Žymos archyvas: Gediminas
Vasario 16-ąją Vilniuje šventinėje eisenoje jaunimas žygiuos nusilenkti protėviams (0)
Vasario 16 d. 10 val. Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė ir šiemet kviečia mokyklų bendruomenes, krašto jaunimą į šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“. Eisenai renkamasi Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo, baigiama – 11.30 val. prie Vilniaus Rotušės.
„Iškilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekada nė negalvojo“ (Gediminas, lietuvių ir rusų karalius, 1323 m.). Skaityti toliau
„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (4)
„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?
Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau
T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)
Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.
Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau
A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (II) (112)
Tęsinys. Pradžia ČIA.
Dėl ko tartasi Gedimino ir Jono XXII laiškuose
Galima būtų manyti, kad Romos popiežiaus ir Lietuvos karaliaus korespondencijos tekstai atspindi tiktai pradinę derybų stadiją, kai šnekama apie Gedimino galimą atsivertimą į katalikybę ir dar neatėjo metas kalbėti apie karaliaus karūną.
Bet atkreipkime dėmesį, kad tekstuose nešnekama ir apie karūnavimą. Skaityti toliau
A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (I) (40)
Šiemet sukanka 700 metų, kai Gediminas tapo Lietuvos karaliumi, pradėjęs valdyti 1316 metais, mirus vyresniajam jo broliui Vyteniui. Ta proga skelbiame ištrauką iš naujos, spaudai paruoštos Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de jure ir de facto Viduramžių Europoje. Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė“. Ši knyga skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui pagerbti.
/…/
Gedimino titulai jo paties laiškuose Skaityti toliau
I. Baranauskienė. Survila ir Survilaičiai – dar kartą apie nepripažintus Kęstučio palikuonis (8)
Straipsnyje siekiama įrodyti, kad Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Butauto Kęstutaičio brolis Survila, nepaisant istoriografijoje vyraujančios priešingos nuomonės, iš tikrųjų buvo Kęstučio sūnus. Taip pat naujausios istoriografijos kontekste vertinamas Survilos ir jo palikuonių likimas XIV a. antrojoje pusėje – XV a. pradžioje.
Įvadas
Lietuvos metraščiuose liudijama, kad Kęstutis turėjo šešetą sūnų [9, 81; 10, 313]. Vis dėlto, kadangi jų vardai nebuvo nurodyti, Kęstutaičių identifikacija istorikams tapo rimta ir iki šiol aktualia problema. Skaityti toliau
Vilnius pagerbs sostinės įkūrėją Gediminą (1)
Sausio 25 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks tradicinis Vilniaus pagarsinimo dienos paminėjimo renginys.
Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Šiuo Vilniuje rašytu laišku Gediminas pagarsino Vilniaus vardą Europai. Skaityti toliau
T. Baranauskas. 2016-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai (24)
2016-aisiais minėsime keletą svarbių Lietuvos istorijos sukakčių, tame tarpe – jubiliejinių. Priminsiu, kad jubiliejus klasikine prasme – tai 50 metų periodas, o ne jokia kita „apvali“ sukaktis. Naujoviškesnė jubiliejaus sąvoka dar apima ir „pusinius“ jubiliejus, t. y. 25-mečius.
Tačiau pirmiausia paminėtina, kad Lietuvos Seimas 2016-uosius paskelbė Saulės mūšio metais, nors ir nesulaukęs jubiliejinės sukakties. Tokius paskubėjimus reikėtų laikyti bendro sistemingo požiūrio į Lietuvos istorinės atminties politiką nebuvimo pasekme, nes Seimas vis nesiryžta priimti Tautos istorinės atminties įstatymo. Skaityti toliau
Kultūra mūšių lauke (0)
„Bukleto“ kavinėje susitinka Gediminas ir Augustinas. Vėliau pasirodo Vytenis.
Gediminas. Man regis, čia jaukus kampelis. Ar ne? Ypač dabar, po remonto. Turbūt bus praėjęs visas mėnuo nuo to sykio, kai paskutinį kartą čia buvome susitikę. Tu žinai, man ilgai neišėjo iš galvos tas pokalbis, kurį įdomiausioje vietoje nutraukė Jūsų šefo skambutis. Ir Jūs išvažiavote…
Augustinas. Apie ką mes tada kalbėjome? Ai, apie komunikacijų paradoksus…
Gediminas. Taip. Jūs tada įspūdingai komentavote ir šaipėtės iš kažkokio fantazuotojo straipsnio.
Augustinas. Viename prancūziškame žurnale perskaičiau. Skaityti toliau
Karininkų ramovėje susirinkę Vilniaus pagarsinimo šventės dalyviai paragino remti Ukrainą (nuotraukos) (1)
Sausio 26-osios vakarą Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje buvo surengtas Vilniaus pagarsinimo dienos minėjimas. Renginį drauge su karininkų ramove organizavo Draugija „Pilis“, puoselėjanti šią tradiciją nuo 2007 m.
Renginys prasidėjo menine muzikine kompozicija, kurią sudarė Vilniaus folkloro ansamblio „Laukis“ dainų ir aktorių Karinos Metrikytės skaitomos Balio Sruogos poemos „Giesmė apie Gediminą“ ištraukos bei Valdovų rūmų šauklio kostiumu vilkinčio Saliaus Čėplos iškilmingai perskaitytas 1323 m. sausio 25 d. Skaityti toliau
Vilniaus pagarsinimo šventėje prisiminsime Gediminą ir Vilniaus įkūrimą (1)
Šiemet jau devintą kartą švenčiame Vilniaus pagarsinimo šventę. Nuo 2007 m. Draugijos „Pilis“ iniciatyva Sausio 25-ąją rengiama Vilniaus pagarsinimo šventė (kartais, kaip ir šiemet, pagrindinis minėjimo renginys nukeliamas į sausio 26 d.). Iš pradžių ši šventė buvo minima Vilniuje, Katedros aikštėje, prie Gedimino paminklo. Nuo 2011-ųjų, į šventės organizavimą aktyviai įsijungus Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovei, pagrindiniai šventės renginiai persikėlė į Ramovės patalpas (Pamėnkalnio g. 13), kurias, beje, irgi puošia Gedimino paminklas – skulptoriaus Konstantino Bogdano Katedros aikštei siūlytas projektas. Skaityti toliau
Minima sostinės įkūrėjo Gedimino diena (0)
Rugsėjo 28-tąją minima Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena.
Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę. Skaityti toliau
J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas (9)
„Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino“ – Mišelis Montenis.
Šiandien politkarinių įvykių Kryme akivaizdoje visomis įmanomomis informacinėmis priemonėmis iš Maskvos esame intensyviai skandinami propagandinio melo sraute. Nesunku ir pasiklysti.
Kremliui vis įžūliau peršant istorines klastotes apie Maskvos istoriją, apie „iskonnyje zemli“, nusprendžiau bent keliais istoriniais faktais viešai pasakyti: „Melagis nuogas“. Juo labiau, kad ne vienai ir mūsų tautiečių kartai buvo kalamos Dlugošo, Jekaterinos, Stalino, o dabar jau ir Putino, Skaityti toliau
Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“ (1)
Kovo 11 d., antradienį, 13 val., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Trakų salos pilyje vyks parodos „Viduramžių Lietuvos valdovai“ atidarymas ir knygos „Viduramžių Lietuvos Viešpačiai“ pristatymas. Dalyvaus paveikslų autorius, dailininkas Artūras Slapšys, istorikai Inga ir Tomas Baranauskai, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė, sutartinių giedotojų grupė Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas (9)
Kas nebuvo Kryme, tas nežino, kaip spindi tikras gamtos perlas. Čia nerasi viešos prabangos, didelio komforto, maginančių all included paslaugų, bet kurortų bobutės tokios paslaugios, kad už keletą dolerių (nuo seno „žaliasis“ nukonkuruoja rublį ar grivną) suteiks ne tik pastogę, bet ir savo darže išaugintą pomidorą ar kibirą trešnių. Taip buvo bent jau sovietiniais laikais, kai visa nuo vėsių orų sustirusi Sovietų Sąjunga plūdo į šį Ukrainos pusiasalį. Ukrainos? Skaityti toliau
Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas (30)
Menotyrininkė Rasa Gečaitė, neseniai išleidusi knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“, tikina, jog gerai, kad lietuviai nežino savo istorijos, antraip apsvaigtų nuo šlovės.
Paviliojo meno istorija
Rasa Gečaitė gali valandų valandas kalbėti apie Lietuvos istoriją. „Nemėgstu paslapčių, – tvirtino ji. – Man labai malonu jas atskleisti.“ Skaityti toliau
Kauno pilyje atidaryta fotografijų paroda „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“ (0)
Praėjusį ketvirtadienį Kauno miesto muziejaus skyriuje Kauno pilyje vyko fotografijų parodos „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“. Parodoje pristatoma istorinė medžiaga apie totorių karybą nuo XIV a. pab. iki XX a. vidurio.
Parodos atidarymo metu buvo galima gyvai pamatyti totorių karį su XVIII pab. uniforma ir karo ginklais: lengvosios kavalerijos kardu ir XVIII a. titnaginio pistoleto kopija. Atidaryme dalyvavo Kauno apskrities totorių bendruomenės ir Generolo Juzefo Beliako Lietuvos totorių karo istorijos klubo nariai, skambėjo Pavolgio ir Krymo totorių dainos. Parodoje pristatoma istorinė medžiaga apie totorių karybą nuo XIV a. pab. iki XX a. vidurio. Aplankyti parodą galima iki lapkričio 30 d. Skaityti toliau
Vilniaus universiteto istorikus vėl buria „Historiada 2013“ (1)
Lapkričio 9 d., šeštadienį, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija į gimtosios M. Daukšos kiemelyje stūksančios liepos glėbį kviečia sugrįžti visų kartų Istorijos fakulteto auklėtinius.
„Historiada 2013“ – buvusių ir esamų Vilniaus universiteto istorikų forumas, kuris suburia vienas kitą nebūtinai pažįstančių, tačiau kai bendra turinčiųjų visuomenę. Alumnai – tai tas antrasis, neregimas fakulteto kūnas, kas ketveri metai trumpam virstantis realiu. Kartu džiugina tai, kad deramai paminėsime itin jubiliejines 690-ąsias Vilniaus įkūrimo metines, Skaityti toliau
„Istorijos detektyvai“: Kas buvo leičiai, nacių generolo giminės paslaptis ir sensacinga Lietuvos vardo kilmė (18)
Spalio 26 d., šeštadienį, 15 val. LRT TV laidoje „Istorijos detektyvai“ Virginijus Savukynas ieškos atsakymų į painius, atrodo labai skirtingus, tačiau, kaip pasirodys, tarpusavyje susijusius klausimus: Kuo pasitikėti tais, laikais, kai artimiausi giminaičiai buvo pasiruošę suvarti peilį į širdį? Kas atkeršijo už Mindaugo nužudymą? Kas sieja Gedimino pavaldinį su nacistinės Vokietijos generolu Erichu fon Manšteinu (Erich von Manstein)? Kokią Lietuvos valstybės paslaptį slepia leičių kaimų pavadinimai? Iš kur kilo Lietuvos vardas?
XIII amžiuje giminaičiai buvo ir stiprybė, ir pavojus. Jie ne tik galėjo padėti kovoje, bet ir patys smeigti durklą iš už nugaros. Skaityti toliau
V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (V). Kur buvo Krivių pilis? (37)
Nuo Šv.Jurgio bažnyčios ir V.Kudirkos aikštės sklinda daug šviestakių. Kaip jau minėta, vienas jų skrodžia Arkikatedros centrą, kur kitados Lietuvos valdovai buvo įkurdinę Perkūno šventyklą. Tai nieko nestebintų. Stebina kitkas. Ši apie penkiolikos metrų pločio informacinė energetinė juosta tęsiasi ir tolyn. Sekant ja toliau per Sereikiškes (ar Šereikiškes?), per tą vietą, kur kitados augta galingo ąžuolo, galima atsidurti net Markučių ąžuolyne…
Bet ypač galingas srautas nuo V.Kudirkos aikštės tįsta į rytus. Iš pradžių manėme, kad jis siejasi su Gedimino kalno aštuoniakampiu bokštu. Skaityti toliau
V. Mikailionis. Lietuvių literatūros pradžios beieškant (44)
Algimantas Bučys. Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija. V.: Versus aureus, 2012. 656 p.
Knyga, apie kurią, mano galva, reikėtų nemažai kalbėti ir netgi pasiginčyti, tarsi liko beveik visiškai nepastebėta. Nepastebėta nei istorikų, nei literatūrologų, nors ir vienų, ir kitų ambicijas ji turėtų pirmiausia užgauti arba bent jau sudominti.Turiu omenyje dr. Algimanto Bučio solidų foliantą „Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija“. Tai tarsi trilogijos trečioji, baigiamoji, dalis. Skaityti toliau
I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA? (48)
Neseniai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Seimo frakcijos aktyvistas Leonardas Talmontas iškėlė iniciatyvą: skelbkime sausio 25-ąją – dieną, kai 1323 m. Lietuvos valdovas Gediminas parašė savo garsųjį laišką „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame kartą paminėtas ir Vilnius, – „Tautinių bendrijų atminimo diena“. Iniciatyva daugeliui Seimo narių pasirodė graži ir pradiniame etape susilaukė pritarimo.
Visgi šios iniciatyvos logika keista: na taip, Gediminas kvietė į Lietuvą užsieniečius – visų pirma Hanzos sąjungai priklausiusių Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestų vokiečius, bet juk kitataučių ir jų bendrijų Lietuvoje būta ir anksčiau! Skaityti toliau
M.Jučas. Gedimino laiškai (22)
2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.
Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų leidimą parengė Stefanas Rovelas (Stephen Rowell) – „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003). Jo publikacija pranašesnė už visas ankstesnes. Skaityti toliau
Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“ (0)
Lapkričio 22 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė“ skaitys istorikas prof. Zigmantas Kiaupa. Vilnius buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė nuo Gedimino valdymo laikų iki valstybės žlugimo 1795 metais. Per tą laiką Lietuvos valstybė keitė savo pavidalą ir vidinę sandarą, kartu keitėsi ir Vilniaus kaip Lietuvos sostinės požymiai ir paskirtys.
Gediminaičių valdymo laikais Vilniaus pilys buvo svarbiausios valstybėje, jos buvo pagrindinė didžiųjų kunigaikščių būstinė. Nors didieji kunigaikščiai su savo dvaru daug keliaudavo po valstybę Skaityti toliau
Tarptautinė gotika Lietuvoje (2)
Įasmeninti galima bet ką – net ir pačią migločiausią, sunkiai akademiniame diskurse sukonkretinamą sąvoką ar reiškinį, todėl tarptautinės gotikos fenomenas mūsų vaizduotėje galėtų įgauti aiškius pavidalus ir bruožus. Juolab kad šiam dalykui konkretus mokslinis turinys buvo suteiktas dar XIX amžiuje – epochoje, kai lyg pagal policijos fotorobotą buvo ne atkurti, o veikiau sukurti ir kitų Vakarų kultūros epochų bei stilių – renesanso, baroko, manierizmo – portretai.
Tarptautinė gotika įvairiais keliais bandė patekti į Lietuvą. Akivaizdu, nes tokią jos savybę (internacionalumą) suponuoja paties apibrėžimo užprogramuota prigimtis, fenomenalu, nes Lietuva (tiksliau – Didžioji Kunigaikštystė) žengė tik pirmuosius naujakrikštystės žingsnius. Būtent dėl to šią lūžio epochą Lietuvoje nebūtų tikslu vadinti vėlyvaisiais viduramžiais arba viduramžių rudeniu. Skaityti toliau
V.V.Landsbergis. Trys tirpstančios snaigės (5)
Gyvendamas žmogus dirba įvairius darbus; jeigu jie gražūs, kilnūs – tai pasilieka ir jam išėjus. Tačiau gyvenant reiškinį, vadinamą gyvenimu, norom nenorom atlieka ir elementarios žmogiškos atliekos. Tai greitai suyrantys produktai, tinkami trąšoms arba žiniasklaidai, nes būtent tai labiausiai mėgsta analizuoti mūsų spauda bei įvairaus plauko internetiniai analizatoriai.
Beje, susitelkimas ties šiais žmogiškaisiais ištekliais – populiari ne tik žiniasklaidos, bet kitąsyk ir postmoderniojo meno kryptis. Vežiojo, tarkim, prieš keletą metų po parodas Andreso Serano (Andres Serrano) kūrinį „Kristus šlapime“, kuriame Kristaus skulptūra buvo įdėta į menininko šlapimą. Skaityti toliau
Vilniaus pagarsinimo šventė – 2012 (1)
Šiemet jau šeštąjį kartą sausio 25 d. rengiama Vilniaus pagarsinimo šventė, skirta rašytinės Vilniaus istorijos pradžiai paminėti.
Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Taip Vilniaus vardas buvo pagarsintas Europai.
Draugija „Pilis“ kartu su Vilniaus įgulos karininkų ramove šių metų sausio 25 d. (trečiadienį), 17 val. 30 min. Skaityti toliau
A.Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos (22)
Lietuvos kultūros ministerija, toliau atkakliai ruošdamasi „prastumti“ naująjį Tautinių mažumų įstatymą, rugpjūčio 25 d. surengė konferenciją, pavadintą „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“. Konferencijoje šį įstatymo projektą taikliai apibūdino Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas M. Gamzajevas, pasak kurio, tai yra išimtinai lenkų tautinės bendruomenės koncepcija, orientuota į tos bendruomenės reikalavimų tenkinimą.
Šiaip jau istoriniai stereotipai egzistuoja kiekvienoje tautoje, todėl vertėjo panagrinėti ir įtampą keliančių lenkų istorinius stereotipus, Skaityti toliau
Šiandien – Vilniaus pagarsinimo šventė 2011 (0)
Draugija „Pilis“, Vilniaus įgulos karininkų ramovė jau penktus metus iš eilės kviečia paminėti Vilniaus pagarsinimą ir miesto kūrėjus.
Vakar sausio 25 d. buvo iškilmingai pagerbtas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Katedros aikštėje prie jo paminklo buvo padėta gėlių.
Šiandien sausio 26 d. 17 val. 30 min. Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks pagrindinis Vilniaus pagarsinimo šventės 2011 renginys.
Šventėje dalyvaus Skaityti toliau
Vilniaus pagarsinimo šventė – 2011 (0)
Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Taip Vilniaus vardas buvo pagarsintas Europai.
Draugija „Pilis“ kartu su Vilniaus įgulos karininkų ramove šių metų sausio 26 d. (trečiadienį), 17 val. 30 min. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) jau penktus metus iš eilės kviečia paminėti Vilniaus pagarsinimą ir miesto kūrėjus. Skaityti toliau
