Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio Skaityti toliau
Žymos archyvas: etnologai
A. Vaicekauskas. Lietuviškos Užgavėnės: tradicija ar paveldas? (0)
Užgavėnės kadaise buvo paskutinė didelė šventė prieš įninkant į pavasario darbų rūpesčius. Gal todėl jos taip laukta? Gal todėl taip džiaugtasi šios neeilinės dienos papročiais?
Iš sudėtingos apeiginės Užgavėnių šventės struktūros dabartiniuose renginiuose ir šventimuose nedaug kas beliko. Dauguma apeigų, turėjusių padėti užauginti būsimą derlių, kartu su buitinėmis XX a. Lietuvos kaimo realijomis nugarmėjo užmarštin. Dabar retai kas besisupa Užgavėnių sūpuoklėmis, tolimomis kelionėmis arkliais pratempinėja linus, beskalbia žlugtą. Mažai kas šią dieną bepravažinėja arklius. Skaityti toliau
Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė? (28)
Ištraukos iš žurnale „Liaudies Kultūra“ 2004, p. 15–26 skelbto straipsnio.
Etniniai lietuviai, XIX a. gyvenę paribyje su slavais, demografiniu gyvybingumu buvo lygiaverčiai slavams, tad lietuvių mažėjimo čia priežastis nebuvo susijusi su natūralaus prieaugio jų bendruomenėje smukimu, o su palaipsniu kitos kalbos (gudų, lenkų) perėmimu, kitos savimonės įgijimu.
Šiuo metu nesiginčijama dėl Mažosios Lietuvos lietuvių (vadinamų lietuvininkais arba mažlietuviais) bendruomenės žūties veiksnių ir priežasčių. Socialiniu ir kultūriniu požiūriu modernesnėje Prūsijos, vėliau Vokietijos, valstybėje tapusi negausia ir nekonkurencinga diaspora, Skaityti toliau
Nacionalinė biblioteka kviečia į virtualią paroda „Eduardas Volteris. Gyvenimas dokumentuose“ (0)
1856 m. kovo 19 d. (pagal senąjį kalendorių – kovo 6 d.) gimė vienas žymiausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios baltistų – kalbininkas, etnologas, literatūros ir kultūros istorikas, bibliografas, tekstologas, archeologas ir muziejininkas, vienas iš Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) steigimo iniciatorių, profesorius, pirmasis Lietuvos nacionalinės bibliotekos direktorius Eduardas Volteris.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą, skirtą Eduardo Volterio 160-osioms gimimo metinėms paminėti. Skaityti toliau
Belaukiant Kūčių vakaro (2)
Žiemos saulėgrįža, tai viena iš svarbiausių keturių švenčių Lietuvoje. Pavasarį švenčiame Pavasario lygę, vasarą – Rasas, o rudenį – Rudens lygę. Visi papročiai ir apeigos per šventes turi gilią prasmę – jie sutelkia žmogų ateinančio laikotarpio darbams.
„Dviem dienoms praėjus po saulėgrįžos – iškiliausioji tamsiojo ir šaltojo pusmečio šventė – Kalėdos! Kartu su vasaros saulėgrįža, senovėje vadinta Kupolių ar Rasos švente, abi datos skelia metus pusiau, sudarydamos tradicinio kalendoriaus ašį“, – sako etnologas Libertas Klimka.
Lietuvos kaimuose jau iš ryto prasidėdavo nekasdienis šurmulys. Pakvipdavo kepamais pyragais. Buvo tikima, kad tą rytmetį pramigus, Skaityti toliau
Pažaislyje vyko jau trečią dešimtmetį minima sveiko maisto šventė (nuotraukos) (2)
Pažaislio vienuolyno erdvėse praėjusį savaitgalį vyko tradicinė Lietuvos sveikuolių sąjungos rengiama sveiko maisto šventė „Lietuvaitė šeimininkė – 2015“. Šventė prasidėjo Mišiomis Pažaislio vienuolyno bažnyčioje. Kiekvienais metais šventė turi savo išskirtinę temą. Šių metų šventės tema „Pasninkas – atgaiva kūnui ir sielai“ . Šiais metais šeimininkių šeimininke komisija išrinko 3 vaikų mamą Eligiją Sukockienę iš Trakų rajono. Jai praėjusių metų šeimininkių šeimininkė iš Plungės Marija Skaityti toliau
Verbų sekmadienį Prezidentūroje prisiminti Velykų papročiai (0)
Balandžio 13 d., Verbų sekmadienį, Prezidentūroje vyko šeimų popietė „Šv. Velykų belaukiant“. Lietuvos nacionalinio muziejaus organizuojamas edukacinis užsiėmimas buvo skirtas didžiausiai pavasario šventei – Velykų – papročiams ir tradicijoms.
Prezidentūroje susirinkę svečiai klausėsi etnologų pasakojimų apie Verbų sekmadienį, Didžiosios savaitės prasmę, sužinojo apie margučių marginimo tradicijas. Edukaciniame užsiėmime visi norintieji prisidėjo prie Velykų medelio gamybos ir puošimo. Skaityti toliau
A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)
Kas supinta į „Sidabro vainikėlį“ (0)
Birželio 1 d. 15 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“ bus paskelbti ir apdovanoti šiemet pirmą kartą surengto Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ nugalėtojai.
Lietuvoje esama nemažai vaikų ir jaunuolių, besidominčių senaisiais dailiaisiais amatais, bei puikių pedagogų – mokytojų, įvairių būrelių, klubų vadovų, sugebančių išmokyti tradicinių technologijų. Ypač mažuose miesteliuose auga daug talentingų vaikų, kurių kūriniuose – margučiuose, šiaudų soduose, medžio drožiniuose bei audiniuose – ryškiai atsispindi vietos tradicijos, ne mažiau įdomios ir jų šiuolaikiškos liaudiškų dirbinių interpretacijos. Skaityti toliau
D.Urbanavičienė. Suvalkija ar Sūduva? (35)
Vasario 19 d. Vilniuje, 15 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III r.) vyks diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“. Skelbiame Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės nuomonę šiuo klausimu.
Regiono pavadinimų Sūduva, Užnemunė, Suvalkija raida
Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Skaityti toliau
Seime vyks diskusija „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“ (23)
Vasario 19 d. Seimo narys Algirdas Patackas kartu su Etninės kultūros globos taryba (EKGT) Seimo Europos informacijos biure (EIB) rengia diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“ (Seimo III r.). Pradžia – 15 val. Diskusijoje gali dalyvauti visi norintys, įėjimui į EIB leidimai nereikalingi.
Diskusijoje kalbės Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Zigmas Kalesinskas, Etninės kultūros globos tarybos atstovai – pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, pirmininko pavaduotojas dr. Vytautas Tumėnas, narys Jonas Vaiškūnas, Lietuvių kalbos instituto vyr. mokslo darbuotojas habil. dr. Kazimieras Garšva. Skaityti toliau