Žymos archyvas: globalistai

Vengrija stengsis uždaryti G. Soroso finansuojamas organizacijas (4)

Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Silardo nuotr.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad Vengrija stengsis, jog visos šalyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, susijusios su milijardieriumi Džordžo Soroso (George Soros), užsidarytų.

Šalis „panaudos visus turimus įrankius“, kad uždarytų visas nevyriausybines organizacijas, finansuojamas G. Soroso, kuris „tarnauja globaliems kapitalistams ir nacionalinėms vyriausybėms bando primesti politinį korektiškumą“, pareiškė ir valdančiosios Fidesz partijos viceprezidentas Silardas Nemetas (Szilárd Németh).  Skaityti toliau

D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas? (25)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais? (59)

Liepos 6 d. Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo valstybės ordinais „Vilnijos“ draugijos narius – daktarą Kazimierą Garšvą ir Nijolę Balčiūnienę. Apdovanojimas – suprantamas ir gal net šiek tiek užtrukęs. Abu šie garbūs patriotai daugybę metų vykdo tautinę veiklą, puoselėja lietuvių kultūrą ir ugdo savimonę. Ypač gausūs jų nuopelnai remiant ir telkiant lietuvius probleminėje Pietryčių Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse – nuo Seinų iki Gervėčių.

Jau po savaitės nuo apdovanojimų pasirodė prieštaringojo „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio straipsnis, kuriame teigiama, jog šie apdovanojimai skirti už lietuvių Skaityti toliau

R. Alaunis. Ar Didžioji Britanija sugebės pasipriešinti globalistams ir išstoti iš ES? (15)

unity.lv nuotr.

Kalbant apie Didžiosios Britanijos referendumą dėl išstojimo iš ES reikėtų apibrėžti, kad Didžioji Britanija, tai Didžioji Britanija ir Šiaurės Airija, kurios sudaro Jungtinę Karalystę.

Didžiosios Britanijos referendumo dėl išstojimo iš ES pergalės nesitikėjo net pats Jungtinės Karalystės „Nepriklausomybės Partijos“ partijos lyderis Nigel Farage, kuris rinkimų dieną prieš besibaigiant balsavimui birželio 23 paskelbė, kad pralaimėjo rinkimus. Besibaigiant balsavimui Britanijos parlamentas taip pat tikėjosi, kad dauguma žmonių pasisakys už Britanijos buvimą Europos Sąjungoje. Tačiau rinkimų rezultatai parodė, kad jie buvo neteisūs. Už Britanijos išėjimą iš ES balsavo ne tik „Nepriklausomybės Partijos“ Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys) (15)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Po manęs kad ir tvanas“, – girdžiu maždaug taip išsakytos nuomonės apie lietuvių kalbos ateitį potekstę. Dažniausiai taip kalba jaunimas, kuris kol kas nekreipia dėmesio į darkomą (ir jų pačių) lietuvių kalbą, puoselėtą šimtmečius mūsų didžiavyrių. Kitas lepteli sakralinę „filosofinę“ išvadą, kad esą „pasaulio tautos maišosi, tad ir lietuvių kalbai lemta ištirpti šiame okeane“. Girdėtos globalistų gaidelės…

Bet skaudžiausia, kad mūsų kaimo „globalistai“ taip pat kerta šaką, ant kurios tupi (o dažnai – nuo kurios ir duoną valgo). Jeigu dar galima suprasti mūsų žiniasklaidos išminčius, uoliai tapšnojančius Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pasiilgstu Viliaus Bražėno (17)

Vilius Bražėnas

Pasiilgstu Viliaus Bražėno. Jo gerų akių, draugiško tono, įžvalgos ir šmaikštumo. Bet labiausiai trūksta jo subalansuoto žodžio. Būdamas tvirtas antiglobalistas, V. Bražėnas lygiagrečiai kritikavo tiek Rytų, tiek Vakarų imperializmą. Šiandien jis daug ką sustatytų į vietas.

Žiūrint, kas dabar Lietuvoje lošia antiglobalizmo korta, apgailėtina. Kelertai, Bartašiūnaitės, sarmatai. Acto garintojai, driežažmogių sąmokslų teoretikai, kovotojai su visur tykančiais nuodais. Jų pasaulėvaizdyje Žemę valdo ar jau beveik užvaldė Amerika, žydai, globalistai, kapitalistai, lytiniai Skaityti toliau

N.Venckienė. Kovo 11-ąją gims policinė Lietuva? (87)

Policinė valstybė | Alkas.lt nuotr.

Sveikindama visus Lietuvos piliečius su svarbiausia šių laikų švente – nepriklausomos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-ąja, jaučiuosi ir džiugiai, ir sukrėsta. Vos per 23 metus mes pamiršome, ko siekė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, „Baltijos kelyje“, daugiatūkstantiniuose mitinguose jo žmones bei idėjas palaikiusios minios.

2013 metais mes pamiršome, kad Trispalvė yra kiekvieno lietuvio vėliava ir su ja jau lyg neturėtų būti baugu pasirodyti gatvėje, viešojoje vietoje. Bet, pasirodo, kad 2013 metais Trispalvė ir šūkiai už Lietuvą tampa kone tokie pat draustini, kokie buvo per penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius. Skaityti toliau

A.Patackas. Atviras laiškas Viktorui Diawarai (92)

Vasario 16-osios eitynės kaune | Alkas.lt, V.Kašinsko nuotr.

Šeštadienį Vasario 16-ąją Kaune vyksiančias prieštaringai vertinamas eitynes stebės ir grupė atvykėlių iš JAV ir Izraelio. Ketina pasirodyti ir visame pasaulyje žinomas, paskutiniu nacių medžiotoju tituluojamas Efraimas Zuroffas. Kaune taip pat laukiama gausaus būrio užsienio žurnalistų (iš delfi.lt).

Globalistinės sutemos virš Lietuvos tirštėja, jos jau temdo šviesiąsias mūsų šventes, Vasario 16-ją ir Kovo 11-ją, kadaise buvusias atgaiva laisvės ištroškusioms sieloms. Jungtinės globalistų, pseudoantinacių ir panašios pajėgos, prisikvietę užsienio žurnalistų, ruošiasi sugadinti Vasario 16-sios šventinę jaunimo eiseną Kaune, Skaityti toliau

A.Avižienis. Kaip išgyventi tautai, kai valdžia ja nesirūpina (34)

Turbūt nesiginčysime, kad tauta be valstybės – tauta be ateities. Yra žinoma, kad žydų tauta keletą tūkstantmečių neturėjo savo valstybės, bet kažkokiu būdu sugebėjo išlikti. Tačiau ir žydai XIX-to amžiaus pabaigoje ėmė suprasti, kad moderniame, mobiliame pasaulyje jie neatsispirs nutautėjimo procesams be savo nacionalinės valstybės pagalbos. Izraelio valstybė oficialiai įsteigta 1948 m. ir iki šios dienos ji sulaukia stiprios savo piliečių, pasaulio žydijos ir užsienio sąjungininkų paramos.

Tuo tarpu dabartinėje Europoje vyrauja ypač nepalankios sąlygos tautinių valstybių plėtojimui. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Graikiją iš krizės ves tautininkai? (69)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

2012 m. gegužės 6 d. Graikijos parlamento rinkimai į aukščiausią valdžios instituciją atvedė vos prieš tris mėnesius įsisteigusią tautininkų partiją „Laisvieji graikai“ (Anexartitoi Ellines). Jaunutė partija iškovojo 33 mandatus, užimdama ketvirtąją vietą.

Pirmoji vieta atiteko liberaliesiems konservatoriams – „Naujajai demokratijai“, antroji – radikaliosios kairės koalicijai, trečioji – tradiciniams socialistams. Penktąją vietą užėmė komunistai, o šeštąją – pirmąsyk nuo chuntos laikų įspūdingą pergalę pasiekę „kraštutiniosios dešinės“ atstovai: „Auksinė aušra“ (Chrysi Avgi). Paskutinė vieta liko demokratinei kairei. Skaityti toliau

A.Avižienis. Pavojingos globalistų svajonės: nesibaigiantys karai vardan amžinos taikos (5)

Europa | efoto.lt, T.Žilinsko nuotr.

Europinės integracijos propagandistai dažnai mėgsta kartoti, kad karas tarp Europos Sąjungos valstybių tampa neįsivaizduojamas. Daug kas, įsitikinęs šio teiginio pagrįstumu, taip pat sutiktų, kad jeigu europinė integracija atnešė Europai taiką, tai globali integracija turėtų ir pasaulį apsaugoti nuo karo grėsmės. Bet čia iš karto susiduriama su paradoksais. Nors pasaulis jau 30 metų sparčiai integruojasi, kariniai konfliktai (kuriuose ir ES šalys kartais dalyvauja) toliau plinta. Kinija smarkiai didina savo karinį potencialą, tuo sukeldama susirūpinimą Azijoje ir JAV atsakomuosius žingsnius Australijoje. Afrikoje daugėja įtampos židinių. Aštrėja konkurencija tarp JAV ir Kinijos dėl Afrikos žaliavų, ypač naftos. Irano karo grėsmė tampa chroniška pasauline problema.   Skaityti toliau

M.Kundrotas. Kas blogiau – agresyvios kalbos ar faktinis smurtas ir antivalstybinė veikla? (26)

Marius Kundrotas |respublika.lt nuotr.

Vytenio Andriukaičio atsakymas ištisu straipsniu į Ričardo Čekučio komentarus socialiniame tinkle „Facebook“ primena posakį: geriausia gynyba – puolimas. R. Čekučiui užsiminus apie mirties bausmės grąžinimą ir jos taikymą valstybės išdavikams, V. Andriukaitis standartine sau maniera prabilo apie smurtingus ir antidemokratinius tautininkus…

Iš tiesų, partizanai išdavikus šaudydavo. Ką laikysime išdavyste? Jei stojimą į Europos Sąjungą, tai „supyškinti“ reiktų ne tik V. Andriukaitį, bet ir žmones, stovėjusius prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vairo, o kartu – žymią dalį tautos, nors ir abejotino teisėtumo referendume, bet vis gi – balsavusius už šį sprendimą. Taip galima nueiti labai toli. Skaityti toliau

A.Avižienis. Pažeidžiamiausia globalizacijos vieta (5)

Vežam naftą | efoto.lt, Kontuzitas nuotr.Skamba gal kiek ciniškai, bet galima teigti, kad pokarinė Vakarų santvarka (arba tiksliau, Vakarų piliečių pritarimas jai) rėmėsi sparčiu ekonominiu augimu. Per šešis dešimtmečius Vakarų šalių ekonomikos beveik pastoviai mušė vis naujus gamybos rekordus, kraudamos didžiulius kalnus vartotojiškų gėrybių. Visa tai tarnavo gyventojų pasigrožėjimui, pasipuikavimui, malonumui, komfortui ir saugumui. Materialiniu požiūriu vakariečiai tuomet buvo geriau aprūpinti ir turbūt labiau patenkinti savo gyvenimu, nei žmonės gyvenantys kitose valstybėse arba bet kuriuo kitu ankstesniu periodu. Skaityti toliau

J.Jasaitis. Apie atsakomybę ir „drąsą“ (78)

Tautininkų suvažiavimo išvakarėse gavau klausimą iš prieš kelias dienas užpildžiusių Tautininkų sąjungos steigėjų anketas. Dabar jie sprendžia dilemą – dalyvauti ar nedalyvauti. Laiškutyje rašoma: „Daugelis kolegų klausė, kokia bus mūsų atsakomybė, nes vis dėlto yra nurodami asmeniniai duomenys ir pasirašoma po jais. Kitas dalykas yra, kad  nenorima priklausyti partijai, kuri gali turėti įtakos įsidarbinant.“

Noriu su „Alko“ skaitytojais pasidalinti ką jiems atsakiau: Skaityti toliau

Koks variantas Lietuvai pats blogiausias? (15)

Gintaras Songaila | DELFI, Š.Mažeikos nuot.Praėjusi savaitė Lietuvoje buvo kaip niekad įtempta. Nuobodžiaut neturėjome kada. Pirmiausia – dėl banko „Snoras“ susijusių skandalų. Juolab kad informacija apie „Snorą“ nuolat keitėsi, vieni pranešimai prieštaravo kitiems, Seimas rengė skubų posėdį ir priėmė įstatymų pataisas ypatingos skubos tvarka, Seimo nariai svaidėsi aštriais epitetais ir palyginimais. Lietuviškoji žiniasklaida nedelsiant pasidalino į keletą skirtingų stovyklų. Rusiškosios informacinės priemonės apie ekonominę „bankinę krizę Lietuvoje“ taip pat tarė savo žodį. Skaityti toliau