Žymos archyvas: giesmės
Jei jautiesi, jog norėtum dainuoti, bet tave vis kažkas sulaiko – junkis prie „Pasidainavimų“! (video) (0)
Kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį, 18.00 val., teatro studijos „Pijaus Palėpė“ patalpose (Antakalnio g. 64, Vilnius) vyksta Lietuvos jaunimo romuvos (LJR) „Pasidainavimai“. Artimiausias „Pasidainavimas“ vyks kovo 28-tąją! Prisijungti prie LRJ pasidainavimų kviečiami visi: ir jau mokantys dainuoti, ir norintys to išmokti.
Šių susibūrimų metu mokomasi ir mokoma įvairiausių dainų – nuo archaiškų sutartinių, baltiškų apeigų giesmių, iki linksmų vakaronių siautulio kupinų posmų ar poetiškų partizaninių dainų.
„Dainuodami kartu atrandame ne tik pasitikėjimo savo balsu jausmą, bet ir išmokstame jį taisyklingai ir smagiai naudoti dainuojant įvairiausias dainas, Skaityti toliau
Romuva pagerbė Krivį Joną Trinkūną Žiūrų dainomis (video) (1)
Kovo 4 d., šeštadienį Nacionaliniame kultūros centre dainuojant Žiūrų kaimo dainas buvo paminėtas šviesus krivio Jauniaus – Jono Trinkūno – atminimas.
Susirinkusieji minėjo ne mirties metines, bet prisiminė krivio Jauniaus nuveiktus darbus, jo mėgstamas dainas, smagius nutikimus minėdami jo gimtadienį.
Šiemet Romuvos kriviui būtų suėję 78 metai.
Pagerbti Jono Trinkūno atvyko ir Žiūrų kaimo senolės, kurių dainomis taip susižavėjo Jonas Trinkūnas kartu su VU Skaityti toliau
Savos tautos kultūra turėtų lydėti nuo pat lopšio (0)
Vasario 17 dieną, penktadienį, 18 val. Vilniuje, Pijaus palėpės rūsyje (Antakalnio g. 64, Vilnius) Šeimų svirnas kviečia išmokti lietuvių liaudies lopšinių. Lopšinės – tai patikrintas būdas kalbėtis su kūdikiais ir vaikais. Jos lydėjo mūsų protėvius nuo gimimo, ramino ir auklėjo ne vieną kartą ir, svarbiausia, yra veiksmingos iki šiol.
Bemiegės naktys… Tai turbūt pirmas dalykas, ateinantis mintin galvojant apie gyvenimą su kūdikiu. Vaikų ligų gydytoja Vytenė Menkevičienė net rašė, kad prastas kūdikių miegas yra natūralus dėl nebrandžios jų nervų sistemos. Skaityti toliau
Lietuvos kompozitorių sąjungoje įteikta M. K. Čiurlionio premija (0)
Gruodžio 22 d. Lietuvos kompozitorių sąjungoje buvo įteikta M. K. Čiurlionio vardo premiją, kuri kartą metuose skiriama vienam bendruomenės nariui – kompozitoriui arba muzikologui – už reikšmingiausius pastarojo laiko kūrybinius darbus nacionalinės profesionaliosios muzikos baruose, naujovių paieškas bei savitą Lietuvos muzikos tradicijų įprasminimą.
2016 metais premijos laimėtoja tapo kompozitorė Kristina Vasiliauskaitė (g. 1956) – viena žymiausių šiuolaikinės lietuvių bažnytinės muzikos kūrėjų. Skaityti toliau
Romuva pagerbs protėvių vėles (0)
Spalio 29 d., šeštadienį, Vilniaus Romuva rengia Ilgių – Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių).
Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios vėlinių giesmės. Šiais metais numatoma platesnė programa. Į Dvarčiškius kviečiama atvykti anksčiau – į talką, kuri prasidės nuo ryto, – bus tvarkoma aplinka, ruošiamasi kitų metų Romuvos stovyklai. Skaityti toliau
Prasideda Ramuvos stovykla „Kuriame sutartinę“ (nuotraukos) (0)
Rugpjūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių r. vyks kasmetinė Ramuvos jaunimo etnokultūros stovykla.
Stovyklos tema „Kuriame sutartinę“. Joje bus mokomasi sutartinių ir iš jų kuriamas naujas kūrinys – sutartinė, apjungianti senose baltų žemėse gyvenančias tautas – lietuvius, latvius, prūsus, gudus, lenkus. Bus naudojamos sutartinių dermės, baltų kalbos, pritaikomi įvairūs muzikos instrumentai.
Paskaitų bei diskusijų metu bus mokomasi senosioms sutartinėms būdingos darnos ir skirtingų nuomonių suderinimo. Skaityti toliau
Ignalinoje vasaros pradžią paskelbė sutartinių šventė „Sutarjėla“ (nuotraukos) (3)
Birželio 4 dieną Ignalinoje surengta XI Aukštaitijos regiono sutartinių šventė „Sutarjėla“, atvėrusi vasaros vartus. Gražioje erdvėje prie Palaukinio ežero, po svyruojančiais beržais, ragų gaudesiu pradėtoje šventėje skambėjo net 18-kos kolektyvų atliekamos sutartinės. Kiemeliuose triūsė senuosius lietuvių amatus pristatantys amatininkai, tautodailininkai, buvo rodomi lietuvių archeologiniai rūbai ir jaunųjų dizainerių sukurta apranga. Kaip sakė šventės vedėjai Sigutė Mudinienė ir Kęstutis Žemaitis, šventės ženklas – šimtaraštė juosta – į Ignaliną atkeliavo iš Panevėžio, o kitąmet aplankys Molėtus. Šventę Ignalinoje rengė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija bendradarbiaudama su Skaityti toliau
Kviečia Aukštaitijos sutartinių šventė „Sutarjėla“! (video) (0)
Birželio mėn. 4 d. nuo 16 val. Ignalinos kultūros ir sporto centro kiemelyje (Ateities g. 43) skambės 17 kolektyvų (viso 150 dalyvių) atliekamos sutartinės – aukštaičių pasididžiavimas (nes tik šis regionas išlaikė sutartinių tradicijas).
Sutartinės, archaiškiausias folkloro klodas pripažintas UNESCO nematerialiuoju kultūros paveldo perlu. Jos vadinamos lietuviškomis mantromis ir manoma, kad jų tekstus kūrė lietuviški išminčiai – žyniai. Jose užkoduota mūsų senolių išmintis, iš lūpų į lūpas atkeliavusi iš seniausių laikų iki mūsų dienų. Skaityti toliau
Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)
Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.
Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.
Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje.
„Jorės dienomis būtina būti gamtoje. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis, kuriame susirinkę žiūrovai laukia reginių. Jorė – tai dieviškas laikas, kurį galime paversti didinga savo sielos Skaityti toliau
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video) (0)
Lietuvos liaudies kultūros centre, įsikūrusiame legendiniame Šventaragio slėnyje, menančiame Perkūno šventyklą (dabar Katedros požemiai) Vilniaus Romuvų sambūris vasario 7 dieną surengė Perkūno šventę.
Gausiai susirinkę senosios baltų religijos išpažinėjai patvirtino savo ištikimybę protėvių tradicijoms, įžiebdami amžinąją ugnį: Skaityti toliau
Lietuvos vardas minimas Indijos dienraščių puslapiuose (4)
Paskutinėmis 2015 metų dienomis Indijos laikraščiuose buvo minimas Lietuvos vardas ir mirgėjo nuotraukos su Lietuvos krivės Inijos Trinkūnienės ir dainininkės Vėtros Trinkūnaitės atvaizdais. Lietuvos atstovės buvo pakviestos Kaljan ašram (Kaljan ashram) organizacijos dalyvauti Indijos genčių olimpiadoje.
2015 m. gruodžio 27 dieną Rančyje prasidėjo visos Indijos genčių olimpinės varžybos. Jas rengia visas Indijos visuomenines gentis globojanti organizacija Kaljan ašram (Kaljan ashram). Skaityti toliau
Romuviai sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis (4)
Gruodžio 18 dieną, penktadienį 17 val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia tą vakarą kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.
„Kviečiame kartu su mumis sutikti sugrįžtančią Saulę ir vakarą praleisti giedant senąsias giesmes.Pagerbsime Baltų dievus, protėvius, įžiebsime aukuro ugnį. Kanklių muziką ir Kalėdų giesmes skirsime protėviams ir Visatos tvėrėjui – Sotvarui “, Skaityti toliau
Šį savaitgalį vyksta tarptautinis vaikų festivalis „Baltų raštai-2015“ (dienotvarkė, video) (0)
Į Kauną rugsėjo 18-21 dienomis atvyksta daugiau kaip 25 vaikų folkloro ansamblių iš Latvijos, Baltarusijos ir Lietuvos, apie 500 atlikėjų. Tarptautinis vaikų folkloro festivalis „Baltų raštai-2015“ vyksta septintus metus. Pirmą kartą jis buvo rengiamas 2009 metais, pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį.
Šventės tikslas – vienyti baltų kultūros puoselėtojus, tęsiančius senuosius papročius, populiarinti baltų genčių tradicijas. Festivalis išsiskiria iš kitų tuo, kad juo siekiama stiprinti baltų vienybę. Renginiuose dalyvauja vaikai, jaunuoliai, kurie ne tik koncertuoja, bet kuria ir gyvai bendrauja.
Keturias dienas plevėsuos festivalio vėliava, degs vienybės ugnis, bus pinamas festivalio vainikas, pilamas Rudens lygiadienio aruodas. Skaityti toliau
E. Malūkas. Dvasinga Rasų šventė Darsūniškio kaime! (1)
Skausmingai užsimaniau per Rasas pamatyti, išgirsti, paklausyti kažko tokio, ko seniai neragavęs. Ir nusibeldžiau į Kaišiadorių rajoną ir ne šiaip kažkur, o į Darsūniškes šalia Nemuno. Tokį mažytį Lietuvos kaimą per šniokščiantį lietų, per balas, per permirkusias pievas. Tokį, kurs užsitvėręs damba nuo Nemuno pavasarinių užtvankų, tokį lėkštą ir tokį tarsi atplyšusį. Ir ką čia pamatysiu, kai kaime viso labo vos per du šimtus žmonių?! Ir kas belsis per tokį lietų?! Skaityti toliau
Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga (17)
Gegužės 31 dieną, sekmadienį, 12 val. Vilniaus Gedimino kalne vyks Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės įšventimo apeiga.
Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 10 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 10 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. J.G.Beržanskis-Klausutis yra palaidotas pirmose Romainių kapinėse, 11 kvartalas, 11 eilė, 5 kapavietė.
2002 spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno buvo iškilmingai įšvęstas Lietuvos Romuvos Krivis – Jonas Trinkūnas (1939 m. – 2014 m.). Skaityti toliau
I. Trinkūnienė. Lai mus sujungia išėjusių palaiminimas, ateities lūkesčiai ir amžinosios giesmės (27)
Belaukdama sugrįžtančios Saulės dalinuosi praeinančių metų rūpesčiais ir ateinančių metų viltimis ir svajonėmis.
Praėję metai – praradimų, bet ir atradimų metai. Didysis praradimas – Krivio Jauniaus – bendražygio, bendraminčio, žmogaus – lietuviškos saulutės, nušvietusios kelią per sovietmečio darganas, priespaudą, stiprinusio ir palaikiusio, kūrusio bendruomenę – lietuvių tautą, Romuvos tautą, kurioje susijungia protėvių išmintis ir gyvųjų energija, kurioje ir gyvieji ir mirusieji sudaro vieningą visumą. Skaityti toliau
E. Malūkas. Po Krivulės (8)
Ant pašlakstyto (Vanduo) eglišakių patiesalo (Žemė), kur dubuo su degančiomis žvakutėmis (Ugnis), pusšimtis bendraminčių ir vienas kitas svečias, gilioje rimtyje, stovėdami, sugieda ilgą ir labai melodingą giesmę (Oras). Taip prasideda Lietuvos senojo baltų tikėjimo išpažinėjų, romuviečių Krivulė.
Ypatingoji sueiga.
Vilniuje, šventos dienos labą rytą.
Tai pirmas kartas, kai romuviečiai tarsi našlaičiai. Skaityti toliau
Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių (3)
Spalio 25 d. šeštadienį 18 val. Vilniaus Romuva kviečia į Dvarciškius (Švenčionių raj. prie Sarių) švęsti Ilgių – Vėlinių.
Lietuvos jaunimo Ramuva jau dešimtmetį per Vėlines pagerbia senuosius protėvius – mūsų valstybės kūrėjus – sukviesdama jaunimą ant Švenčionėlių pilkapių.
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, didelį Universiteto žygeivių būrį atves žygeivių vadas Tadas Šidiškis, kuris buvo vienas iš žygeivių ir etnokultūrinio sąjūdžio įkūrėjų, sykiu su Jonu Trinkūnu Skaityti toliau
Kuršių Nerijoje vėl liepsnos Rudens lygės ir Baltų vienybės dienos ugnys (0)
Rugsėjo 22 d. Kuršių Nerijos Gintaro įlankoje nuo 19.30 val. vėl bus įžiebti Rudens lygės ir Baltų vienybės dienos deglai.
Kasmet pavasarį Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, darbuojasi skulptorių būrys. Gintaro įlankoje jie palieka po įspūdingą nendrinę skulptūrą, o kartais net ir dvi. Per vasarą tos skulptūros džiugina praeivių akis, o rudenį, rugsėjo 22 dieną, būna iškilmingai sudegintos, pagerbiant Saulės palydas ir protėvių atminimą.
I. Gintaro įlankos apeigų oradininko, skulptoriaus iš Juodkrantės Alberto Danilevičiaus pagerbimas
Nendrinė skulptūra Gintaro įlankoje pirmąkart suliepsnojo 2003 metais per Skaityti toliau
Ramuvos stovykloje bus švenčiamos ir Žolinės (programa) (0)
Rugpjūčio 11 d. prasidėjo Romuvos stovykla.
Kasmetinė Lietuvos ramuvų sąjungos rengiama stovykla vėl kviečia į nuostabų gamtos ir senovės dvasios kampelį – Dvarciškius (Švenčionių rajonas). Šiais metais stovykla vyks įprastu metu, rugpjūčio vidury – 11-17 dienomis, lydima Žolinės šventės ir Deivei Žemynai skirtų apeigų.
Stovyklos tema – „Amžinoji ugnis baltų tradicijose“ leis plačiau ir giliau pažvelgti į mūsų dvasinį paveldą, pasidomėti ugnies gerbimo tradicijomis baltų kraštuose. Tai padaryti padės patyrę baltų kultūros tyrinėtojai, kurie Skaityti toliau
J.Trinkūnas. Aistuva (4)
Gyvenimas – tai galimybė busti. Mes atsibundame lietuviais, nes būties prasmė reiškiasi pavidalais ir atskirybe. Tik mirtis gali panaikinti atskirybę. Tačiau mirtis yra tik gyvybės vingis. Gyvybė yra amžina. Mūsų tauta taip pat amžina.
Aistuva – tai milžiniška šalis: gali eiti devynis kartus po tris dienas ir naktis per ošiančius miškus, neprieisi krašto. Tyvuliuoja ežerai tarpumiškėse, plaukia susimąsčiusios upės, žaliuoja laukai, vilnija javai. Skaityti toliau
V.Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą (6)
Sausio 20 dienos rytą, viduržiemio šalčiui sukausčius upes, Lietuvos sostinėje nustojo plakusi Lietuvos Romuvos Krivio Jauniaus Jono Trinkūno širdis. Krūptelėjo Lietuva, nes Protėvių taku pasuko visų lietuvių didžiausias lietuviškumo Mokytojas ir Dvasinis Vadovas. Kad ir kokios būtų sąsajos su tauta, kokia pasaulėžiūra ir įsitikinimai, kiekvieno lietuvio šaknys yra tos pačios ir visi esame tautos broliai ir seserys. Todėl saugu ir gera buvo jausti, kad yra didis Žmogus, kaip tūkstantmetis ąžuolas saugantis tautos šaknis ir galintis savo šakų pavėsyje duoti atgaivą kiekvienam, ieškančiam savo esybės.
Ką Jonas Trinkūnas davė Lietuvai? Kodėl jo nuopelnai yra išskirtiniai ir tokie reikšmingi kiekvienam lietuviui? Skaityti toliau
Zapyškį džiugino respublikinė sutartinių šventė (3)
Gruodžio 14 d. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko respublikinė sutartinių šventė „Sesė sodų sodina“.
Tai jau ketvirtas giedotojų sambūris, organizuojamas Kauno rajone. Sutartines giedojo kolektyvai „Ratilio“ (Vilnius), „Sasutalas“ (Kaunas), „Altonė“ (Zapyškis), „Jorė“ ir „Viešia“ (Neveronys), „Kupkėmis“ (Kupiškis), „Imsrė“ (Jurbarkas), „Vijūnytė“ (Salamiestis).
Šventę vedė ir apie šio unikalaus žanro istoriją, išskirtinius bruožus, atlikimo būdus papasakojo laidų vedėja, etnomuzikologė Loreta Mukaitė-Sungailienė. Skaityti toliau
Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video) (1)
Birželio pabaigoje Lietuvos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ grįžo iš viešnagės JAV. Apie „Kūlgrindos“ kelionės įspūdžius Amerikoje kalbamės su Kūlgrindos vadovu Jonu Trinkūnu ir ansamblio nariu Šarūnu Mikelioniu.
Alkas.lt: Priminkite Jūsų viešnagės JAV tikslus ir kas Jus pakvietė?
Jonas Trinkūnas: Važiavome pirmiausia į savo dukros Indrės vestuves ir tuo pačiu metu buvome pakviesti pristatyti mūsų baltiškąją pasaulėžiūrą bei koncertuoti Naujosios Anglijos – Bostono apylinkėse – vietinei publikai. Skaityti toliau
Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV (1)
Birželio 5 d. Lietuvos Romuos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ išvyko į JAV pristatyti Romuvos puoselėjamas baltų kultūros ir religijos vertybes.
Prieš šią kelionę į užjūrį Alkas.lt pakalbino Lietuvos Romuvos Krivį Joną Trinkūną.
Sužinojome, kad Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ rengiasi išvykti už jūrų marių. Kur ir kada žadate važiuoti?
Mes keliaujame į Jungtines Amerikos valstijas, kur esam pakviesti į Masačiusetso valstiją surengti kelis koncertus ir mokymus. Skaityti toliau
Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“ – 45 metai (1)
Iškilmingai sutrimitavo penki ragai, skelbiantys sukaktuvinio 45-to Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ rėdos rato minėjimą. Renginys vyko Vilniuje, Muzikiniame teatre „New York“ sausio 26 d. Renginio vedėjai, „Ratilio“ porelė – Kristina Černaitė ir Justinas Kilpys pasveikino susirinkusius garbius svečius, visų laikų „Ratilio“ vadovus ir ratiliokus, kaip sugrįžusius į namus, nes „Ratilio“– visiems brangūs amžinos jaunystės, draugystės ir kūrybos namai.
Tik čia, „Ratilio“ namuose, buvo įtvirtinta lietuviška tapatybė. Skaityti toliau
J.Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje (44)
Adventas, Kūčios, Kalėdos ir šventvakarių metas tai ištisas papročių ir juos lydinčių išgyvenimų spiečius. Prie kūčių stalo prisimenami praėję metai, žvelgiama į ateinančius metus. Prisimenami protėviai, o šventvakariai žadina mintis ir jausmus. Šio laikotarpio tradicijas dar gerai prisimena mūsų tėvai ir senesni žmonės. Žiemos saulėgrįža laikoma pačiu lietuviškiausiu šventiniu laikotarpiu. Bet tenka pripažinti, jog apie kūčias ir kalėdas šiandien daugiau domimasi ir žinoma tik koks šiose šventėse gaminamas maistas, kuo vaišinsimės susirinkę prie šventinio stalo. O susirinkusiems giminėms ir svečiams pradžiuginti Skaityti toliau
V.Rutkūnas. Senasias tradicijas puoselėjantys slavai nori bendradarbiauti su baltais (nuotraukos) (18)
Šiemet jau trečius metus rudens pradžioje Ukrainoje, Kryme vyko „Senosios tradicijos ir kultūros puoselėtojų“ šventė. Rengėjų kvietimu joje teko lankytis ir man šių eilučių autoriui. Buvo įdomu sužinoti, kaip kaimyninių rusų ir ukrainiečių senąją pasaulėžiūrą ir gyvenseną gaivina šių dienų slavai. Teko patirti, kiek bendrumo ir skirtumų yra su baltiškos tradicijos kelių ieškojimais.
Dalyviai
Į kasmetinį suvažiavimą susirinko įvairių sambūrių ir draugijų, besijungiančių senosios slaviškos pasaulėžiūros pagrindu, vadovai iš Ukrainos ir plačiosios Rusijos. Skaityti toliau