Žymos archyvas: Gedimino kalno pilis
Kultūros komitetas aiškinosi, kas sukėlė nuošliaužas Gedimino kalne (0)
Seimo Kultūros komitetas šios dienos posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl Gedimino kalno nuošliaužų. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, nuošliaužas Gedimino kalne sukėlė pajudėję prieš 16 metų pastatyti betoniniai žiedai. Tuo metu už Gedimino kalno piliakalnio tvarkymą buvo atsakinga Vilniaus pilių direkcija.
Komitetas nusprendė kreiptis į naujai suformuotą Vyriausybę, prašant jos neatidėliotinai sudaryti darbo grupę Skaityti toliau
Lazeriniu 3D skeneriu pirmą kartą atliktas tikslus Gedimino kalno „žaizdų” matavimas (0)
Nuslinkus Vilniaus širdyje esančio Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito fragmentams, susirūpinta kalvos ir aplink esančių istorinių pastatų saugumu – siekiant užfiksuoti šlaito būklę bei tikslią formą, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai inicijavo kalno deformacijų skenavimą. Matavimas atliktas 3D skeneriu „Trimble TX8″, leidžiančiu per labai trumpą laiką gauti itin tikslius kalno duomenis.
Gautas rezultatas – itin tikslus aktualaus kalvos fragmento paviršiaus „taškų debesis” Skaityti toliau
Vilniuje iškilmingai pagerbta Lietuvos trispalvė (nuotraukos) (1)
Kasmet, sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.
Renginyje dalyvavo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir kiti garbūs asmenys.
Pirmą kartą vėliava buvo iškelta 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte. Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą kelia Lietuvos garbės sargybos kuopos būrys. Pakelta vėliava palydima šūviais po kurių giedamas Lietuvos himnas. Skaityti toliau
Vileišių rūmai buvo ir išlieka lietuviškumo citadelė (0)
Gruodžio 4 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Vileišių rūmų istorijos fragmentai“ skaitys Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro direktorius, filologas Gytis Vaškelis.
Nors Vilniui, kaip senam ir garbingam miestui, XIX a. pabaiga – XX a. pradžia yra tik vienas iš jo raidos etapų, šis laikas pasižymėjo ne tik intensyvia ekonomine plėtra, bet ir aktyviu lietuviškosios savimonės sugrįžimu. Vienas iš įspūdingiausių tos plėtros liudininkų šiandien yra Vileišių rūmai, pastatyti 1906 m. inžinieriaus, filantropo Petro Vileišio, ne tik savo energiją, bet didžiąją kapitalo dalį per čia praleistą dešimtmetį esmingai investavusio į lietuviškumo gaivinimą Vilniuje. Skaityti toliau
