Žymos archyvas: genocidas
J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)
I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes
Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?
Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau
L. Jurša. Lietuviai turi išgirsti ir antrąją pusę – Azerbaidžaną (24)
Dienos šviesą išvydo Gintaro Visocko knyga „Juodojo sodo tragedija“. Tai – antroji Mokslotyros instituto išleista knyga apie Azerbaidžaną. Pirmą, „Tautų kraustymai Kaukaze XX a.“, parašė istorikas Algimantas Liekis. Šį kartą į Azerbaidžano praeitį ir dabartį pažvelgta lietuvio žurnalisto akimis.
Juoduoju sodu azerbaidžaniečiai nuo seno vadino Kalnų Karabacho kraštą, tuo sakydami, kai tai – brandus, derlingas, gyvybingas sodas. Jau visą ketvirtį amžiaus šis kraštas yra kruvina Azerbaidžano žaizda. Skaityti toliau
Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena (0)
Spalio 16 d. minime Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną.
Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte Kremliaus nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) žvėriškos žudynės. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių buvo ištremti į Vokietiją. Skaityti toliau
„Eurovizijos“ nugalėtoja Džamala koncertuos Vilniuje Katedros aikštėje (video) (0)
Birželio 13 d. pavakare į Vilnių atvyko Ukrainos estrados žvaigždė, Krymo totorė , šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtoja, dainininkė Džamala.
Birželio 14 d., Gedulo ir vilties dieną 20.30 val. sostinės Katedros aikštėje ji dainuos koncerte „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Koncertas „Už mūsų ir jūsų laisvę“ skirtas prisiminti 1991 m. Belovežo susitarimui, kurį pasirašius pirmiesiems Ukrainos ir Baltarusijos vadovams bei Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui, buvo konstatuotas TSRS suirimas. Koncerto metu žodį tars pirmasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas bei pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas Stanislavas Šuškevičius. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Tremtys įmanomos ir šiandien (8)
Tokia jau žmogaus prigimtis: jis nenoriai prisimena sunkius, slegiančius savo gyvenimo tarpsnius, tragiškus tautos istorijos puslapius. Kaip sakoma dainoje „kas gera prisiminkime, kas bloga – lai išblės“. Ne, neišblėsta, ir sovietiniai trėmimai – atsinaujinanti mūsų žaizda, kuri vis dar žiojėja vos ne kiekvienoje lietuvio – ir ne tik lietuvio – šeimoje ar giminėje.
Trėmimų operacija „Pavasaris“
Lietuvos žmonių trėmimo istoriją galima dalinti į du didelius etapus, nors visame vakariniame SSRS pakraštyje 1941 m. birželio 14-ąją vykusi didžiausia deportacija buvo jau ketvirtoji. Iš anksto ruoštas trėmimų planas pajudėjo 1940 m. birželio 17 d., kai buvo Skaityti toliau
Ar sulauks atpildo genocido vykdytojas? (0)
Vasario 23 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija nagrinėjo Stanislovo Drėlingos kasacinį skundą. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas buvusį KGB pareigūną nepagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė kalėti penkerius metus tiesiogiai dalyvavus sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą ir jo žmoną Birutę Mažeikaitę – Ramanauskienę bei vykdžius lietuvių tautos genocido veiksmus.
Byloje užtektinai tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad po 1956 m. įvykdytos operacijos, kurioje dalyvavo nuteistasis, buvęs mokytojas A.Ramanauskas – Vanagas buvo įkalintas Skaityti toliau
M. Kundrotas. Perkeltinės prasmės – tiesai ar melui? (3)
Tiek šnekamojoje, tiek literatūrinėje, tiek politinėje kalboje dažnai vartojamos perkeltinės prasmės. Kai kuriais atvejais jos padeda giliau suvokti vieną ar kitą reiškinį, kai kuriais atvejais – iškreipia jo suvokimą. Pasitaiko atvejų, kai perkeltinė reikšmė išstumia pirminę. Žymiausi pavyzdžiai – idiotas ir demagogas. Idiotas pirmiausiai reiškė pilietį, vengiantį politikos. Demagogas – demokratinį politinį lyderį. Aptarkime žodžius, ypač dažnai vartojamus perkeltine prasme šiandienos politiniuose diskursuose.
Vienas tokių žodžių – genocidas. Dažnai sutinkame sąvokas – moralinis genocidas, kultūrinis genocidas, socialinis genocidas. Kai kurie viešieji intelektualai pagrįstai Skaityti toliau
Lietuva tapo pirmąją šalimi Europoje paskelbusia, kad Irake ir Sirijoje vykdomas genocidas (1)
Seimas posėdyje priėmė Seimo rezoliuciją, kuria nutarė, kad žiaurumai, įvykdyti krikščionių ir kitų grupių atžvilgiu, į kurias Irake ir Sirijoje nusitaikyta dėl specifiškai religinių priežasčių, yra genocidas ir šia rezoliucija jie prilyginami genocido nusikaltimui pagal tarptautinę teisę. Už ją (projektas Nr. XIIP-3540(2) balsavo 93 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai, rašoma Seimo pranešime
Lietuva yra pirmoji valstybė Europoje, kurios parlamentas išdrįso žengti tokį žingsnį Skaityti toliau
G. Songaila. Negi sutiksime su EŽTT sprendimu dėl partizanų naikinimo? (18)
Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą, kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, teisdami partizanų naikintojus už genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Šioje byloje tai yra jau galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Tačiau dėl galutinio aiškumo Europos Tarybos Ministrų komitetas turi teisę pateikti EŽTT paklausimus. Daug klausimų dėl šio sprendimo iškėlė patys sprendimui nepritarę EŽTT Didžiosios kolegijos teisėjai. Sprendimą priėmusi dauguma (9 iš 17) į juos neatsakė. EŽTT teisėjas E.Kūris įspėjo,
Č. Iškauskas. Kaip Strasbūras pažemino Lietuvą… (pirmadienio mintys) (11)
Kai kas sako: nejudinkim istorijos, nesigrąžiokim į praeitį, žvelkime pirmyn ir taip konstruokime savo santykius – ir bendruomenėje, ir tarp valstybių. Tai nuolat kartoja lenkų politikieriai, norintys, kad užmirštume praeities nuoskaudas, ypač 1920-ųjų metų Vilniaus krašto okupaciją, ir dabar vienytumės į koaliciją prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, taip tvirtina Kremliaus ideologai, siekiantys, kad neprimintumėme sovietinės okupacijos fakto, nereikalautume atlygio už jos padarytą žalą ir net patariantys užsičiaupti mūsų Prezidentei…
Kur aš taikau? Skaityti toliau
G. Songaila. Europos sąžinė pralaimi 8:9 (56)
Būtų sunku labiau įžeisti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis (o taip pat – pakenkti jų saugumui), negu tai š.m. spalio 20 d. padarė Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), priimdamas sprendimą, kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, nuteisdami partizanų naikintojus (rus. istriebitieli) už lietuvių tautos genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Teisėjai, nepritarę šiam sprendimui, suabejojo, ar po to šis teismas dar gali pretenduoti į „Europos sąžinės“ vardą.
EŽTT neginčijo, kad MGB, o vėliau KGB karininkas Vasiliauskas organizavo partizanų naikinimą ir konkrečiu atveju dviejų partizanų Šakių valsčiuje nužudymą. Skaityti toliau
Strasbūro teismas paniekino Lietuvos partizanų kovą (7)
Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) nagrinėdamas bylą Vasiliauskas prieš Lietuvą, paskelbė, kad Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui.
EŽTT Didžioji kolegija nutarė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje, esą, buvo nuteistas pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją nes buvo remiamasi teisinėmis nuostatomis negaliojusiomis 1953 metais nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje.
Pasak EŽTT Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui. Teismas, esą, pasigedo istorinių ir faktinių duomenų, kad „Lietuvos partizanai atstovavo lietuvių tautai“.
B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė (4)
Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99.
Europinės tendencijos
Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne tik teigiamas, bet ir nepageidaujamas ar bent nenumatomas pasekmes, viena iš kurių yra spartėjanti netradicinė gyventojų migracija. Pastarąją sukelia ir naujieji etniniai Skaityti toliau
M. Veleris. Laidotuves užsakinėjote? (16)
Jūs vis dar netikite, kad tai pabaigos pradžia?
Rašytojas, filosofas, Estijos ir Rusijos pilietis Michailas Veleris (Михаил Веллер) pavadino savo straipsnį apie migrantų problemą Europoje taip: „Laidotuves užsakinėjote?“ Straipsnis žiaurokai, gal kam pasirodys, niūriai ir kiek ciniškai vertina kelią, kuriuo ne vieną dešimtmetį eina Europa, o šiandien Europos Sąjungą veda dabartinė jos vadovybė.
Atviras ir skandalingas Europos parlamento pirmininko Martino Šulco (Martin Schulz) pareiškimas praėjusį penktadienį – tai ženklas, kad mūsų įsitikinimas, jog ES yra laisvų Skaityti toliau
„Holokaustas nėra baisesnis, nei kiti genocidai“: Izraelyje gimusi Holivudo žvaigždė N. Portman pasmerkė Holokausto kultą (23)
Žvaigždžių naujienose siautėja audra dėl naujausio Natali Portman (Natalie Portman) interviu dienraščiui „The Independent“. Pasaulio spauda aktyviai aptarinėja jos mintis – pasisakė net antilietuviškais pareiškimais garsėjantis skandalingasis Efraimas Zurofas (Efraim Zuroff). Ir tik mūsų spauda demonstratyviai jo „nepastebi“.
Kas gi nutiko, ko taip subruzdo Holokausto industrijos vadybininkai ir reklamos agentai?
Izraelyje gimusi aktorė Natali Portman pareiškė, jog nelaiko Holokausto didesne tragedija, nei kitų tautų genocidai ir paragino neskirti šiam istoriniam įvykiui tiek daug dėmesio švietimo sistemoje. Skaityti toliau
Okupacijos ir genocido dieną priminti ir paskutinės tarpukario Vyriausybės narių likimai (0)
Minint okupacijos, genocido ir sovietmečio represijas, birželio 15–ąją įvairių kartų žmonės tradiciškai susirinko prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje. Lietuvos kančių kelią prisiminė aukščiausi šalies politikai, Seimo ir Vyriausybės nariai, garbingo amžiaus buvusių tremtinių būrys, gražus jaunimo žiedas.
Okupacijos aukų pagerbimo iškilmėse kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, kad žodžiai „okupacija“, Skaityti toliau
Bus pagerbtas pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimas (0)
Birželio 15 d., pirmadienį, 14 val. įvyks pirmosios sovietų okupacijos aukos – pasieniečio, Šaulių sąjungos nario Aleksandro Barausko – minėjimas jo žūties vietoje Ūtos kaime (Varėnos r.). 75-osioms Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininko žūties metinėms skirtoje ceremonijoje kalbą pasakys Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.
12.30 val. Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (Laisvės g. 21) už A. Barauską bus aukojamos šv. Mišios. Prieš minėjimą Ūtoje finišuos tradicinio bėgimo nuo sienos su Baltarusija dalyviai.
Renginyje dalyvaus A. Barausko duktė Ona Marija Brasiūnienė. Skaityti toliau
Kviečia paroda „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ (0)
Birželio 11 d., ketvirtadienį, 15 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengtos parodos „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ atidarymas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejaus parengta paroda skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems Skaityti toliau
Turkijos prezidentą užrūstino V.Putino žodžiai apie armėnų genocidą (0)
Turkijos prezidentą Recepą Tajipą Erdoganą užrūstino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasisakymas apie Turkijos genocidą armėnų atžvilgiu per Pirmajį pasaulinį karą. Rusijos prezidentas tai pavadino tiesiog genocidu.
„Esu labai nusivylęs dėl to, kad V. Putinas žengė šį žingsnį. Tai, kas vyksta Ukrainoje ir Kryme, nepaneigiama. Jie pirma turi paaiškinti, kas vyksta ten, o jau tada kalbėti apie genocidą“, – pareiškė pirmadienį per spaudos konferenciją Turkijos prezidentas.
Skaityti toliau
P. Urbšys. Ar armėnų tautos genocidas nuskęs „Turkijos sraute“? (5)
Prieš šimtą metų turkų Osmanų imperijoje 1915 metais buvo brutaliai išžudyta pusantro milijono armėnų tautybės žmonių. Atrodytų, visiems turėtų būti aišku, jog tai – nusikaltimas prieš žmoniškumą, kurį galima apibūdinti vienu žodžiu genocidas, už kurį atsakinga valstybė turi prisiimti atsakomybę. Deja, tarptautinėje politikoje ne visų žmonių žudynes ,,apsimoka“ pripažinti kaip genocidą. Viskas priklauso ne nuo to, ką ir kiek išžudė, o nuo to, kas tai padarė.
Pasaulyje, kur viskas perkama ir parduodama, žmogaus gyvybė niekada nebuvo vertybė, dėl kurios būtų atsisakoma ilgalaikės materialios naudos. Skaityti toliau
Armėnų genocido šimtmetis Lietuvoje: Seimo narių pareiškimas (1)
2015 m. balandžio 24 d. visas pasaulis kartu su armėnų tauta mini Osmanų imperijoje įvykdytą nusikaltimą, kurį didžioji pasaulio dalis įvardija, kaip genocidą.
Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės su Armėnijos Respublika nariai, reikšdami užuojautą armėnų tautai, išplatino pareiškimą, kuriame reiškiamas pritarimas Europos Parlamento 2015 m. balandžio 15 d. priimtai rezoliucijai dėl armėnų genocido 100-ųjų metinių, skatinančiai Turkiją, pasinaudojant žudynių šimtmečio paminėjimu, pripažinti armėnų genocidą ir taip atverti kelią turkų ir armėnų tautų susitaikymui. Skaityti toliau
A. Zolubas. Neįvardinta ir nepasmerkta nusikalstama organizacija (15)
Lietuvos Komunistų partija (LKP) – politinė partija, veikusi 1918–1991 m. kaip sudedamoji TSRS Komunistų partijos (iki 1952 m. vadinosi VKP(b); po – TSKP) dalis. Ji buvo valdančioji ir vienintelė partija Lietuvoje sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–41 m. ir 1944–90 m.). Jos ideologija rėmėsi K.Markso, F.Engelso ir Lenino teorijomis. LKP vadovavo trėmimams į Sibirą, pokario metais LKP organizavo liaudies gynėjų (stribų) ir etatines saugumo formuotes kovai su Lietuvos partizaniniu judėjimu.
Pagal narių skaičių LKP buvo viena didžiausių TSRS respublikinių partijų. Skaityti toliau
Vilniaus Rotušėje bus paminėtos 23-iosios Chodžaly tragedijos metinės (0)
Antradienį, vasario 24 d., į Vilniaus Rotušę paminėti dvidešimt trečiąsias Chodžaly tragedijos metines susirinks verslo, politikos, šou verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Netradiciniu būdu paminėti vykusią tragediją Azerbaidžane kviečia Azerbaidžano ambasada Lietuvoje.
„Džiaugiamės, kad renginį „Kraujas gyvenimui“ palaiko įvairių sričių atstovai ir žymūs Lietuvos žmonės. Organizuojamame minėjime laukiame visų, pritariančių renginio idėjai“, – teigia Azerbaidžano ambasados Lietuvoje ambasadorius Hasanas Mamadzada. Skaityti toliau
A. Zolubas. Komunistinį paveldą būtina įvertinti, įvardinti, pasmerkti (3)
Kai teismai vertina užsakytus nužudymus, didesniu nusikaltėliu laikomas ne žudikas, o nužudymo užsakovas, nes žudikas tėra įrankis nužudymo užsakovo rankose. Kai kalbame apie ČK, NKVD, NKGB, MGB, MVD, KGB, tas prievartos struktūras reikia laikyti nusikaltimų vykdytojomis, nusikaltimų užsakovų įrankiais. Represijų politinis organizatorius – Komunistų partija tarsi pamirštama, nes ji betarpiškai masinių represijų nevykdė, egzekucijose tiesiogiai nedalyvavo, tačiau jas suplanavo, pavedė represinėms struktūroms nusikaltimus vykdyti.
Genocido organizatorius Skaityti toliau
Seime vyks diskusija dėl sovietų genocido vykdytojų atsakomybės (0)
Gruodžio 19 d., penktadienį, 12 val. Seimo Lietuvos Tarybos salėje vyks apskritojo stalo diskusija „Sovietų genocido vykdytojų atsakomybė už veikas“. Renginį organizuoja Visuomeninė taryba prie Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos. Koordinatorius – Seimo narys Arimantas Dumčius.
2014 m. Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos užvilkintos baudžiamosios bylos, susijusios su pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyviais – Lietuvos partizanais. Skaityti toliau
Genocido bylos nagrinėjime – praplėstas kaltinimas (3)
Gruodžio 16 dieną 9.30 val. Kauno apygardos teisme (A. Mickevičiaus g. 18) vyks genocido baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Dėl kaltinimo, padėjus vykdyti genocidą, aktyviai dalyvavus laisvės kovotojo Adolfo Ramanausko–Vanago suėmime bus teisiamas Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto (KGB) – Lietuvos SSR VSK (KGB) Kauno miesto valdybos 7-ojo poskyrio pareigūnas leitenantas, operatyvinių pavedimų darbuotojas Ilja Vorobjovas. Skaityti toliau
A. Martinkus. Žaliojo tilto skulptūras – į Grūto parką, o neoliberalizmą – į istorijos teismą (23)
Aš esu už Žaliojo tilto skulptūrų demontavimą ir už genocido sampratos išplėtimą taip, kad SSRS komunistų vykdyti nusikaltimai žmoniškumui būtų prilyginti Vokietijos nacionalsocialistų vykdytiems nusikaltimams. Tačiau su viena sąlyga. Skulptūros turėtų būti demontuotos kartu su dabartine socioekonomine sistema ir ją aptarnaujančia politine struktūra. Atitinkamai genocido samprata turėtų būti išplėsta taip, kad apimtų Lietuvos neoliberalų įvykdytus ir tebevykdomus nusikaltimus žmoniškumui – lietuvių tautai ir Lietuvos piliečiams. Skaityti toliau
Adolfo Ramanausko-Vanago bylos nagrinėjimas (0)
Lapkričio 24 dieną 9.30 val. Kauno apygardos teisme (A. Mickevičiaus g. 18 A, Kaunas) vyks Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago suėmimo, kankinimų ir nužudymo bylos baigiamosios kalbos. Teismo posėdis bus atviras, jame gali dalyvauti visi norintys asmenys.
Primename, kad Konstituciniam teismui išaiškinus genocido sąvoką Kauno apygardos teismas toliau tęsia Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago suėmimo, kankinimų ir nužudymo bylos nagrinėjimą. Šioje byloje kaltinimai, Skaityti toliau
Bus paminėtos Mažosios Lietuvos genocido 70-osios metinės (0)
Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių – 1947–1949 metais buvo deportuoti į Vokietiją.
Lietuvos Seimo nutarimu 2006 m. spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas (8)
Kaliningrado sritis (mūsiškai – Karaliaučiaus kraštas) vis labiau kaitina aistras, nes dabar jo likimą nori nenori reikia susieti su Krymo aneksija. Atrodo, visai neseniai, rugpjūčio pabaigoje, 75-ųjų Molotovo – Ribbentropo pakto metinių proga rašėme, kad Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas.
Spalio pradžioje į šį chorą įsijungė jau liūdnai pagarsėjęs Rusijos politologas, karinių politinių tyrimų centro vedantysis ekspertas Michailas Aleksandrovas. Būtent jis prieš keletą mėnesių už Lietuvos pretenzijas „Gazpromui“ Skaityti toliau
