Žymos archyvas: gamta

Išbandytas naujas būdas naikinti Sosnovskio barštį (9)

Sosnovskio barstis_zum.lt

Visuomenei pristatytas naujas būdas naikinti Lietuvoje invazinį augalą – Sosnovskio barštį. Gaukeliškių kaime, Vilniaus rajone, Aplinkos ministerijos specialistai–gamtininkai suorganizavo viešą Sosnovskio barščio naikinimo integruotu metodu pristatymą.

Š. m. kovo mėn. Lietuvoje užregistruoti herbicidai Nuance 75 WG ir Accurate 200 WG, skirti Sosnovskio barščio populiacijos naikinimui. Tinkamu laiku Sosnovskio barščius nupurškus šiais selektyviais herbicidais, augantys jų individai sunyksta, Skaityti toliau

Miestiečiai Lukiškių aikštėje gelbėjo liepas jas apkabindami (1)

Tvarkoma Lukiskiu aikste_voruta.lt

Šiandien, balandžio 6 d. 18 val. aktyvūs vilniečiai kvietė į Lukiškių aikštę gelbėti Liepų alėjos.

Sukurtame viešame feisbuko renginyje rašoma:

Apkabinkime medžius, nes mums gera, kad jie yra.
Apkabinkime medžius, nes mums gera, kad jie mus gobia.
Apkabinkime medžius, nes mums gera, kad jie tyrina orą. Skaityti toliau

Visuomenė nepritaria verslinės žvejybos plėtrai ežeruose (0)

zvejosvetaine.lt nuotr.

Į Aplinkos ministeriją kreipiasi vis daugiau aktyvių visuomenės veikėjų, žvejų mėgėjų, įstaigų, įmonių, asociacijų atstovų, kurie prašo neleisti į Lietuvos ežerus sugrąžinti verslinę žvejybą. Lietuvos kaimo turizmo asociacija, vienijanti daugiau nei 400 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų, kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Žemės ūkio ministeriją ir Molėtų rajono savivaldybę išreikšdama susirūpinimą, kad nebūtų pritarta Molėtų mero siūlymui vėl leisti ežeruose tinklais gaudyti ne tik seliavas ir stintas, bet ir lydekas, sterkus, karšius ir kitas žuvis.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kur keliauja kanalizacijos vamzdžiais nuleistas vanduo? (video) (0)

Valymo įrenginiai_mokslosriuba.lt

Akivaizdu, kad vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime – juk ir patys esame iš jo sudaryti, o kur dar būtinybė susišildyti puodeliu arbatos vėsų pavasario rytą, išplauti indus, išskalbti drabužius… Be to, kam nepatinka po dienos darbų atsipalaiduoti karštoje vonioje? Po šių procedūrų daugybę vandens paleidžiame vamzdynais nežinoma kryptimi. Kur jis nuteka ir kodėl tai turėtų mums rūpėti?

Palikęs mūsų skalbimo mašiną, vonią ar klozetą, nuotekomis virtęs vanduo išsiruošia į ilgą kelionę. Šimtus kilometrų nusidriekusiais vamzdžiais jis teka po pastatais ir gatvėmis, kol galiausiai pasiekia prie miestų įsikūrusius nuotekų valymo įrenginius. Skaityti toliau

Sujudo žolės degintojai: draudikai įspėja apie gaisrų riziką (0)

khmoradio.com nuotr.

Kiekvienais metais prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui lyg iš gausybės rago pasipila pernykštės žolės gaisrai. Paprastai jie kyla kai Lietuvos gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose. Praėjusiais metais per tris pavasario mėnesius ugniagesiai 2459 kartus vyko gesinti degančios žolės ir ražienų.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pernai gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo, skaičius išaugo 47 proc., lyginant su 2015 metų rodikliais. Skaityti toliau

Žolės gaisrai kelia pavojų gamtai (0)

S.Paltanavičiaus nuotr.

Šylant orams, kyla žolės gaisrų pavojus. Kiekvieną pavasarį šalyje tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. Nors kai kuriuose regionuose tai nuo seno siejama su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu, tačiau tebėra vietovių, daugiausia Rytų Lietuvoje, kur šis įprotis dar giliai įsišaknijęs.

Pernai ugniagesiai 2179 kartus vyko gesinti degančios žolės ir ražienų. Dėl degančios žolės kilo beveik šimtas miško gaisrų, užsidegė durpynas. Skaityti toliau

Vilniaus rajone – ekstremalus įvykis (0)

Tvenkiny su teršalais | Vilniaus RAAD nuotr.

Šiandien, kovo 28 d., po aplinkosaugininkų kreipimosi Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė ekstremalų įvykį dėl didelės taršos Vanaginės kaime į aplinką patekus pavojingoms atliekoms. Įvykio teritoriją saugo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD pareigūnai. Jie čia dirba jau nuo penktadienio.

Kaip sakė Vilniaus RAAD direktorius Marius Švaikauskas, Vanaginės kaime, kuris yra visai šalia sostinės, susidariusi sudėtinga aplinkosauginė situacija yra susijusi su UAB „Biovaliuta“. Skaityti toliau

Velykų stalui puošti – ne nykstantieji pataisai, o zuikiakrūmio šakelės (0)

Zuikiakrumiai_S.Paltanavičiaus nuotr

Artėja Velykos ir, kaip kiekvieną pavasarį, kyla grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šių jautrių nykstančių augalų, įrašytų į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, negalima nei rauti, nei skinti, nei kitaip naikinti, nei jais prekiauti.

Norintiems žalumynais papuošti velykinį stalą aplinkosaugininkai siūlo pasirinkti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių. Skaityti toliau

Miškininkai kviečia sutikti parskrendančius paukščius (0)

am.lt nuotr.

Šiandien, kovo 27 dieną, miškų urėdijos kviečia šalies gyventojus į visuotinę paukščių sutikimo šventę „Paukščiai grįžta namo 2017“.

Kasmet miškų urėdijų darbuotojai su vaikais ir jaunaisiais miško bičiuliais sumeistrauja ir iškelia girininkijose, bendruomenių susibūrimo vietose šimtus naujų inkilėlių, išvalo senuosius, pakeičia sutrūnijusius paukščių namus. Skaityti toliau

Lietuvoje didėja išmetamų šiltnamio dujų kiekiai (0)

| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Naujausiais išmetamųjų šiltnamio dujų apskaitos ir prognozių duomenimis, Lietuvoje į atmosferą išmetami vis didesni šių dujų kiekiai. Tai rodo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės miškų tarnybos parengtos ataskaitos – Nacionalinė išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaita, kurioje pateikti 2015 m. duomenys, ir Politikos priemonių ir šiltnamio dujų kiekio kitimo prognozių iki 2035 m. ataskaita. Skaityti toliau

Varniniai paukščiai – galvos skausmas miestiečiams (0)

Pilkoji-varna-miske.lt

Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus paukščių perėjimo metui, šalies miestai jau pajuto varnų ir kovų antplūdį. Viešosiose erdvėse įsikūrę varniniai paukščiai kelia nemažai galvos skausmo miesto valdžiai.

Patraukliausios vietos šiems paukščiams, ypač žiemą, – atliekų konteineriai, sąvartynai, prišiukšlintos vietos. Tada gausūs kovų, pilkųjų varnų ir kuosų būriai nakvoja parkų ir skverų medžiuose, o dienomis maisto ieško šiukšlynuose. Pavyzdžiui, šaltomis žiemomis Vilniuje apsistoja iki 100 tūkst. varninių paukščių. Skaityti toliau

Molėtų rajono miške neteisėtai išdygusi sodyba nugriauta (2)

Nugriauta sodyba-ir-teritorija-po-sutvarkymo Moletu miske_am.lt

Molėtų rajono miške neteisėtai pastatytos sodybos istorija baigėsi viešąjį interesą gynusių institucijų pergale – nelegaliai išdygęs gyvenamasis namas nugriautas, o jo likvidavimo darbus organizavo pati savininkė. Taip ji išvengė sąskaitos už priverstinį statinio griovimą, kurį, jei nebūtų vykdomas teismo sprendimas, įgyvendintų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

Šio namo statybos ūkininko ūkio sodyboje pradėtos Molėtų rajono savivaldybės administracijai 2009 metų gegužę išdavus statybos leidimą. Sodyba suformuota pagal administracijos direktoriaus įsakymu tų pačių metų sausį patvirtintą žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą,

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: tik paukščių stebėjimas leidžia suprasti, kodėl nyksta kai kurios jų rūšys (video) (0)

Paukščiu ziedavimas.siustuvai_mokslosriuba.lt

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.

Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, Skaityti toliau

Pavilnių regioniniame parke įrengta pirma „požeminė perėja“ varliagyviams (1)

Neršiančioms lydekoms apsaugoti – aplinkosauginis skydas (0)

am.lt, P. Paukštės nuotr.

Pirmadienį, kovo 20 d., visoje šalyje prasidės akcija „Lydeka 2017“. Ji vyks iki balandžio 20 d. Tokia akcija rengiama kiekvieną pavasarį. Šiuo aplinkosauginiu skydu siekiama nuo brakonierių apsaugoti neršiančias lydekas ir vandens telkiniuose gausinti plėšriųjų žuvų išteklius, kurių, mokslinių tyrimų duomenimis, yra per mažai.

Akcijos metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai rengs reidus, nuolat stebės vandens telkinius, ypač svarbiausias lydekų nerštavietes. Skaityti toliau

Miškui reikia ramybės – laikas į šoną padėti kirvį (0)

birds.com

Nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d.  Miško kirtimų taisyklės draudžia visų nacionalinių parkų miškuose, visuose II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kirsti ir ištraukti medieną.

Miškuose jau prasidėjo pavasarinis, pats jautriausias jų gyventojams tuoktuvių ir poravimosi metas. Nebegalima jų trikdyti, ypač saugomose teritorijose, todėl miško ruošos darbus reikia atidėti.

Skaityti toliau

Saugantis paukščių gripo prašoma leidimų ardyti gandrų lizdus (1)

Gandrai su jaunikliais | Žuvinto biosfero rezervato direkcijos nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas.

Šis atvejis, pasak gamtininkų, nėra joks įrodymas, kad ir baltieji gandrai platina paukščių gripą, Skaityti toliau

Zoologijos sode apsigyveno naujas ir itin retas gyvūnas (1)

Manulas_Lietuvos zoologijos sodo nuotr

Šių metų kovo mėn. pradžioje į Lietuvos zoologijos sodą atvyko naujas gyventojas – manulas. Atkeliavęs iš didžiausio Rusijos zoologijos sodo (Maskvos), šis dar nei metų neturintis katinių šeimos atstovas bus tinkama draugija Lietuvos zoologijos sode gyvenančiai manulei Melisai.

Manulai zoologijos soduose itin reti gyvūnai, nes jie labai lepūs ir dažnai serga įvairiomis infekcinėmis ligomis. Taip pat šie gyvūnai nepaprastai baikštūs ir tik retam bei kantriam zoologijos sodo lankytojui pavyksta pamatyti manulą. Skaityti toliau

Grįžtantiems paukščiams – jaukius namus (0)

S. Paltanavičiaus, nuotr., am.lt

Nuo seno kovo 10-tąją Lietuvoje švenčiamos paukščių sugrįžtuvės. Ši diena pavadinta 40 paukščių diena, nes manoma, kad maždaug tiek jų rūšių išskrenda žiemoti į svečias šalis ir pavasarį grįžta į gimtinę. Šiandien jau yra sugrįžę dešimtys sparnuočių rūšių.

Kaip sakė Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, pastebėti prie pat marių vandens skrendantys gausūs pempių pulkai, vis dažniau pasirodo didieji kormoranai. Sugrįžo dūminės raudonuodegės, liepsnelės, juodieji ir amaliniai strazdai, kikiliai, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: saulės elementai ant stogo atsiperka jau po 10 metų (video) (0)

Saulės energetika_mokslosriuba.lt

Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Galite tuo netikėti, tačiau mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai – reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai.

Energijos gamyba iš saulės neteršia gamtos. Negana to, ten, kur saulės apsčiai, saulės jėgainių vystytojai muša žemiausios kainos rekordus. Skaityti toliau

Tekinti sulą leidžiama ne iš kiekvieno klevo ar beržo (0)

Sula_Alkas.lt nuotr

Jau beveik įpusėjo tas trumpas laikotarpis, kai, bundant pavasariui, iš klevų tekinama sula. Po savaitės kitos „prabus“ ir beržai. Jie sulauks dar daugiau sulos tekintojų. Gamtosaugininkai primena, kad tekinti sulą galima toli gražu ne iš kiekvieno po ranka pasitaikiusio klevo ar beržo.

Kaip nustato Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, valstybinėje žemėje sulą leidžiama tekinti tik iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų ir kurių skersmuo ne plonesnis kaip 20 cm. Jeigu medis bus nukirstas ne vėliau kaip po metų, jo skersmuo gali būti ir mažesnis. Skaityti toliau

„Karštoji linija“ padėjo atskleisti neteisėtą valstybinio miško kirtimą (0)

Malkos_Alkas.lt nuotr.

Š. m. vasario pradžioje Aplinkos ministerijos „Karštąja linija“ gautas pranešimas, kad Marijampolio k., Paberžės sen., Vilniaus r. neteisėtai kertamas valstybinis miškas. Tyrimą atlikę Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai nustatė, kad VĮ Ukmergės miškų urėdijos valdomame valstybiniame miške Giedraičių girininkijoje neteisėtai nukirsta 80 medžių – daugiau nei 35 kietmetriai medienos.

Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „Karštoji linija“ padėjo atskleisti įžūlų pažeidimą – neteisėtą valstybinio miško kirtimą, kuriuo padaryta žala siekia tūkstančius eurų. Skaityti toliau

Saugokime varles (0)

saugokime varles_vstt.lt

Kovo 5 d., siekiant išsaugoti pavasarį migruojančias varles, saugomų teritorijų direkcijos daro užtvarus šalia automobilių kelių. Lietuvos gamtos fondas organizuoja mokymus, kurių metu sužinosite apie varliagyviams kylančias grėsmes bei kaip patys galite prisidėti prie migruojančių varliagyvių išsaugojimo.

Kiekvieną pavasarį stebite varles ir rupūžes, žūstančias po automobilių ratais pavasarinės migracijos metu? Jūs galite sumažinti aukų skaičių jau šį pavasarį – padėkite varlei pereiti kelią. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų sukurtos veikliosios pakuotės padeda išlaikyti maistą šviežią ir natūraliai suyra gamtoje (0)

Veikliosios_pakuotes_ktu.lt

Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.). „Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai daugiausia naudojami ir maisto pakuočių gamybai. Pakuotes būtina perdirbti, tačiau tai ne visada racionalu, nes bene pusę maisto pakuočių atliekų masės sudaro maisto likučiai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas Paulius Pavelas Danilovas.

Skaityti toliau

Baidarininkų išgąsdintos gulbės žuvo susidūrusios su elektros laidas (video) (2)

Kaune zustancios gulbes_LOD nuotr

Po Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto plaukimo Nemunu, susidūrusios su elektros laidais, žuvo dešimtys gulbių.

VšĮ „Vandens turistai“ Kaune organizavo šventinį plaukimą baidarėmis Nemuno atkarpoje nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto, kur šią žiemą susibūrė apie 1100 gulbių, tūkstančiai ančių bei kitų vandens paukščių. Kaip pranešė Lietuvos ornitologų draugija (LOD), vos pasirodžius baidarėms, daugelis vandens paukščių paniškai išsigando ir pakilo skrydžiui. Pabaidytų gulbių būriai skrido virš upės vagos, kurią keliose vietose ties Žemaisiais Šančiais kerta aukštos įtampos elektros linijų laidai. Skaityti toliau

Anykščių regioniniame parke sekta lūšių pėdomis (0)

Tolumoje – lūšys |Vstt.lt, K. Rudokaitės nuotr.

Gamtoje akinančiai balta ir ramu, tačiau kai kuriems gyvūnams šis šaltasis periodas yra labai aktyvus. Anykščių regioniniame parke stebėtos miškų gražuolės lūšys. Jos – vieninteliai mūsų krašte aptinkami katinių šeimos plėšrūnai.

Norint teisingai suskaičiuoti lūšis, turi būti susiformavusi tinkama sniego danga. Gyvūno pėdsakai – lyg gyvasis gamtos raštas, kurį bandoma perskaityti, bet ne visi moka. Skaityti toliau

Ieškota vilkų – užtikti tulžiai (0)

Tulzys Sereiklaukio miske_D.Brazausko nuotr.

Rambyno regioninio parko direkcijos specialistai šiomis dienomis vykdė vilkų apskaitą Šereiklaukio miške. Vilkų nerasta, tačiau viename miško upelyje netikėtai pastebėta tulžių porelė.

Tulžys vienas iš gražiausių Lietuvos paukščių. Kūno viršutinė pusė ryškiai žaliai mėlyna. Galva ir sparnų dengiamosios plunksnos su tamsesniais dryželiais. Antuodegis mėlynas, blizgantis. Gerklė balsva, po akimis ir virš jų didelės rudos dėmės. Visa apatinė kūno pusė ryškiai ruda. Snapas juosvas, kojos ryškai raudonos. Gyvena prie upelių, kurių stačiuose krantuose išsikasa Skaityti toliau

Žmonės vis aktyviau praneša apie teršiančius aplinką srutomis (0)

tarsa srutomis_am.lt

Pastaruoju metu Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) gauna nemažai gyventojų pranešimų apie aplinkos taršą srutomis ir skystu mėšlu. Apie tai praėjusį mėnesį sulaukta net 19 skambučių. 2016-ųjų sausį tokių skambučių buvo perpus mažiau. Nors vasaris dar tik prasidėjo, o jau gauti 5 pranešimai apie taršą srutomis. Beveik visi gauti pranešimai pasitvirtino.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. draudžiama skleisti laukuose mėšlą ir srutas, Skaityti toliau

D. Razauskas. Kad būtų blogiau (5)

nupjauti medziai Antakalnyje_DainiausR nuotr2

Nebe pirmą dešimtmetį Lietuvoje nuodugniai ir atkakliai naikinami miestų bei gyvenviečių želdynai – pjaunami medžiai. Pradėta bene Palangoje Basanavičiaus alėjos kaštonais, pereita per Miniją (Mingę), nuplikintos ne vienos senos kapinės, galiausiai Gedimino pilies kalnas – gražu negražu, dėl to ne dėl to, bet jis ėmė gana simboliškai griūti. Atrodo, rengiamasi nuplikinti ir Kreivosios pilies kalvas, vadinamąjį Kalnų parką. Kad neliktų nieko.

Kai kurie gyvenamieji rajonai jau kuris laikas primena veidą nuskustais antakiais ir išpešiotomis blakstienomis. Skaityti toliau

Svečiuose pas kybančius pelėausius, šiksnius ir ausylius (1)

 Vandeninis pelėausis | G. Sidabrienės nuotr.

Atsargiai pravėrus rūsio, esančio Plokštinės ekologinio ugdymo centro teritorijoje, duris pasitinka tyla ir tamsa. Tyla apgaulinga – čia žiemojančių šikšnosparnių karalystė. Gamtininkai čia užsuka į pelėausių, šikšnių ir ausylių miego karalystę – žiemavietes – nei kviesti, nei laukti. Nevalia trikdyti čia gyvenančių ypatingų žvėrelių – šikšnosparnių, bet specialistai žino kaip trumpam užsukti ir mielus padarėlius patylom suskaičiuoti. Skaityti toliau