Žymos archyvas: gatvė

Visuomenininkai ir Birželio sukilimo dalyviai reikalauja palikti K. Škirpos gatvės pavadinimą (5)

Kazys_Skirpa_wikipedija.org

Daugiau nei 10 visuomeninių organizacijų kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisiją, reikalaudamos palikti esamą Vilniaus Kazio Škirpos alėjos pavadinimą. Inicijuotą Kreipimąsi pasirašė ir Birželio sukilimo dalyviai Jonas Algirdas Antanaitis ir Alfonsas Žaldokas.

Pareiškimo autoriai atkreipia dėmesį, kad K. Škirpos nuopelnai įtvirtinant ir mėginant atkurti Lietuvos valstybingumą, kurie ir yra pagerbiami pavadinant gatvę jo vardu, yra akivaizdūs ir neginčijami net jo kritikų. Nėra jokių istorinių duomenų apkaltinti K. Škirpą nei tiesioginiu dalyvavimu Holokauste, nei žudynių kurstymu. Skaityti toliau

Gatvei Nidoje suteiktas Eduardo Antano Jonušo vardas (0)

Gatvei Nidoje suteiktas Eduardo Antano Jonušo vardas | Neringos savivaldybės administracijos nuotr.

Rugsėjo 2 d., privažiavimas link Parnidžio kopos Nidoje paskelbtas Edmundo Antano Jonušo gatve. Lentelę su naujuoju pavadinimu atidengė menininko, kuriuo vardu gatvė buvo pavadinta, našlė Vitalija Jonušienė, dailininkas Edvardas Malinauskas ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Neringos garbės piliečio, pirmojo Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureato, menininko Eduardo Antano Jonušo vardas suteiktas gatvei, kurioje stovi jo dirbtuvės, nuo šiandien pažymėtos pirmuoju numeriu.

Sprendimą privažiavimui prie Parnidžio kopos suteikti E. A. Jonušo vardą Neringos Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Pažįstama nepažįstama Vokiečių gatvė“ (1)

Vokiečių gatvė | rengėjų nuotr.

Kovo 16 d. 17 val. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslo darbuotoja, knygos „Prabilę namai: XIX a. Vokiečių gatvės eskizai“ autorė dr. Aelita Ambrulevičiūtė skaitys viešą paskaitą „Pažįstama nepažįstama Vokiečių gatvė“. Paskaitos metu bus supažindinta su Vokiečių gatvės socialiniu ir ekonominiu gyvenimu, jos gyventojais ir čia įmones turėjusiais komersantais.

Gatvės istorija siekia Gedimino laikus, kai į Vilnių didžiojo kunigaikščio pakviesti šioje vietoje pradėjo kurtis vokiečių amatininkai. Pamažu gatvėje vieni šalia kitų apsigyveno ir kitų konfesijų žmonės. XVII a. gatvė tapo žydų kvartalo riba, o kai apie Skaityti toliau

Viena iš naujų gatvių Vilniuje gaus Kijevo vardą (1)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kadenciją baigianti Vilniaus miesto savivaldybės taryba kovo 4 dieną vienbalsiai pritarė sprendimui suteikti bevardėms gatvėms pasiūlytus pavadinimus.

Kijevo ir Nendrių gatvės atsiras Naujojoje Vilnioje, bevardėms Panerių seniūnijos gatvėms suteikti Matiškių, Plaknos, Tarnėnų, Rėžių, Pilialaukio, Serapiniškių, Skynimų, Varnikėlių pavadinimai, Pašilaičių seniūnijoje atsiras naujos Vaivadiškių, Avižienių, Užubalių, Pilaitėje – Pilkalnio gatvės. Skaityti toliau

Ukrainiečių tautos žadintojas (0)

Ukrainietis Tarasas Ševčenka (1814-1861)

Kovą sukanka 200 metų nuo Ukrainos laisvės šauklio Taraso Ševčenkos (1814-1861) gimimo. Ši sukaktis minima visame pasaulyje. 2014-uosius UNESCO paskelbė ne tik lietuvių Kristijono Donelaičio, bet ir ukrainiečio T.Ševčenkos metais. Lemtingas sutapimas: kažkodėl būtent 2014-ieji Ukrainai tapo žūtbūtinės kovos už nepriklausomybę ir tautos susitelkimo metais.

Aktualus ir šiandien

Žmonijos istorija pakiša mintį, kurią patvirtina ir tautų psichologijos tyrinėtojai: tokie sutapimai nereti ir net dėsningi. Tautos dvasia – tarsi Skaityti toliau

D.Paulauskas. Gat­vės po­li­ti­ka: pa­da­ry­ta vis­kas, kad ji ne­eg­zis­tuo­tų (0)

Efoto.lt, Sauliaus nuotr.

Ne­re­tai ži­niask­lai­do­je pa­brė­žia­ma, kad Lie­tu­vos pro­tes­to kul­tū­ra yra su­vo­kia­ma per­ne­lyg siau­rai, kad ji per­ne­lyg skur­di ir to­dėl bu­ta­fo­ri­nė. Pro­tes­tai ar – pla­čiau – vie­ši su­si­rin­ki­mai iš tie­sų su­pran­ta­mi kaip la­biau pro­gi­nė gat­vės po­li­ti­kos for­ma. Dėl to ji vi­sa­da ne­tvir­ta, leng­vai nu­sa­vi­na­ma po­pu­lis­tų, ne­ku­rian­ti ir ne­ska­ti­nan­ti su­vok­ti sa­vęs kaip po­li­ti­nės-so­cia­li­nės ben­dri­jos.

To­kios ad hoc for­mos – spon­ta­niš­kos, ne­su­var­žy­tos, bet re­tai ka­da pa­sie­kian­čios tiks­lą, nes kar­tu – vien­kar­ti­nės ir ne­pa­vo­jin­gos. Jei pro­tes­tas ar vie­šas su­si­rin­ki­mas ne­ke­lia pa­vo­jaus sis­te­mai, tai jis – be­pras­mis. Skaityti toliau