo mūsų priešai ir kas yra kraujo giminės?
Tik nedaugelis žino, jog prieš du tūkstančius metų didžiulė Maskvos sritis kalbėjo… lietuviškai. Mūsų protėviai bendravo su finougrais ir neturėjo jokių santykių su slavais. Skaityti toliau
Pribrendo metas tyrinėti aisčius, vakarų baltų pasaulį (II) (8)
Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ skirta toli gražu ne ramiam pasiskaitymui po sunkių dienos darbų. Be galo svarbi mūsų mokslui, kultūrai ir istorinei savivokai knyga, kurią jau šiandien brangiausių knygų lentynoje galima pasistatyti šalia Marijos Gimbutienės ir kitų mūsų geografinį ir istorinį pasaulėvaizdį keičiančių veikalų.Marija Gimbutienė į archeologiją ir priešistorės mokslą įvedė Senosios Europos kultūros sąvoką, nusipelnė naujos priešistorinės civilizacijos atradėjos laurų.
Moksle sunku vertinti atradimų reikšmę ir mastą, teisėjo mantija patikima paprastai visagaliam Laikui. Skaityti toliau
Pribrendo metas tyrinėti aisčių mįslę, vakarų baltų pasaulį (I) (54)
Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“(1) pasirodė 2012 m. pabaigoje, o gruodžio 14 d. jau spėta pristatyti visuomenei Lietuvos mokslų akademijoje. Monografijoje autorius nagrinėja I–V a. vakarų baltų – aisčių – archeologijos, kalbos ir istorijos šaltinius, analizuoja įvairių šalių tyrinėtojų pateiktus duomenis ir jų išvadas, kurios labai prieštaringos ir įneša didelę sumaištį į tyrinėjamo objekto mokslinį supratimą.
Atrodo, kad I a. gyvenusio Romos istoriko Publijaus Kornelijaus Tacito (56–117) veikale „Germanija“ (98 m.) pirmą kartą istorijoje paminėtos ir aptartos „Aestiorum gentes“ – aisčių gentys Skaityti toliau
T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija (25)
Gruodžio 14-ąją Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje pristatyta išskirtinę reikšmę mūsų praeities pažinimui turinti knyga – Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. dr. Eugenijaus Jovaišos monografija „Aisčiai. Kilmė“.
Joje pateikta aisčių istorijos vizija tarsi iš pabirusių mozaikos šukių prieš skaitytojo akis sudėliota pirmą kartą. Daugelio svarbių šios knygos tezių nerasime net ankstesniuose paties E. Jovaišos darbuose. Iš archeologijos, istorijos ir lingvistikos duomenų, poleminių ekskursų, neretai tikslių citatų pavidalu pateiktų kitų autorių tyrimų fragmentų sudėliota tokia aisčių istorijos panorama, kokią vargu ar kas nors tikėjosi išvysti. Skaityti toliau
M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (V) (27)
7. Kas liko nepasakyta
Žymus britų archeologas ir istorikas Tomas Pauelis savo knygoje „Keltai“ šiai tautų grupei priskiria dvi tautas, kurios paprastai priskiriamos germanams – kimbrus ir teutonus (T. G. E. Powell. Keltai. Vilnius, 2002, p. 189–190). Skaityti toliau
M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (III) (23)
5. Tautos keičiasi, vardai lieka
Baltų, germanų, slavų, o iš dalies ir ugrofinų santykiai, etnografinės slinktys, vidinė ir tarpusavio apykaita – skirtingai ištirti reiškiniai. Jei vienais atvejais esama istoriografinių šaltinių, tai kitais tenka kliautis archeologija, kalbotyra, kultūrologija.
Ypač mįslingas Vidurio-Rytų Europos žemėlapis per Didįjį tautų kraustymąsi ir pirmaisiais amžiais po jo. Neblogai žinoma, kur čionykštės tautos nukeliavo. Skaityti toliau
M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (II) (75)
3. Tautų tapatybių kaita
Jau straipsnio pradžioje užsiminta, jog istorijoje būta tautų, kurių tapatybės keitėsi. Atėjo laikas pateikti bent keletą istorijos pripažįstamų pavyzdžių.
Hetai, dar žinomi hetitų vardu – arijų kilmės tauta, antikiniais laikais sukūrusi galingą imperiją, apėmusią didžiąją dalį Turkijos, Siriją ir šiaurės Mesopotamiją. Neseniai iššifruotas jų raštas ir kalba aiškiai liudija arišką, indoeuropietišką tapatybę. Vis gi pats hetų vardas, atėjęs iš antikinių šaltinių, iš pradžių žymėjo visai kitą tautą. Tai buvo chatai – huritų kilmės tauta. Skaityti toliau
M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (I) (39)
Skaitant garbės daktarės Jūratės Statkutės de Rosales, profesoriaus Alvydo Butkaus ir daktaro Stefano Lancos disputą apie gotus, jų kilmę ir spėjamą protėvynę – Skandzą – kyla keletas klausimų.
Pirmiausia – žanro klausimas. Ar šie trys garbingi autoriai diskutuoja istorijos, ar istoriosofijos, o gal net kalbotyros plotmėje? Kalbantis skirtingomis kalbomis, kiekvienas gali būti savaip ir iš dalies teisus, bet susikalbėjimas – sunkiai įmanomas.
Antras – objekto klausimas. Ką šie autoriai siekia įvardinti ir apibrėžti – Skandzos vietovę ar gotų tautinį tapatumą? Skaityti toliau
J. de Rosales. Antrasis atsakymas A.Butkui ir S.M.Lanzai (61)
Profesoriai Alvydas Butkus ir Stefano M. Lanza vėl žeria kritiką mano atžvilgiu. Šįkart irgi jau antrame savo tos pačios tematikos kritiniame straipsnyje „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“. Trumpai tariant, man metami trys kaltinimai: „patriotizmas“ – suprask, nešališkumo stoka; pseudomokslas – ne mokslas; „pakuotėje“ – atseit paslėptas, užmaskuotas. Šis straipsnis pirmiausia pasirodė laikraštyje „Voruta“, vėliau – Alkas.lt. Vienas dalyvis davė jo nuorodą į istoriko Tomo Baranausko įkurtą Istorijos Forumą, kuriame iki šiol straipsnis sulaukė vos kelių komentarų, kuriuos verta perskaityti.
Pasaulio moksle neleidžiama žeminti oponento. Be to, negalima ad hoc nuvertinti tų, kuriuos straipsnio autoriai vadina mano „gynėjais“. Esu kaltinama ir etikos stoka, kai atsakiau į pirmąją Alvydo Butkaus ir Stefano M. Lanzos kritiką: Skaityti toliau
A.Patackas. Jotva – teriota, bet neprarasta (32)
įkirsk kaip kardą
į kirsną žemę
į seirą dangų
į pelkių neviltį
jotvingio įniršį –
– kad tu paspringtum
kad tu, gude, nesulauktum
manęs parklumpant… Skaityti toliau
A.Patackas. Paslaptingoji Skandija, arba visada ieškok atsakymo LKŽ (87)
Vietoj įvado
Šaltajame kare tarp skaitančiosios visuomenės ir istorikų įvyko proveržis. Turima omeny, kad vienu metu pasirodė pora rimtų tekstų, skirtų Jūratės Statkutės-Rozales knygoms aptarti, kuriuos parašė akademinės visuomenės atstovai. Kaip žinia, iki šiol galiojo kolektyvinė akademikų nuostata juos ignoruoti, tačiau Jūratės Statkutės-Rozales triumfališkas vizitas 2011m. vasarą ir ypač Vilniaus pedagoginio universiteto jai suteiktas honoris causa bei visuomenės spaudimas berods įtikino akademikus tokios pozicijos bergždumu.
Taigi, du straipsniai. Pirmasis – istoriko Dariaus Barono „Mokslas ir mes, lietuviai“ [1] ir antrasis – kalbininkų Alvydo Butkaus ir Stefano M. Lanzos (Stefano M. Lanza) Skaityti toliau
A.Butkus, S.M.Lanza. Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje (68)
Nesitikėjome, kad taip audringai ir netgi arogantiškai bus reaguota į mūsų populiariai parašytą straipsnį Kaip baltai tampa gotais, publikuotą Vorutoje 2011-2012 m. slenkstyje. Straipsnyje mes atkreipėm dėmesį į Venesuelos lietuvės žurnalistės Jūratės Statkutės de Rosales mėginimus pagrįsti Aistmarių nerijos ir senuosiuose raštuose minimos Skandzos salos tapatumą, paremtą daugiausia istoriko Jordano (VI a.) šios salos aprašymu. Šis tapatumas drauge su gotų baltiškumu yra įrodinėjamas J. Statkutės knygoje Europos šaknys ir mes, baltai (Vilnius, 2011). Mūsų patikrintieji Jordano, Pretorijaus ir kitų autorių tekstai, mūsų manymu, neįrodo nei minėtojo salos tapatumo, nei gotų baltiškumo, nei pangermanistų sąmokslo.
Atsakymą į straipsnį J. Statkutė paskelbė Vorutos vasario 18 d. numeryje bei internete. Skaityti toliau
R.Grigas. Už ir prieš dr. Jūratę Statkutę de Rosales (58)
Visai neseniai pasiekė žinia: mūsų iškiliosios tautietės, Vilniaus pedagoginio (dabar Lietuvos edukologijos) universiteto garbės daktarės Jūratės Statkutės de Rosales veikalas „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ pradėtas publikuoti Ispanijos prestižiniame Valensijos universiteto tęstiniame leidinyje, pirmoje pozicijoje. Ši, praėjusią vasarą Lietuvoje išleista knyga, tapo bestseleriu – buvo viena skaitomiausių. Dėl neslūgstančio skaitytojų susidomėjimo knyga buvo išleista net keturiomis pakartotinėmis laidomis.
Negaišinsiu skaitytojų perpasakodamas knygos autorės biografiją. Bet kai ką manau pravartu priminti. Pabėgusi nuo sovietų okupacijos, nuo 1950 m. gyvena ir dirba Karakase. Apdovanota ne tik Venesuelos ordinais, bet ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžiumi. Skaityti toliau
J. de Rosales. Kaip tėvynė tampa svetima. Atsakant „Kaip baltai tampa gotais“ autoriams (166)
Visų pirma tenka nustebti, kad profesoriaus Alvydo Butkaus ir daktaro Stefano M. Lanzos straipsnis, paskelbtas 2011 m. gruodžio 23 d. laikraštyje „Voruta“ ir 2012 m. sausio 28 d. pakartotas portale Alkas.lt, yra pavadintas su moksliniam straipsniui nepritinkančia ironija „Kaip baltai tampa gotais“. Kursyviu raštu išskyrus žodį „autorė“, ji yra pristatoma skaitytojui su iš anksto išreikšta nuomone ne apie gvildenamą temą, o apie autorės asmenį:
„Garbingo amžiaus autorė be didesnės mokslinės atodairos gudais paverčia tautą, tradiciškai žinomą kaip gotai, ir vienus ir kitus priskirdama baltams. Skaityti toliau
A.Butkus, S.M.Lanza. Kaip baltai tampa gotais (134)
Pasak prof. Z. Zinkevičiaus, kai kurių mūsų istorikų pasigautas Lietuvos istorijos tendencingas menkinimas, tęsiant sovietinę ar lenkiškąją tradiciją, duoda priešingą rezultatą – žmonės iš viso nustoja pasitikėti profesionaliais istorikais, ima graibstyti pseudoistorikų knygas ir aklai tikėti jose surašytais pasakojimais apie lietuvius ir apskritai baltus. Teigiamas tokių autorių nuopelnas yra nebent tai, kad jie mėgina sutaurinti mūsų istoriją, kelti pasididžiavimą ja, gilintis į ją. Tačiau daug kur jie pritemptai interpretuoja istorinius faktus, neretai nutylėdami tas kronikų vietas, kurios neigia jų iškeltąsias hipotezes. Be to, jie mėgėjiškai traktuoja bei pritempia kalbos duomenis.
Č. Gedgaudo, Ch. Pichelio bei kitų romantikų knygų biblioteką neseniai papildė ir J. Statkutės de Rosales panašaus turinio knyga Europos šaknys ir mes, lietuviai (Vilnius: Knygų kelias 2011). Skaityti toliau
V.Turčinavičius. Praeitis atsiveria dabarčiai (7)
Kai žvelgiu į Baltų ir Lietuvos istoriją, tai prieš mane atsiveria geografiniai plotai nuo Vyslos iki Okos ir nuo Ilmenio ežero iki Kijevo, kuriuose ilgus tūkstantmečius gyvavo ir brendo baltų kultūra, o antrajame tūkstantmetyje ši kultūra atgimė valstybės pavidalu, išsiplėtusi iki Juodųjų marių ir vadinama Lietuvos Didžiąja Kunigaikštija. Baltų ir Lietuvos kultūros reliktai šiose teritorijose ir dabar glosto mūsų tautinę savimonę ir ugdo savigarbą.
Bet šiandienos tema nukels mus į dar tolimesnius laikus ir teritorijas. Gal šiek tiek pažvelgsime į Rytus, į Oriento kultūras, kaip jas giliai pažino lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė, 11 metų gyvenęs Baku mieste – persų ir azerų kultūros ir architektūros židiny. Skaityti toliau
A.Patackas. Fenriras, arba ką byloja ežero dugno lobis apie galindus ir gotus (66)
Neseniai lrytas.lt, pasiremdamas Lenkijos spauda, paskelbė sensacingą informaciją apie Prūsijos Galindijoje, dabartinės Lenkijos Mozūrijoje, prie Nidajno ežero rastą lobį, įvardintą kaip „baltų genties galindų kario kapas“ [1].
Kodėl ši žinia yra sensacinga? Ogi todėl, kad keičia mūsų sampratą apie baltų ryšius su visa to meto Europos pagoniškaja oikumena, praplėsdamas juos vakarų kryptimi net iki Ispanijos. Bet apie viską iš eilės: Skaityti toliau
M.Peleckis. Velniava (26)
Pamastymai apie knygą – Statkutė de Rosales J. EUROPOS ŠAKNYS IR MES, LIETUVIAI.
– Vilnius: Knygų kelias, 2011.
„Tolimosios baltų praeities tyrėja“ (taip ji pristatoma lietuviškojoje „vikipedijoje“) Jūratė Statkutė de Rosales (g. 1929) grįžo. Ir ne šiaip, o su didžiuliu trenksmu, į 184 puslapių knygutę sutalpinusi du savo veikalus, gavusi Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktaro vardą ir sulaukusi nemenko būrio gerbėjų, pasitikusių ją (kaip tiesos skelbėją?..) oro uoste. Skaityti toliau
Lietuvoje vieši baltų praeities tyrinėtoja Jūratė Statkutė de Rosales (video, audio) (49)
Pirmadienį birželio 13 d. vakare į Lietuvą atvyko garsi lietuvė, Venesuelos žurnalistė, baltų praeities tyrinėtoja Jūratė Regina Statkutė de Rosales. 20 val. 25 min. Vilniaus oro uoste išlipusius iš lėktuvo Jūratę de Rosales ir jos vyrą Luisą Rosales pasitiko ne fanfaros ir Lietuvos mokslo ir valdžios atstovų delegacija o gausus būrys gerbėjų su folklorinio ansamblio „Raskila“ dūdų garsais, kanklių skambėjimu ir liaudies dainomis bei tautinių juostų garbės keliu.
Jūratė Rosales buvo sujaudinta ir tokį sutikimą įvertino kaip viso savo gyvenimo aukščiausią pasiekimą. Skaityti toliau
Lietuvoje lankysis baltų praeities tyrinėtoja Jūratė Statkutė Rosales (27)
www.alkas.lt, papildyta 06.04, 9.00 val.
Birželio 13 d. į Lietuvą atvyks Jūratė Statkutė Rosales (Jūratė Regina Statkutė de Rosales) – lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė, baltų praeities tyrinėtoja.
Birželio 15 d. 11 val. Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU centriniai rūmai, Aktų salė, Studentų g. 39) Jūratei Statkutei Rosales bus suteiktas garbės daktarės vardas(honoris causa).
Birželio 16 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos salėje numatomas Juratės Statkutės naujos knygos „Europos šaknys“ pristatymas. Skaityti toliau
