Žymos archyvas: gamtininkai

Miškininkai kviečia sutikti parskrendančius paukščius (0)

am.lt nuotr.

Šiandien, kovo 27 dieną, miškų urėdijos kviečia šalies gyventojus į visuotinę paukščių sutikimo šventę „Paukščiai grįžta namo 2017“.

Kasmet miškų urėdijų darbuotojai su vaikais ir jaunaisiais miško bičiuliais sumeistrauja ir iškelia girininkijose, bendruomenių susibūrimo vietose šimtus naujų inkilėlių, išvalo senuosius, pakeičia sutrūnijusius paukščių namus. Skaityti toliau

Perdėtas atsargumas saugantis paukščių gripo atsisuko prieš baltuosius gandrus (0)

am.lt, S. Paltanavičiaus nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas. Skaityti toliau

Grįžtantiems paukščiams – jaukius namus (0)

S. Paltanavičiaus, nuotr., am.lt

Nuo seno kovo 10-tąją Lietuvoje švenčiamos paukščių sugrįžtuvės. Ši diena pavadinta 40 paukščių diena, nes manoma, kad maždaug tiek jų rūšių išskrenda žiemoti į svečias šalis ir pavasarį grįžta į gimtinę. Šiandien jau yra sugrįžę dešimtys sparnuočių rūšių.

Kaip sakė Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, pastebėti prie pat marių vandens skrendantys gausūs pempių pulkai, vis dažniau pasirodo didieji kormoranai. Sugrįžo dūminės raudonuodegės, liepsnelės, juodieji ir amaliniai strazdai, kikiliai, Skaityti toliau

Per anksti iš žiemos miego pabudusiems ežiams reikia žmogaus pagalbos (2)

framepool.com

Pastaruoju metu, kaip rodo gyventojų skambučiai aplinkos ministerijos gamtininkams, padažnėjo atvejų, kai randama nelauktai iš žiemos miego atsibudusių ežių.

Šie kasmet 4–5 mėnesius ramybės būsenoje praleidžiantys gyvūnai turėtų atsibusti tik kovo gale ar balandį, kai jau gali rasti maisto. Tai, kad ežys pabunda žiemą, jam pačiam yra pavojinga. Miegančio žiemą ežio širdis plaka iki 8 kartų per minutę, Skaityti toliau

Svečiuose pas kybančius pelėausius, šiksnius ir ausylius (1)

 Vandeninis pelėausis | G. Sidabrienės nuotr.

Atsargiai pravėrus rūsio, esančio Plokštinės ekologinio ugdymo centro teritorijoje, duris pasitinka tyla ir tamsa. Tyla apgaulinga – čia žiemojančių šikšnosparnių karalystė. Gamtininkai čia užsuka į pelėausių, šikšnių ir ausylių miego karalystę – žiemavietes – nei kviesti, nei laukti. Nevalia trikdyti čia gyvenančių ypatingų žvėrelių – šikšnosparnių, bet specialistai žino kaip trumpam užsukti ir mielus padarėlius patylom suskaičiuoti. Skaityti toliau

Ir šiemet teks gelbėti pilkųjų ruonių jauniklius (0)

Ir šiemet teks gelbėti pilkųjų ruonių jauniklius | A. Mažūno nuotr.

Gamtininkai neabejoja, kad ir šiemet, kaip ir kasmet, tokiu pačiu laiku, mūsiškiame Baltijos pajūryje bus randama nusilpusių pilkųjų ruonių jauniklių. Jiems gelbėti skiriama lėšų iš Aplinkos ministerijos valdomos – Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP).

Lietuvoje pilkasis ruonis (ilgasnukis) yra saugoma rūšis, ji įtraukta į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Pajūryje rastus nusilpusius jauniklius priglaudžia Lietuvos jūrų muziejus – juos gydo, maitina, kol gyvūnai priauga reikiamo svorio ir yra paleidžiami atgal į jūrą. Tai užtrunka apie pusmetį – nuo kovo iki rugsėjo.

Skaityti toliau

Gamtininkai kviečia kovoti su dar vienu įsivešėjusiu augalu – rykštene (1)

la.lv nuotr.

Gamtininkai pataria žmonėms nesižavėti šiuo metu laukus ir pievas geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis ir su jomis kovoti. Tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus. Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą dabar įtrauktos trys rykštenių rūšys: kanadinė, aukštoji ir didžioji (vėlyvoji).  Skaityti toliau

Atradimo džiaugsmai rūšių ralyje Labanoro girioje (0)

rusiu ralis Labanore_ekonaujienos.lt

Praėjusį savaitgalį į Labanoro girią susirinkę gamtos mylėtojai ir gamtos mokslų ekspertai iš visos Lietuvos ir net Latvijos dalyvavo Rūšių ralyje. Kas rūšių pažinimo vadovais, kas ilgamete darbo su retomis rūšimis patirtimi, o kas tiesiog didele meile gamtai ir noru pažinti ginkluotas traukė į ketvirtąjį Rūšių ralį. Šiemet pirmą kartą Rūšių ralis sutraukė tokį gausų dalyvių būrį. Dėl geriausio rūšių žinovo vardo rungėsi net 22 komandos, 88 dalyviai. Laimėjo komanda „Malus cruenta“, radusi ir atpažinusi 686 rūšis. Skaityti toliau

Ketvirtasis „Rūšių ralis“ kviečia į Labanoro girią (0)

vstt.lt nuotr.

Gegužės 27-ąją, Labanoro regioniniame parke prasidės „Rūšių ralis“– ne tik gamtininkams, bet ir plačiajai visuomenei itin įdomus renginys. Jis skirtas aptikti kuo daugiau gyvų organizmų rūšių ir vyks tris dienas. Tačiau ir vos per vieną parą gamtoje galima aptikti beveik 700 augalų, gyvūnų, grybų, vabzdžių ir kitų gyvų sutvėrimų rūšių! Tuo jau įsitikino ankstesnių trijų ralių dalyviai.

„Rūšių ralis“ kasmet sutraukia dešimtis gamtininkų ir mėgėjų – nuo gebančių pažinti 70 samanų rūšių iki painiojančių vapsvą su laumžirgiu. Skaityti toliau

Renkamas Kuršių nerijos paukštis (0)

Pilkasis garnys_S.Karaliaus nuotr

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, šiais metais minėsianti 25-ių metų įkūrimo sukaktį, organizuoja Kuršių nerijos paukščio rinkimą. Balsavimas vyks iki balandžio 22 dienos.

Gamtininkai, kultūros paveldo specialistai pasiūlė visą sąrašą tokių paukščių rūšių, kurios lokaliai paplitę Kuršių nerijoje, čia dažniau sutinkamos, susijusios su vietos tautosaka, papročiais, pasakomis, dainomis, yra lengvai atpažįstamos ir žinomos. Skaityti toliau

Perkelti laisvųjų stumbrų bandą – iššūkis gamtininkams (0)

Stumbrai_Selemono Paltanaviciaus nuotr

Kovo 2-ą d. Kėdainių rajone, kur laisvėje gyvena nemažai stumbrų, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus ir šių gyvūnų perkėlimo projektą vykdantys specialistai susitiko su ūkininkais ir žemių savininkais, kurių pasėlius šie gyvūnai ištrypia ar pridaro kitokios žalos. Sutarta bendradarbiauti jų žemėse gaudant stumbrus ir perkeliant į jiems tinkamas gyventi vietas. Perkėlimas pradėtas pagal Aplinkos ministerijos parengtą  Stumbro apsaugos planą.

Šiuo metu Kėdainių ir Panevėžio rajonuose gyvenančią laisvą bandą sudaro daugiau kaip šimtas stumbrų. Deja, ši banda susiformavo urbanizuotose teritorijose, Skaityti toliau

Žiemą pražydo ąžuolai (0)

Raukslinis ziurytis_vstt.lt

Gruodžio mėnesį  jauname ąžuolynėlyje nustebino belapių medžių spalvingumas. Ant ąžuolų šakų kažkas ryškiai geltonavo lyg pienių žiedai. Arčiau priėjus, gamtininkai įsitikino, kad tai grybas – raukšlinis žiūrytis (Tremella mesenterica).

Šis grybas stebina ne tik savo ryškiai geltona spalva, bet ir labai vėlyvu pasirodymu miškuose. Žiūrytis gali sėkmingai atsigauti, net po atšalimo rudens ar žiemos periodu. Skaityti toliau

Baigėsi rudeninė paukščių migracija (0)

Tubuotasis suopis.S.Paltanaviciaus nuotr

Gamtininkai pastebi, kad, nepaisydama šiltų ir švelnių orų, gamta jau ruošiasi žiemai. Visą rudenį aktyviai skridę paukščiai nurimo – jų rudeninė migracija baigėsi.

Lietuvoje registruotos 385 paukščių rūšys. Daugelio rūšių paukščiai mūsų šalyje nežiemoja. Rudeninė paukščių migracija prasideda rugpjūtį, intensyviausia ji rugsėjį ir pirmąją spalio pusę. Kiekvieną rudenį migracija yra unikali, mat skrenda skirtingų rūšių paukščiai, skiriasi jų elgesys. Pavyzdžiui, šiemet dėl užsitęsusios sausros praskrendančios žąsys, gulbės ir antys iš šiaurės per Lietuvą lėkė nenusileisdamos. Skaityti toliau

Gamtą galima surasti ir miesto centre (0)

S. Paltanavičius  su vaikais | J. Dapšausko nuotr.

Praėjusią savaitę „Tėvystės centro“ įkurtame gamtos darželyje „Po smilgom“, įsikūrusiame Vilniaus pavilnių regioninio parko teritorijoje, svečiavosi labai malonus svečias – gamtininkas, įvairiausių knygų ir knygelių apie gamtą autorius, fotografas Selemonas Paltanavičius. Svečias išskirtini, bet ir neatsitiktinis, nes darželio specifika tokia, kad vaikai, kuo daugiau praleidžia laiko lauke. Dalyviai pasidalijo įspūdžiais ir pastabomis iš susitikimo. Skaityti toliau

Lietaus šalies vardo nebepateisiname – nukenčia ir gamta, ir ekonomika (4)

A.Rasakevičiaus nuotr.

Iš inercijos vis dar esame įpratę Lietuvą vadinti lietaus šalimi, tačiau klimatologai perspėja, kad artimiausiu metu toks įprotis taps vis sunkiau suprantamas. Rekordinės sausros, nusekę ar visiškai išdžiūvę vandens telkiniai bei gamtai daroma žala mokslininkus skatina ieškoti naujų sprendimų.

Jau keletą metų dėl vasarinių sausrų Lietuva susiduria ne tik su realiais masinių miško gaisrų pavojais, bet ir su kritiškai nusekusiais vandens telkiniais, džiūstančiais gruntiniais vandenimis. Skaityti toliau

N. Balčiūnienė: Tikiu, kad pėsčiųjų žygiai įkvėps vilniečius branginti Vilniaus kraštovaizdį (nuotraukos) (1)

Nijolė Balčiūnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nijolė Balčiūnienė – geografė ir žygeivė, Lietuvos gamtos ir tautinės kultūros mylėtoja bei puoselėtoja – jau 15 metų sekmadieniais be atlygio dovanoja savo laiką, rengdama pėsčiųjų žygius vilniečiams po sostinės apylinkes.

Šiame pokalbyje ponia Nijolė pasakoja apie savo „gamtojautos“ susiformavimą ir apie tai, kas ją skatina vos ne kas antrą sekmadienį vedžioti žmones pramintais ir nepramintais takais, jiems rodant gamtos turtus, glūdinčius aplink Vilnių ir pačiame jame. Skaityti toliau

Ką daryti susidūrus su nelauktais kaimynais – šikšnosparniais? (0)

Inkilas šikšnosparniams | S. Paltanavičiaus nuotr.

Pastaruoju metu gamtininkai dažnai sulaukia klausimo, kaip elgtis su šikšnosparniais, ypač jų kolonijomis, įsikūrusiomis gyvenamųjų namų palėpėse, stogo dangos plyšiuose ar kiaurose sienose. Daugelis tokios kaimynystės nenori, todėl teiraujasi, kokios prevencinės priemonės gali nuo to apsaugoti.

Šikšnosparniai – jautrūs saugomi gyvūnai, o kūdrinis pelėausis įrašytas į Griežtai saugomų rūšių sąrašą. Skaityti toliau

Pavyko išsaugoti lietuviškas orchidėjas (0)

Placialape klumpaite_Selemono Paltanaviciaus nuotr

Plačialapės klumpaitės, vadinamosios lietuviškos orchidėjos, šiemet pražydo Balsio ežero pakrantėje Vilniuje. Šiems labai retiems, į Raudonąją knygą įrašytiems augalams išsaugoti gamtininkai skyrė daug pastangų. Jau nekalbant apie tai, kad plačialapės klumpaitės yra lepios, kad joms reikia specifinių gamtinių sąlygų, jas dar reikėjo saugoti ir nuo piktavalių žmonių. Jų augavietę teko aptverti ir prie jos įrengti stebėjimo kameras.

Visa tai padaryta įgyvendinant Aplinkos ministerijos projektą, skirtą 23 retoms rūšims apsaugoti Skaityti toliau

Nemuno deltoje vyko paukščių stebėsena (0)

Nemuno deltos regioniniame parke auginama gamtininkų pamaina | rengėjų nuotr.

Nemuno delta prisipildė pavasarinio paukščių klegesio. Regioniniame parke intensyviai vykdomos paukščių apskaitos ir stebėsenos. Atlikti baublių, stulgių, plovinių vištelių, gaidukų, avocečių minitoringai, stebėti ir kiti reti pajūrio paukščiai – pasakoja gamtininkai.

„Jau įvykdyta Didžiųjų baublių pirmoji ir antroji apskaitos. Duomenų patikslinimui bus atliekama ir trečioji stebėsena. Pamatyti slapuką baublį pavyksta tikrai ne kiekvienam. Skaityti toliau

Kviečia pažintinė kelionė į kosmosą (0)

Kosminė odisėja plakatasGamtininkai turi GaDi. Matematikai ir informatikai turi Midi. Fizikai turi FiDi. Kinas turi Pavasarį. Muzika turi Supynes. O VDA ir LMTA jaunieji kūrėjai jau antrus metus kviečia į Kosminę odisėją, kurios metu jie reaktyviniais kūrybos pliūpsniais nusės kultūrines padanges savo darbais.

Šis Studentų meno dienų renginys išsiskiria tuo, kad jo metu sukuriama galimybė jauniesiems menininkams pristatyti savo kūrybą plačiajai visuomenei ir profesionalams. Skaityti toliau

Minint T.Ivanausko 132–ąjį gimtadienį „Google“ pasipuošė gamtos vaizdais (0)

„Google“ pav.

Gruodžio 16 dieną minimas garsiausio Lietuvių gamtininko, biologo, rašytojo Tado Ivanausko 132–asis gimtadienis.

Ta proga internetinės paieškos bendrovė „Google“ pateikė malonų siurprizą Lietuvos gyventojams. Naršyklės paieškos juostoje įvedę google.lt interneto vartotojai gali pamatyti stilizuotą piešinį, kuriame pavaizduotas T.Ivanausko susitikimas su miško gyvūnais.

Tadas Ivanauskas dar žinomas kaip Zoologijos sodo ir muziejaus, Žuvinto rezervato įkūrėjas, Kauno universiteto gamtos mokslų katedros steigėjas. Skaityti toliau

Europos botanikai Lietuvoje rado unikalią rūšį (0)

Simpoziumo dalyviai iš Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos ir kitų šalių buvo nustebinti menturdumblių gausa Žuvinte

Žuvinto pakrantes sugužėję Europos charofitologai vėl aptiko kurklinį menturdumblį. Jis Žuvinte pirmą kartą Lietuvoje buvo aptiktas 2004 metais.

Europos Charofitologų draugijos 19-ojo simpoziumo, kurį organizavo Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorija, padedama Lietuvos geologų sąjungos, dalyviai aplankė net keletą Lietuvos ežerų. Žuvinte juos domino maurabraginiai dumbliai – įprasti, bet dėl vandenų taršos sparčiai nykstantys atskiro maurabragūnų skyriaus vandens augalai. Skaityti toliau

„Sūduvos kraitė 2014“ vilios rudens gėrybėmis ir grožybėmis ir linksmybėmis (0)

Sūduvos kraitė 2014 | marijampoletic.lt nuotr.

Spalio 4 dieną Marijampolėje vyks tradicinė derliaus šventė „Sūduvos kraitė 2014“. Oficialus šventės atidarymas – 12 val. Basanavičiaus aikštėje. Skambės svečių sveikinimai, bus gausybė apdovanojimų.

Šių metų šventė, skirta Šeimos metams, todėl ypatinga padėka bus skiriama šeimyniškai dirbantiems ūkininkams, žemdirbystės ir kaimo tradicijų, krašto amatų ir kulinarinio paveldo puoselėtojams, aktyvioms bendruomenių šeimoms, gražiausių sodybų šeimininkams, metų ūkio konkurso nugalėtojams, tačiau renginiui ruošiasi ir marijampoliečiai, ir svečiai. Skaityti toliau

Nauji paukščių ženklinimo vėjai (0)

Sužieduotas jūrinio erelio jauniklis | dubysosrp.am.lt nuotr.

Paukščių žiedavimui daugiau kaip 100 metų – 1899 m. ženklinimo metodą, kai sparnuočiams ant kojų dedami metaliniai žiedai su juose įspaustais įrašais, pradėjo taikyti danų mokytojas H. Mortensenas. Dabar pasaulyje kasmet sužieduojama iki 6 milijonų, Europoje – iki 4 milijonų, Lietuvoje – iki 100 000 paukščių.

Nors šis tradicinis žiedavimo metodas plačiai taikomas ir dabar, Skaityti toliau

Metas kelti inkilus (0)

Inkilai | J.Vaiškūno nuotr.

Gamtininkai jau kviečia pasirūpinti inkilais, nes juos reikia kelti kuo anksčiau, kad paukščiai suspėtų prie jų priprasti, pasirinktų tinkamas perėjimo teritorijas. Inkilams kelti geriausiai tinka kovo vidurys ar antroji jo dekada.

Inkilai kalami iš lentų (tinka ir naudotos lentos), daromi iš tuščiavidurių stuobrelių, taip pat iš molio. Pastarieji būna ilgaamžiai.

Inkilai turi būti tvirti, sandarūs, saugūs. Ypač svarbu, kad nebūtų skilusi priekinė inkilo lentelė, nes tokiame plyšyje įstringa paukščių kojos ir jie žūsta. Skaityti toliau

Tikrojo pavasario pranašas – kovas – vis dar nepageidaujamas kaimynas (0)

Mokinių nufotografuotas kovo jauniklis | birdlife.lt nuotr.

Jau rašėme, jog kovas yra tikrasis pavasario pranašas – ne vieversys, ne pempė, o būtent kovas. Nors lietuvių etnokultūroje kovarnių atskirdimo diena (kovo 4 d.) būdavo švenčiama vėliau nei dirvinio vieversio pasirodymas (vasario 24 d.), vėlesniais metais kovai būdavo registruojami ankščiau už vieversius. Matyt dėl pasislinkusių žiemaviečių, kurios siejasi su miestų plėtra, o galbūt pasislinko rūšies sezoninis ciklas. Tačiau šiuo metu yra neginčijamas faktas, kad kovai yra tikrasis žiemos pabaigos pranašas, nors gali masiškai atskristi dar esant storam Skaityti toliau