Žymos archyvas: federalizacija

V. Rubavičius. Kas po Nicos? Nauji sukrėtimai (8)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teroristiniai išpuoliai sprogdinant ir šaudant jau tapo ganėtinai įprastu dalyku. Nebestebina ir dar visai neseniai nesuvokiamais ir pasibaisėtinais atrodę mirtininkų „fejerverkai“. Įpratome prie standartinių sakinių, kuriais aukštieji Europos Sąjungos politikai reiškia užuojautą, tvirtą pasiryžimą kovoti su terorizmu ir patikinimus, kad tautos nesileisiančios įbauginamos ir nekeisiančios savo gyvenimo būdo. Tiesa, Prancūzija jau kuris laikas gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis, o prancūzai tarsi nepastebi šio pokyčio. Galima nujausti, kad prireikus tokios padėties nepastebės ir daugelio kitų demokratinių valstybių piliečiai, o tik džiūgaus dėl neva padidėjusio saugumo. Skaityti toliau

Lenkijos prezidento patarėjas A. Zybertovičius: Bendros vertybės yra būtinos valstybės išlikimui (3)

Andžejus Zybertovičius | wikipedia.org nuotr.

Pristatome portale „Politinė Teologija” (teologiapolityczna.pl) skelbto Rafalo Jurkovlanieco (Rafał Jurkowlaniec) pokalbio su Lenkijos Respublikos prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) patarėju prof.Andžejumi Zybertovičiumi (Andrzej Zybertowicz) vertimą. Prof. Zybertovičius 2005–2007 metais dirbo Lenkijos „Teisės ir Teisingumo“ partijos pirmininko ir tuometinio premjero Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) patarėju. Profesorius taip pat priklausė tragiškai žuvusio prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) patarėjų komandai. Artimi pašnekovo ryšiai su „Teisės ir Teisingumo“ partijos vadovybe ne tik leidžia daryti prielaidas apie šiuo metu prie Skaityti toliau

Grupė signatarų kviečia pasirašyti Kreipimąsi vardan Lietuvos (42)

Trispalvė | zurnalasmiskai.lt nuotr.

Grupė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarų artėjant Lietuvos atkūrimo 25-mečiui išplatino viešą kreipimąsi „Kreipimasis vardan Lietuvos!“ kviesdamas jį pasirašyti visus savo bendražygius signatarus bei Lietuvos likimui neabejingus piliečius.

„Šį Kreipimąsi, kuriuo konstatuojama mūsų valstybės būklė ir kuriuo kviečiama vienytis valstybės ir Tautos išsaugojimui, pasirašė penki signatarai – Algirdas Endriukaitis, Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys ir Zigmas Vaišvila. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. SSRS gimimas: V.Lenino ir J.Stalino dvikova (5)

vladimiras-leninas-josifas-stalinas_AOP nuotr

Mes daug esame girdėję, skaitę arba pergyvenę SSRS žlugimo laikotarpį, tačiau ar daug žinome apie jos atsiradimą? Juo labiau, kad abi datos lyg tyčia sutampa – gruodžio pabaiga. O šių dienų įvykiai suformuluoja ir kitą klausimą: ar ir Rusijos nelaukia Sovietų Sąjungos likimas?

Tarybos – varguomenę viliojanti valdymo forma

Valdymo forma – valstybės reikalus tvarkyti per liaudies tarybas – gimė Vladimiro Lenino galvoje dar 1905 m. Tuomet tai buvo revoliucinė, gundanti ir pažangi iniciatyva, kuri patraukė daug darbininkijos ir valstietijos, nors idėjos autoriai ir vykdytojai daugiausiai buvo inteligentijos atstovai. Tarybos turėjo vykdyti ir įstatymų leidimo, ir vykdomąsias funkcijas (vykdomieji komitetai).

Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Idealistines federalistų vizijas triuškinantis neorealizmas (8)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Viena iš Europos Sąjungos integracijos šalininkų – vadinamieji federalistai (palaiko Europos federacijos idėją) paskutinių įvykių Ukrainoje metu turėtų permąstyti savo ideologinius pagrindus ir persvarstyti, kokia ES iš tiesų yra reikalinga Lietuvos valstybei.

Nepaisant to, jog Ukraina nebuvo ir nėra ES narė, Europos šalių bejėgiškumas prieš V. Putino vadovaujamos Rusijos agresiją parodo, jog veiksmingos ir principingos bendros užsienio politikos, kaip ir federalistų dažnai postuluojamų bendrų vertybių, Europos šalys paprasčiausiai neturi. Skaityti toliau

V. Portnikovas. Nuo Ukrainos – iki pakraščių (36)

Sibiras siekia autonomijos | twitter.com nuotr.

„Žygis už Sibiro federalizaciją“, numatytas Novosibirske rugpjūčio 17 dieną, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti išskirtinai undergroundine akcija, niekaip nesusijusi su politine Rusijos situacija.

Kaip gi šitaip – kai yra šitoks Rusijos prezidento palaikymas, įaudrintas „krymnaš“, kai yra šitokia valdžios vertikalė, kai jėgos struktūros visiškai kontroliuoja visuomenės nuotaikas, net užsiminti apie kokią nors „Sibiro respubliką“ ar kelti panašius reikalavimus gali būti vertinamas kaip separatizmas, o tiksliau – nusikaltimas? Skaityti toliau

G. Songaila. Lietuvių kalba nėra ir nebus derybų objektas (12)

Gintaras Songaila mitinge už valstybinę kalbą | R.Garuolio nuotr.

Skelbiame Gintaro Songailos kalbą pasakyta gegužės 6 d. prie Lietuvos Seimo įvykusiame „Vilnijos“ draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio mitinge už valstybinę kalbą

Žymus lietuvių kalbininkas Vincas Urbutis savo knygoje „Lietuvių kalbos išdavystė“, rašydamas apie Lenkijos ir tomaševskininkų reikalavimus ir apie tai, kad Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės buvo įveltos į nepateisinamas derybas dėl kalbos sandaros ir rašybos, nusistebėjo: „tai bene bus pirmas atvejis tarptautinės politikos istorijoje, kai vienos valstybės vyriausybė įtaigoja kitos, Skaityti toliau

Ukraina po Ženevos derybų: V. Putinas gavo daugiau nei tikėjosi (3)

Andrejus Ilarionovas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Publikuotas oficialus keturių puslapių pareiškimas po balandžio 17 d. Ženevoje vykusio susitikimo. Viskas atrodė taip: Vladimiras Putinas gavo viską, ko norėjo. Regis, netgi daugiau, savo interneto tinklaraštyje rašo buvęs Rusijos prezidento patarėjas Andrejus Illarionovas, praneša udf.by.

Štai kokius argumentus dėsto buvęs V. Putino patarėjas:

1. Ukraina de facto sutiko „išoriniam valdymui“ – klausimus, susijusius su nacionalinės valdžios įvedimu į vidaus politiką, Skaityti toliau

D. Stancikas. Ar žemės pardavimas taps rinkimų klausimu? (29)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Niekas rimtai nežiūrėjo į parašų rinkėjus dėl referendumo šaukimo – 300 tūkst. privalomų parašų skaičius su visom tom kvailai perteklinėm biurokratinėm normom (be asmens kodo, dar reikia nurodyti savo tikslų adresą, būtinai savo ranka ir pan.) yra akivaizdžiai per didelis 3 milijonų valstybei. Todėl taip ir atrodė – šis sumanymas beviltiškai žlugs, kaip ir tie iki šiol buvę n-niolika senesnių bandymų.

Vytautas Landsbergis primena,  kad, rodos, 1995 metais buvo surinkti parašai referendumui dėl žuvusių banko indėlių atkūrimo. Skaityti toliau

P. Gylys. Euro entuziazmas ir tikrovė (27)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Dabartis man skaudžiai primena brežnevinę praeitį. Anuomet, kaip ir dabar, buvo privaloma kalbėti apie tarybinės sistemos pranašumus. Tiesa, tada, neįsijaučiant, labai dozuotai buvo galima sakyti – pravda, jest u nas i nekotoryje nedostatki (tiesa, yra pas mus ir kai kurie trūkumai). Taigi, tarybinė sistema gera, bet pasitaiko kai kurių smulkių nesklandumų.

Dabartinėje sistemoje esi modernus, jeigu neatsidžiaugi laisvąja rinka, tvaskančia demokratija. Dabar esi „elitinis“, jeigu pasauliui trimituoji apie mūsų demokratijos brandumą ir bari nedemokratiškus kaimynus. Skaityti toliau

Prof. V.Radžvilas apie Europos Sąjungą (video) (60)

Vytautas Radžvilas

ES komisarės V.Reding pasisakymas* yra neeilinis įvykis, tačiau natūralu, kad Lietuvoje jis liko nepastebėtas. Pasipiktino tik mažieji ar vadinamieji marginalieji šaltiniai. Svarbus todėl, kad jis ženklina savotišką lūžį, kurį trumpai galima taip  nusakyti: po Lisabonos sutarties ES prasidėjo gilūs tektoniniai poslinkiai, iš esmės keičiantys valstybių sandraugą, į kurią esame įstoję prieš 10 metų.

Įstojome į ES manydami, kad tai yra laisvų tautų bendrija, tačiau priėmus Lisabonos sutartį, prasidėjo tai, kas vadinama ES federalizacija. (federacija – nuolot. foederatio – sąjunga, junginys; Skaityti toliau

A.Endriukaitis. Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę (II) (0)

Algirdas Endriukaitis | Alkas.lt, N.Balčiunienčės nuotr.

Į kokią erdvę pereiname? 

Jeigu pasakytume, kad valstybei reikalinga ideologija, tai oponentai primintų buvusį sovietmečio ,,šviesų komunizmo rytojų“. Tarkim taip. Tai kur einame? Juk vis tiek sukasi gyvenimo ratas. Jeigu mes pripažįstame Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Lietuvos himną ir tai vertiname ne kaip senus, atgyvenusius archyvinius faktus, o kaip prasmingą ir prigimtinį bendrumą, būdą, metodą, idėją, ideologiją, tai išreiškiame pagarbą ne tik protėviams, giname tai kaip istorinę įprastinę prasmingą, kasdieninę dvasinę ir socialinę patirtį, pastovumą, bendrumą, išgyventą ir suprantamą pasaulėjautą, nepriklausomą ir išdidžią gyvenžiūrą, žmoniškumą, kaip Čiurlionio idealų ,,Karalių pasakos“ arba ,,Tiesos“ jauseną. Skaityti toliau

A.Endriukaitis. Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę (I) (26)

Algirdas Endriukaitis | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

,,Kiek sudaužytų gyvenimų
Tiesė rankas į Tėvynę?“

Paulius Stanionis

Siekinys ir kasdienybė 

Gyvenime išmokta daug ką pakelti ir panešti, todėl skaudulys nėra kantrybės ar nuovargio jausmas, jeigu regima aplinka ir intuicija kasdien taria liūdnas tendencijas ir atima laisvės pojūtį. Mes įpratę, kai reikalai liūdni, sakyti, kad laikas viską ištaisys ir sutvarkys arba nauja karta pakeis. Gal taip ir būtų, jeigu Lietuvoje neklestėtų elito neveikimo, laukimo, bejėgiškumo, nuolankumo, prisitaikymo, patarnavimo stipresniam, veidmainiavimo ir gobšumo dvasia. Skaityti toliau