Žymos archyvas: Gedimino kalnas

V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę (1)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno irimas nėra vien geologinis procesas, nesusijęs su dabartine Lietuvos būkle. Tie patręšę kuoleliai, laikantys paskutinę atramą, be kurios veikiausiai sugriūtų didžiausias istorinis paminklas Lietuvoje, simbolizuoja atsakingo, įpareigojančio požiūrio į istoriją likučius. Galima tarti, jog Gedimino kalnas atstoja Lietuvos istoriją, o Gedimino pilies bokštas – dabartinę Lietuvą. Jei kalnas irs toliau, grius ir bokštas – kitaip tariant, jei irs mūsų istorija, jei irs rūpestingas požiūris į ją, iš paskos grius ir mūsų valstybė. Skaityti toliau

R. Stulpinas: Buvo padaryta viskas, kad kalnas griūtų (7)

Ricardas Stulpinas. Stasio Zumbio nuotr.

Architektas Ričardas Stulpinas greičiausiai yra vienas iš tų, kurie prasilenkia su laiku. Ne tik savo kūrybiniais, bet ir žmogiškais principais – sąžiningumu, patikimumu ir ištikimybe, – tiesiog padorumu, kuris vis labiau nyksta iš šiandienės gyvensenos. Kai 1993 metų gegužės 14 dieną, šią dieną jis atsimena kaip kiti gimtadienį, Vyriausybė pasirašė „mirties nuosprendį“ jo idėjai išsaugoti dvarus kaip ūkinius vienetus – po atkaklaus dešimtmečio juos tyrinėjant bei inventorizuojant – ir praktiškai sunaikino visą jo paties ir jo komandos darbą, jam buvo paaiškinta, kad taip daryti yra per anksti. Skaityti toliau

Seimo narys N. Puteikis paragino paveldosaugininkus ir politikus ginti naikinamą kultūros paveldą (1)

 
Naglis Puteikis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti svarbias paminklosaugos problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas. Dvi iš nurodytų penkių problemų – istorinį miestovaizdį galinčio sunaikinti prekybos centro, kurį ketinama statyti prie Trakų autobusų stoties ir Anykščių pilies „atstatymo“ – prašoma apsvarstyti kaip įmanoma greičiau.

N. Puteikis pažymi, kad didžiulio, 2000 kvadratinių metrų, prekybos centro statyba Trakuose prie autobusų stoties gresia tapti dar vienu per amžius susiklosčiusio Skaityti toliau

Gedimino kalno šlaitai jau ir geologų akiratyje (0)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Siekiant išsaugoti yrančius Gedimino kalno šlaitus, šiuo metu tęsiami jų stabilumo ir deformacijų stebėjimo darbai. Juose dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai.

Dabar svarbiausias uždavinys rūpinantis Gedimino kalno šlaitų apsauga, kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, – jų inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai. Tik remiantis tokių tyrimų duomenimis galima įvertinti šlaitų stabilumą ir numatyti tinkamas priemones jiems išsaugoti. Geologai planuoja jau kitą mėnesį apibendrinti šiuos duomenis ir pateikti rekomendacijas. Skaityti toliau

Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai (1)

SAMSUNG CSC

Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.

Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų

„Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“, Skaityti toliau

Mėgautis Vilniaus senamiesčio vaizdais lankytojai gali ir uždarius Gedimino kalną (0)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dėl tvarkomo Gedimino pilies kalno pasigrožėti sostinės panorama negalinčius miesto lankytojus Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ bei Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kviečia pasigrožėti Vilniaus senamiesčio vaizdais, atsiveriančiais iš Valdovų rūmų bokšto apžvalgos aikštelės.

„Valdovų rūmų bokšto apžvalgos aikštelė – viena muziejaus erdvių, iš kurios šaltuoju metų laiku sudaroma galimybė po stogu patogiai apžvelgti Vilniaus panoramą. Ši paslauga iki šiol buvo teikiama kompleksiškai užsisakant ekskursiją, – teigia Valdovų rūmų muziejaus rinkodaros koordinatorius Mindaugas Puidokas. Skaityti toliau

Sostinės Katedros aikštėje pagerbta Lietuvos vėliava (nuotraukos, video ) (0)

Lietuvos vėliavos diena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 1-ąją Vilniaus Katedros vėl buvo aikštėje paminėta Lietuvos vėliavos diena. Lietuvos kariai Gedimino kalno pilies bokšte Vilniuje iškilmingai iškelė 2017 metų Lietuvos trispalvę.

Šiemet vėliavos iškėlimo iškilmės pakeitė vietą – visada vykdavusi ant Gedimino kalno, šį kartą vyko papėdėje, šalia Gedimino paminklo. Mat Gedimino kalnas nuo Kūčių yra uždarytas.

Iškilmėse dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariai, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės šaulių būrys, Skaityti toliau

Uždarytas Gedimino kalnas (0)

LRKM nuotr.

Gruodžio 23 d. Kultūros ministerijoje vykusiame pasitarime buvo priimtas sprendimas dėl Gedimino kalno uždarymo. Kalno prieigose įrengtos informacinės lentelės lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, apie kalno uždarymą pranešta Valstybinis turizmo departamentui, Vilniaus miesto savivaldybei, kelionių agentūroms.

Kalnas bus uždarytas iki vasario 1 d., tačiau neatmetama galimybė, jog lankytojams jis bus atidarytas ir anksčiau, jei civilinės saugos specialistai patvirtins, jog grėsmės lankytojams nėra. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas: Lietuvos valstybės simboliams – piliakalniams – bus skiriamas ypatingas dėmesys (0)

seimo-pirm-vaidotu-lygiu-bei-docentu-dr-albinu-tebera_kanceliar-nuotr

Gruodžio 21 d.  Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriumi dr. Vaidotu Lygiu bei docentu dr. Albinu Tebėra. Su specialistais Pirmininkas kalbėjo apie šalies piliakalnių būklę, aptarė Gedimino kalno bėdas.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, Skaityti toliau

Kultūros komitetas aiškinosi, kas sukėlė nuošliaužas Gedimino kalne (0)

LRKM nuotr.

Seimo Kultūros komitetas šios dienos posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl Gedimino kalno nuošliaužų. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės,  nuošliaužas Gedimino kalne sukėlė pajudėję prieš 16 metų pastatyti betoniniai žiedai. Tuo metu už Gedimino kalno piliakalnio tvarkymą buvo atsakinga Vilniaus pilių direkcija.

 Komitetas nusprendė kreiptis į naujai suformuotą Vyriausybę, prašant jos neatidėliotinai sudaryti darbo grupę Skaityti toliau

Slenkantis Gedimino kalnas dar ne blogiausia: pilies sienas jau ardo įtrūkimai (9)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno nuošliaužos neramina vilniečius. Žmonės vis garsiau svarsto, kas gi nutiko Vilniaus miesto simboliui. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kokios yra Gedimino kalno nuošliaužių susidarymo priežastys, ar pavyks kalną išsaugoti ir kokių priemonių imasi mokslininkai.

Grynas.lt pasidomėjo, kas labiausiai gąsdina sostinės gyventojus, kalbant apie Gedimino kalno būklę. Žmonės vieningai tvirtina bijantys visai netekti Gedimino kalno, Skaityti toliau

Gedimino kalnas ir toliau slenka (1)

gedimino-kalno-slaito-nuoslaiza-lgt-lt-nuotr

Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad Gedimino kalno problema yra ankstesnių vyriausybių neprofesionalaus darbo rezultatas, maskuojant problemas nereikšmingais darbais ir paslepiant juos po velėna. Ministro teigimu, rimta profesionalų komanda ėmė dirbti tik tada, kai kalnas ėmė slinkti. Balandžio mėnesį ministras sukvietė visų sričių specialistus.

„Sudarėme darbo grupę, į kurią įeina visų sričių profesionalai, Lietuvos mokslo akademijos garbi profesūra, geologai, archeologai ir kt. Tada paaiškėjo, kokios bėdos yra kalne – visų pirma jame prilaidota įvairiausių statybinių liekanų, Skaityti toliau

Gedimino kalnas bus gelbėjamas Nacionaliniam muziejui skirtomis lėšomis (2)

Gedimino kalnas bus gelbėjamas Nacionaliniam muziejui skirtomis lėšomis | V. Mikulėno nuotr.

Liepos 21 d. susirūpinęs Gedimino kalno slinkimu Kultūros ministras Šarūnas Birutis šiandien aptarė susidariusią padėtį susitiko su Nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte.

Susitikime ministras pranešė, kad siekiant kuo greičiau sustabdyti kalno slinkimą muziejaus veikloms skirtas lėšas nukreips kalno tvarkymui. Buvo sutarta, jog šiems metams kalno tvarkymo darbams reikalingos lėšos (200–300 tūkst. Eur.), kurios buvo skirtos kitoms muziejaus veikloms, bus skirtos kalno avarinės būklės panaikinimui. O kitiems metams kalno tvarkybos darbams kultūros ministro Šarūno Biručio pastangomis, po derybų su Vyriausybe, buvo skirta 380 tūkst. Eur. Skaityti toliau

Gedimino kalno šlaite rastas granitinis patrankos sviedinys (0)

Patrankos sviedinys Gedimino kalno slaite_Vido Mikuleno,am.lt nuotr

Tęsiantis nuošliaužų procesams Gedimino kalne, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai toliau stebi jo šlaitų stabilumo pokyčius. Nušliaužusiame grunte jie aptiko istorinį radinį – krepšinio kamuolio dydžio granitinį patrankos sviedinį.

LGT iniciatyva lazeriniu skeneriu ištyrus deformuotą šio kalno šlaitą, nustatytas nuošliaužos tūris – 12 kubinių metrų. Nuslinkusio grunto tūris ir kiti dydžio parametrai gali būti patikslinti išsamiau apdorojus tyrimo duomenis.

Svarbiausia, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, artimiausiu metu sutvarkyti Gedimino kalno šiaurinio šlaito vakarinę dalį, Skaityti toliau

Gedimino kalną griauna slapti tuneliai ar matomas funikulierius? (5)

photo_for_gallery_1_41533246

Vilniečiai ir miesto svečiai, žvelgdami į Gedimino kalną sudarkiusią nuošliaužą, susiima už galvų. Kas toliau? Vieni specialistai tikina, kad būtina skubiai atlikti išsamius kalno tyrimus ir pradėti stebėseną, kiti sako, kad fiziškai visko nespėja, o ir pinigų trūksta.

Neatlikti tyrimai

Lietuvos geologijos tarnyba, atlikusi vizualinius Gedimino kalno stebėjimus, konstatavo, kad kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies deformacijos yra aktyvios. „Matome yrančius šlaitus, tikiuosi, kad yra tik Skaityti toliau

Lietus ir atlydys ardo Gedimino kalno šlaitą (5)

Gedimino kalno slaitas_Vido Mikuleno nuotr

Dėl lietaus ir staigaus atlydžio šio mėnesio pradžioje ėmė deformuotis Gedimino kalno šiaurinis šlaitas – dirvožemis atitirpo ir įmirko, o po juo esantis gruntas dar buvo likęs įšalęs. Padėčiai įvertinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) darbuotojai kartu su VGTU ir Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistais praėjusį penktadienį, vasario 5 d., atidžiai apžiūrėjo vakarinę šlaito dalį, kur 50 m pločio ruože toliau deformuojasi žemės paviršius ir randasi nuošliaužos bei plyšiai grunte. Skaityti toliau

Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga (17)

inija

Gegužės 31 dieną, sekmadienį, 12 val. Vilniaus Gedimino kalne vyks Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės įšventimo apeiga.

Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 10 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 10 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. J.G.Beržanskis-Klausutis yra palaidotas pirmose Romainių kapinėse, 11 kvartalas, 11 eilė, 5 kapavietė.

2002 spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno buvo iškilmingai įšvęstas Lietuvos Romuvos Krivis – Jonas Trinkūnas (1939 m. – 2014 m.). Skaityti toliau

Gedimino pilies bokšte bus pagerbta Lietuvos vėliava (2)

A.Pliadžio nuotr.

Sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino kalno Pilies bokšte Vilniuje įvyks tradicinė Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmės.

1919 metų sausio 1 dieną pirmą kartą ant Gedimino kalno buvo iškelta lietuviška trispalvė.

Deja, tąkart iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VI). Du Tauro kalnai ir upių dovanos (25)

Upė | A.Railos nuotr.

Dabartinis Gedimino kalnas seniau vadintas Tauro kalnu, mat pasak padavimo, ant jo valdovas Gediminas sumedžiojęs taurą. Ant šio kalno ar ant jo tęsinio, t.y. Plikojo, nebeturi reikšmės, nes kaip tik to paties valdovo laikais statant mūrinę pilį belaisviai ir atskyrė tą kalvą nuo Plikojo iškasdami kanalą, kuris ir beliko kaip Vilnios vaga. O juk natūraliai Vilnia tekėdavo dabartinės Barboros Radvilaitės, Šventaragio, Vrublevskio ar gal net Tilto gatve, kol įsiliedavo į Nerį, sukurdama garsiąją brastą, t.y. ir sausumos, ir vandens prekybos kelių kryžkelę, žinomą net arabams nuo X amžiaus.

Kitas Taurakalnis dabar vadinamas Pamėnkalniu. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (V). Kur buvo Krivių pilis? (37)

Ąžuolas | A.Railos nuotr.

Nuo Šv.Jurgio bažnyčios ir V.Kudirkos aikštės sklinda daug šviestakių. Kaip jau minėta, vienas jų skrodžia Arkikatedros centrą, kur kitados Lietuvos valdovai buvo įkurdinę Perkūno šventyklą. Tai nieko nestebintų. Stebina kitkas. Ši apie penkiolikos metrų pločio informacinė energetinė juosta tęsiasi ir tolyn. Sekant ja toliau per Sereikiškes (ar Šereikiškes?), per tą vietą, kur kitados augta galingo ąžuolo, galima atsidurti net Markučių ąžuolyne…

Bet ypač galingas srautas  nuo V.Kudirkos aikštės tįsta į rytus. Iš pradžių manėme, kad jis siejasi su Gedimino kalno aštuoniakampiu bokštu. Skaityti toliau

Ant margučių – protėvių baltų laiškai (nuotraukos) (2)

DSCN6884-K100Kiaušinis – mažas Dievo ir Gamtos tvarinys, visų laikų filosofams keliantis svarstymus – „Kas šioje Žemėje pirmesnis?…“. Seniausias mitas, užrašytas Žeimelyje, sako, kad „Mėnulyje ant akmens tupėjo milžiniška antis. Ji buvo padėjusi kiaušinį ir ruošėsi perėt, bet nuskrido ieškoti maisto. Tuomet užėjo lietus, sudrėkino lizdą, jame pasidarė skylė, pro kurią iškrito kiaušinis. Krisdamas atsimušė į debesis ir suskilo į tris dalis. Iš trynio atsirado žemė, o iš baltymo – vandenys, iš kiauto – dangus ir žvaigždės“. Kiaušinis baltų kultūroje visiems laikams tapo gyvybės pradžios simboliu – pavasariais, prieš šv. Velykas, išradingų ir nagingų margintojų rankose virstantis mažu meno kūriniu Skaityti toliau

Gedimino kalno bokšte įvyko Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmės (nuotraukos) (2)

Trispalvė Gedimino kalne 2013 01 01 d. | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Sausio 1 d. minint Lietuvos vėliavos dieną Gedimino kalno Pilies bokšte Vilniuje įvyko tradicinė Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmės.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kiti Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos kariuomenės atstovai, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas prof. Tadas Šumskas), Vilniaus miesto savivaldybės vadovybė, visuomeninių organizacijų nariai, miestiečiai ir kiti svečiai. Skaityti toliau

Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami lesinti paukščius įrengtose lesyklose (nuotraukos) (0)

Gedimino kalno papėdėje įrengta stacionari lesykla | Lietuvos ornitologų draugijos nuotr.

Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami aplankyti Vilniaus miesto viešose vietose Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) įrengtas tris lesyklas: Lukiškių aikštėje, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje (Gedimino kalno papėdėje netoli Valdovų rūmų) ir Užupio rajone prie Tymo turgelio. Lukiškių aikštės ir Tymo turgaus lesyklų vaišėmis nuolat smaguriauja didžiosios, mėlynosios, pilkosios zylės ir karklažvirbliai. Prie Tymo turgaus galite sutikti ir juodąjį strazdą. Gedimino kalno papėdės lesyklą be zylių ir karklažvirblių lanko ir bukučiai, šalia kala geniai. Aplankydami lesyklas nepamirškite ir paukščių lesalo sparnuočiams. Skaityti toliau

Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius (8)

Ugnis ant Gedimino kapo kalno | J. Jurgutytės nuotr.

Lapkričio 11 d., 17 val. Vilniuje, ant Gedimino kapo kalno vėl, kaip ir kiekvieną sekmadienį,  bus įkurta aukuro Ugnis ir giesmėmis bei apeigomis bus pagerbti baltiški dievai bei protėviai.

Šią apeigą jau kelis mėnesius sekmadieniais atlieka senąją baltų kultūrą ir paveldą puoselėjanti jaunimo bendrija Lietuvos Jaunimo Ramuva.

„Šį kartą apeiga bus ypatinga, nes apeigose žada dalyvauti Karaliaus Mindaugo 10-sios rinktinės „Geležinio vilko“ kuopa. Tikimės, kad jų dalyvavimas suteiks iškilmingumo ir darnos mūsų sambūriui“, – sako viena iš apeigų sumanytojų Miglė Valaitienė. Skaityti toliau

Vilniuje – teatralizuota meninė akcija Gedimino pilies kalno papėdėje (0)

Gedimino pilies kalno fragmentas. 2012 m. Vaizdas iš pietų pusės | nuotr. A.Žvirblio

Gegužės 12 d. 17 val., Vilniaus Universiteto teatro dramos trupė „Minimum“ kviečia į  teatralizuotą meninę akciją, kuri vyks Gedimino pilies kalno pietinėje papėdėje šalia neveikiančios vasaros kavinės „Rotondos“.

Rengiama akcija yra atsakas į visuomenėje kilusį triukšmą dėl Gedimino pilies kalno šlaituose pjaunamų medžių. Nors specialistų teigimu augantys medžiai yra vienas iš pagrindinių veiksnių ardančių kalno šlaitus, visuomenėje pasirodo esą daug medžių mylėtojų neigiamai žiūrinčių į šiuos pokyčius. Skaityti toliau

Visuomeninis diskusijų forumas kviečia pažvelgti į Lietuvą nuo Gedimino kalno (tiesioginė transliacija 18 val.) (0)

Šiandien, balandžio 7 d. 18 val., Vilnuje Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks ketvirtas Visuomeninio diskusijų forumo „TAUTA, PILIEČIAI, VALSTYBĖ“ susitikimas „Žvilgsnis į Lietuvą nuo Gedimino kalno“. Apie Gedimino kalno ir Katedros išsaugojimą, požiūrį į Valdovų Rūmus ir Tautos namus, Lukiškių aikštę, Jono Basanavičiaus ir Vileišių paminklus išsakys: Skaityti toliau

Sunkumai dėl Gedimino kalno (0)

Slaptai.lt, Laikraštis „XXI amžius“

Nuo 2008 metų pirmos pusės griūvantys Gedimino kalno šlaitai vis dar nesutvarkyti – iki šiol neišaiškinta, kam priklauso kalnas ir kas turi jį tvarkyti.

Specialistai įspėjo, kad šlaite skylanti žemė ir išlinkę medžiai liudija artėjant dar vieną nuošliaužą, pakenksiančią ne tik kalnui, bet ir pilies kompleksui. 2008 metais Gedimino pilies kalno žemė priklausė Vilniaus apskričiai.

Patikėjimo teise ji turėjo būti perduota rezervatui, bet tada šis perdavimas nebuvo įteisintas. Skaityti toliau