Žymos archyvas: gaspadorius

Sekmadienio sakmė. Apie brangius žodžius (2)

mytrips.lt nuotr.

Buvo viens gaspadorius, tas kupščavodavo. Ir dabar jis įsidėjo tris šimtus dorelių ir keliavo į miestą, kad nusipirktų visokio tavoro.

Bekelia[u]dams jis susitinka vieną žmogų ir kla[u]sė to, ant kur tie keliai eina, nėsa buvo du keliai.

Tas žmogus sakė tam gaspadoriui:
– Duok šimtą dolerių, tai aš sakysiu. Mano viens žodis šimtą dolerių verts.

Dabar tas gaspadorius misly: „Kad tave šimts budelių, kas tai per žodis, kad jis šimtą dolerių verts“. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Raganos sodyba (1)

Scanpix nuotr.

Kad kitąsyk gyveno viename priemiestyje keturios panos: viena verpėjėlė, kita audėjėlė, kita siuvėjėlė, o kita gaspadinė. O toks tenai buvo prisakymas: nevalia buvo visam mieste ugnies laikyt nė žiburio užsidegtie. Tik už miesto tokia boba gyveno, tai pas tą būdavo galima gautie ugnies. Mieste žmonės vakare langus užsidarydavo, užsidegdavo žiburį ir sėdėdami dirbdavo.

Ėmė ir užgeso dabar toms panoms žiburys. Visos sėdi, dirba, nė viena nenor eit, o žiburio reikia.
– Eik, – sako, – verpėjėlė, parnešt ugnies – reik žiburio.
– Man velenėlis šviečia, – atsakė. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Kaip arklys tapo arklevičia (13)

K.K.Šiaulyčio pieš.

Arklys, pakol buvo jaunas, visiem prisidavė, ale kaip paseno, gaspadorius norėjo užmušt. Tada arklys pasakė:

– Geras gaspadoriau! Už tai, ką aš tau slūžinau viernai, duok pakaustyt mane plieno patkavom.

Ir kaip norėjo, teip stojosi. Paskui padėkavojo savo geradėjui ir nuėjo in pagirį, kur kaip galėdamas žyvijosi.

Tam karte vaikštinėjo levas tuo pagiriu. Labai apsirūstino, kad šyvis neklaupė prieš jį, ir pasiklausė: Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė sodą ir tris sūnus (14)

Sodas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gyveno kitąsyk žmogus gaspadorius. Jis turėjo tris sūnus. Susiedijoj jų gyveno kits gaspadorius labai turtingas ir turėjo labai didelį sodą. Tas sodas buvo kaip giria, nė galo, nė krašto neužmatyt, o vaisiai tai visoki šakas laužė. Pavydėdams šits anam, kad ans turi tokį didelį sodą, jis – netur, sako jis savo sūnam:
– Aikit in žmonis pasimokyt sodą sodyt. Aš norėčia geresnį sodą pasodyt kaip mano kaimyno. Ir teip jum insakau: katras pargabęsit geriausių vaisių ir geriausią pasodysit ir katro geriausia augs, tai tam pavesiu namus.

Išėjo du sūnūs ieškot in svietą kur navatnų vaisių ir sodinimų. Skaityti toliau