Žymos archyvas: Garuozos mūšis
Paminėtas paskutinysis žiemgalių sukilimas ir Garuozos šilo mūšis (0)
10 201 „Tai per gavėnią atsitiko –
Žiemgalius pastebėt pavyko.
Rygos jie traukė kryptimi:
Norėjo plėšt ją grobdami.
Heiligenberge tai žinota
Jie siuntė pasiuntinius joti.
Žinia į Rygą tuoj atskriejo
Ir krašto maršalą įspėjo,
10 209 Kad Rygą norima naikinti.“ Skaityti toliau
Joniškiečiai kviečia į renginius, skirtus paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui paminėti (1)
Gegužės 10 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi kviečia į renginius, skirtus paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui paminėti.
1287 m. Žiemgaloje įvykęs Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių prieš galingą Livonijos ordiną. Žiemgaliai visą XIII a. narsiai kovojo dėl savo laisvės. 1279–1290 m. vyko paskutinysis žiemgalių sukilimas, kuriam vadovavo žiemgalių kunigaikštis Nameisis. Skaityti toliau
R.Dediala. Šis bei tas apie 1287 metų Garuozos mūšį (3)
Magistras Vilekinas tarė:
„Žiemgalius nugalėsim
Arba negyvi čia gulėsim“.
– Eiliuotoji Livonijos kronika
Jau tampa tradicija Joniškyje pažymėti paskutinįjį žiemgalių sukilimą ir Garuozos šilo mūšį, kuris įvyko 1287 metų kovo 26 dieną. Prasminga data Žiemgalos istorijai dėl dviejų priežasčių: pirma, tai buvo paskutinis didelis mūšis, kuriame žiemagliai pasiekė pergalę prieš Vokiečių ordino livoniškąją šaką, antra, tai buvo paskutinis pasispardymas žiemgalių istorijoje, nes po šio mūšio nebebuvo rimtesnio pasipriešinimo, ir iki 1290 m. Žiemgala buvo nukariauta. Skaityti toliau
Joniškis rengia minėtuves paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti (4)
Kovo 29-30 dienomis, minint didžios žiemgalių pergalės prieš šv. Marijos Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ , kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, kviečia į paskutiniojo žiemgalių sukilimo ir Garuozos mūšio minėtuves.
Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių laisvės kovoje su jų žemių pavergėjais. 1287 m. per Gavėnią žiemgalių genties kariai netikėtai įsiveržė į pačią Livonijos širdį – Rygą, sumušė miesto gynėjus (žuvo 15 iš 18 Vokiečių ordino brolių), tačiau miesto užimti nepajėgė. Pakeliui nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį.
Po sėkmingo žiemgalių karo žygio, Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti ir atkeršyti. Skaityti toliau
