Žymos archyvas: fašizmas

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (I) (39)

Laisvūnas Šopauskas | asmeninė nuotr.

Autoriaus pastaba: Šis straipsnis buvo pasiūlytas interneto portalams lrytas.lt, 15min.lt, diena.lt, kurie buvo paskelbę K. Sabaliauskaitės interviu „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“, bei interneto portalams delfi.lt ir lzinios.lt. Nė vienas iš šių portalų neatsiliepė. Ši tyla puikiai atskleidžia Lietuvoje veikiančios cenzūros mastą, prilygstantį sovietmečio cenzūrai. Tam tikra prasme šitokia cenzūra pranoksta net sovietinę, nes skelbti straipsnį atsisakyta ne todėl, kad taip elgtis reikalautų laisvą mintį ir žodį slopinanti despotiška valdžia. Šių dienų Lietuvoje valdžios vykdomą cenzūrą pakeitė Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar pasikartos „lietuvių nacionalizmo“ skandalai? (35)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Spalio 21 d, Lenkijos Senatas (aukštieji parlamento rūmai) Lenkijos Seimui pateikė įstatymo projektą „Dėl įstatymo, draudžiančio komunizmo ar kitos totalitarinės santvarkos propagandos draudimo…“  pakeitimo.

Naujajame įstatyme rašoma: „Kita totalitarine santvarka laikoma fašizmas, vokiečių nacizmas, ukrainiečių ir lietuvių nacionalizmas (negi tai santvarka?), prūsų, rusų ir vokiečių militarizmas“. Propaganda gali būti laikomi organizacijų – mokyklų, vaikų darželių (!), ligoninių (!), kultūros įstaigų pavadinimai, taip pat paminklai, skirti asmenims, įvykiams, datoms, Skaityti toliau

M. Veleris. Laidotuves užsakinėjote? (16)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Jūs vis dar netikite, kad tai pabaigos pradžia?

Rašytojas, filosofas, Estijos  ir Rusijos pilietis Michailas Veleris (Михаил Веллер) pavadino savo straipsnį apie migrantų  problemą Europoje taip: „Laidotuves užsakinėjote?“ Straipsnis žiaurokai, gal kam pasirodys, niūriai ir kiek ciniškai vertina kelią, kuriuo ne vieną dešimtmetį eina Europa, o šiandien Europos  Sąjungą veda dabartinė jos vadovybė.

Atviras ir skandalingas Europos parlamento pirmininko Martino Šulco (Martin Schulz) pareiškimas praėjusį penktadienį – tai ženklas, kad mūsų įsitikinimas, jog ES yra laisvų Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Neįtikėtinos A. Hitlerio mirties versijos (7)

undesarchiv Bild 146-1976-033-06 | Hitleris pasirašo Miuncheno susitarimą |

Visiems žinoma sena Rytų pasaka apie Drakoną, kai, nukirsdinus galvas vienam, atsiranda kitas, daug geresnis, ir minia džiaugsmingai šaukia „Drakonas mirė, tegyvuoja Drakonas!”

Fašizmas lyg feniksas

Apie ką aš čia? Buvęs diktatorius miršta arba yra nugalabijamas, bet naujas valdovas dažnai žengia senojo pėdomis. Ir problema dažniausiai ne jame, o kaip jį sutinka žmonės, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Didysis koloradų dvilypumas (7)

protestai-ukrainoje-del-kalbos-stop-kadr

Prieš porą mėnesių išspausdintas straipsnis „Didieji koloradų atradimai“ sulaukė sėkmės. Į jį išsyk sureagavo žymiausi Kremliaus propagandos ir afrikiečių anatomijos ekspertai, nušvietę JAV okupaciją Ukrainoje, Antarktidoje ir Saturno žieduose. Paskatinus tokiai reakcijai lieka tiktai pratęsti analizę, pagal seną gerą dėsnį, taikytiną tokiais atvejais: diskusija ne su, bet apie. Šįsyk – apie kognityvinį disonansą, arba lietuviškai tariant – pažintines-suvokimines prieštaras Rusijos šalininkų pozicijose. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“ (2)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Gal vadinamas Vilniaus „išvadavimas“ iš nacių 1944-ųjų liepos 13 d. ir nebūtų atkreipęs tiek dėmesio, jei ne ambicingas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pareiškimas, paskelbtas prieš Valstybės dieną. Jame partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis teisinamas, kodėl jis Pergalės dieną ryšėjo Georgijaus juostelę.

Nesiimu spręsti, ar ši juosta priklauso draudžiamai Lietuvoje sovietinei atributikai. Ji kilo iš Romos legionui vadovavusio Jurgio, vėliau tapusio šventuoju kankiniu, laikų. 1769 m. carinėje Rusijos imperijoje Skaityti toliau

Dž. O’Sullivanas. Argumentai už nacionalizmą (0)

Dž. O'Sulivanas | institute.sk nuotr.

Nesiliaujanti „antifašistinė“ Maskvos propaganda, nepagrįsti pareiškimai apie išpuolius prieš rusus Ukrainoje, rusakalbių kurstymas Rytų Ukrainoje, rusų pajėgos be skiriamųjų ženklų, užimančios valstybės administracijos pastatus Kryme, surežisuotas neteisėtas plebiscitas jame ir tuomet aneksija, prezidento Vladimiro Putino patikinimai, kad jis neturi tolimesnių ketinimų užimti teritorijas Europoje (nors gindamas etninius rusus, gali būti priverstas įsikišti kitur) – taip, visa tai kelia nerimą ir primena ketvirtąjį dešimtmetį.

Argi ne ten veda nacionalizmas – į fašizmą ir karą? Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Nacionalizmas ar tautiškumas: kokį turime Lietuvoje? (14)

Kovo 11-oji, 2013 m. |  Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šaunuolė mūsų Prezidentė! Bent vienąkart jį nevyniojo savo pozicijos į vatą ir interviu į klausimą apie nacionalistiškai nusiteikusio jaunimo rengiamas eitynes, aiškiai pasakė: „Jūs pasakėte nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu…“.

Žinoma, taip šalies vadovė rizikuoja užpykdyti vieną kitą kitatautį radikalą ir prarasti jų paramą artėjančiuose Prezidento rinkimams. Bet nebūkim vienadieniais vartotojais ir kelkime klausimą kitaip: ar taip lengva iš mūsų išmušti tą bjaurų per amžius įskiepytą ideologinę nacionalisto sampratą?

Londono ekonomikos mokyklos profesorius Anthony D. Smithas, Skaityti toliau

E.Drungytė. Dar kartą apie nacionalizmą ir piliečių teises (32)

Vasario 16-osios eitynės | rengėjų nuotr.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko gyventojų apklausą DELFI užsakymu. Šios apklausos tikslas – išsiaiškinti, kiek Lietuvos gyventojų pritaria ar nepritaria Kovo 11-osios eitynėms Vilniuje. Kokioms eitynėms? Štai čia ir atskleidžiama tyrimo esmė, nes klausimas suformuluotas taip: „Ar Jūs pritariate kasmetinėms nacionalistų eitynėms Vilniaus Gedimino prospekte Kovo 11-ąją?“ Klausime jau užkoduotas negatyvus požiūris į eitynių dalyvius, nes Lietuvoje, kuri vis dar priskirtina prie pilietiškumą mažiausiai demonstruojančių valstybių, nacionalizmo konotacija tebevelka sovietinį šleifą – nacionalizmas yra blogis. Iš tiesų nacionalizmas kaip universali doktrina teigia, kad aukščiausioji kiekvieno žmogaus pareiga yra ištikimybė savo tautai. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Anarchizmas: teorija ir praktika (50)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Anarchizmas – utopinė politinė pasaulėžiūra, kurioje nėra vietos nei valdžiai, nei valstybei. Kaip ir kitos utopijos – komunizmas, fašizmas ir nacizmas – ji praliejo marias kraujo, bet savo svajonės įgyvendinti neįstengė. Teorijos ir praktikos atotrūkis – teorija be praktikos arba praktika be teorijos – dėsningai baigiasi žlugimu. Pasaulis pasirodo sudėtingesnis, nei bet kuri žmogiška svajonė, kad ir kokia ji būtų – geranoriška ar piktavališka, jeigu ji apsiriboja viena idėja ir viena kryptimi.

Pagal požiūrį į žmogų ir žmonių tarpusavio santykius anarchizmą galima skirti į dvi sroves – anarcholiberalizmą (įskaitant anarcholibertarizmą) ir anarchosocializmą (įskaitant anarchokomunizmą). Skaityti toliau

V.Visockas. Bedvasio pilietiškumo pelai (6)

Vytautas Visockas

Nelengva susigaudyti, kas šiandien dedasi pasaulyje, iš pirmo žvilgsnio labai atvirame, lengvai pasiekiamame. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio atvirame. Taip, įvykiai, ypač tragiški, mus pasiekia žaibiškai, taip, juos vertinti, komentuoti galimybės didelės. Nugriuvus geležinei uždangai, keliauk nors į pasaulio kraštą (jeigu gauni bent mažiausią Europos Sąjungoje pensiją arba „didžiausią“ bedarbio pašalpą): šiandien pat gali pamatyti, pavyzdžiui, salą Norvegijoje, kur nužudyti dešimtys nekaltų žmonių, ir Oslo aikštėje padėti jų atminimui skirtų gėlių.

Daug sudėtingiau, daug sunkiau suvokti vienų arba kitų įvykių, o juo labiau reiškinių, tendencijų, priežastis, kurios kruopščiai slepiamos. Skaityti toliau