Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.
Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau
Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtus straipsnius „XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I)“ ir „XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas? (II)“
Pagrindinė jų mintis – žmonės norėtų būti laiminti. Laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, kur gauti išteklių finansuoti laimingesnės visuomenės projektą. Skaityti toliau
Lietuva kasmet praranda po Alytų ar Marijampolę – žmonės išvažiuoja ten, kur pajėgs savimi pasirūpinti. Skurdas šalyje nemažėja, nelygybė bei socialinė atskirtis – didėja. Visa tai liudija, kad tokia socialinė politika, kuri vykdoma Nepriklausomoje Lietuvoje jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, yra niekur nevedanti. Nepaisant realijų, viešojoje erdvėje vyrauja pasakojimai apie „sėkmės Lietuvą“, kuri sparčiai žengia socialinės ir ekonominės pažangos keliu. Skaityti toliau
Viena žymiausių Lietuvai ir jos nepriklausomybei nusipelniusi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenanti politikė ir visuomenės veikėja Angelė Barkauskaitė-Nelsienė, nuo 1990 m. apie pusę metų praleidžia Lietuvoje. Šiais nerimastingais, visą pasaulį jaudinančiais JAV naujojo prezidento rinkimų 2016 metais, A. Nelsienė, būdama Lietuvoje, įdėmiai ją sekė. Iš keliamų į JAV prezidentus kandidatų – Hilary Klinton (Hillary Clinton) ir Donaldo Trampo (Donald Trump) – Angelė Nelsienė pirmenybę teikė Donaldui Trampui. Jam laimėjus, ji kiek galėdama visiems aiškino JAV esančią padėtį, kodėl žmonės pasirinko Donaldą Trampą. Skaityti toliau
Kai tik prabyli apie emigracijos (valstybės nykimo) stabdymą, paprastai išgirsti pašaipūnišką atsaką: „Ką, siūlai sienas uždaryti? Pasaulis neišvengiamai globalėja ir nieko čia jau nebesustabdysi.“
Skamba lyg kapituliacija.
„Lietuvos jaunimas labiau Europos nei savos valstybės piliečiai“, – varpais muša Lietuvos jaunimo organizacijos. „Nesąmonė, – atsikerta liberalai. – Kam priešinat Lietuvą ir Europą? Juk tai vienas ir tas pats.“
Skamba taip, lyg jau nebeturėtume valstybės. Skaityti toliau
Pradėjo tiksėti dar vienos Seimo kadencijos laikrodis. Naujosios valdančiosios daugumos planas iškeldinti dvi ministerijas į Kauną sukėlė šiokį tokį šurmulį, o sostinės valdininkams, natūralu, ir nedidelį išgąstį. Politikos apžvalgininkai ir komentatoriai kaip reta buvo vieningi – ministerijų kilnojimo planus jie sutiko pašaipiai ir kandžiai, kaip utopiją ir nesusipratimą.
Tiesą sakant, idėja anaiptol ne nauja – dar konservatoriai (Kazimieras Starkevičius) buvo užsibrėžę – Žemės ūkio ministeriją perkelti į Laikinąją sostinę, tačiau vėliau persigalvojo. Skaityti toliau
Šioje laidoje: kodėl Lietuvoje tebeskursta apie trečdalis gyventojų? Interviu su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktore Aiste Adomavičiene. Ar Vaiko raidos centras pagaliau turės savo namus? Pokalbis su centro vadove Jovita Petrulyte.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau
Vokietijos, kaip ir Lietuvos, regionai susiduria su jaunimo migracijos problema – jaunus žmones po studijų dažnai suvilioja gyvenimas mieste. Kaimai tuštėja, o miestuose jaunimui tenka labai konkuruoti. Kaip suvaldyti šį procesą, kaip įtraukti jaunimą į plėtros procesus kaimo vietovėse, kartu su vokiečiais tarptautinėje konferencijoje Brandenburgo žemėje diskutavo čia viešėję Lietuvos vietos veiklos grupių, Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro, Žemės ūkio ministerijos atstovai. Skaityti toliau
Šią vasarą su šeima keliavome po Estiją. Ir visąlaik lydėjo jausmas – Estijoje kažkas ne taip… Ne taip, kaip Lietuvoje.
Pirmąją nakvynę buvome užsisakę internetu. Viešbutukas kaimo vietovėje, neprivažiavus Pernu. Vėlokai išvykę iš Lietuvos pasiekėme jį apie vidurnaktį. Prieš tai paskambinome šeimininkui ir įspėjome, kad atvyksime vėlai. „Nieko tokio, – savininkas nenustebo. – Durys bus atidarytos, kambarių raktai – prieškambary ant staliuko“. Skaityti toliau
Spalio 1 d. – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Mūsų valstybė užtikrina nemokamą teisinę pagalbą pagyvenusiems žmonėms.
Pagalba prisiteisiant išlaikymą iš užsienyje gyvenančių artimųjų, įvairiausių dokumentų, susijusių su turto atidalinimu ir įteisinimu tvarkymas, dokumentų sutvarkymo senaties terminų atnaujinimo problemų sprendimas, pensijų perskaičiavimas – tai tik keletas atvejų, dėl kurių pagyvenę žmonės dažniausiai kreipiasi pagalbos į Valstybės garantuojamos Skaityti toliau
Rugsėjo 15 d., 18 val., kino centre „Romuva“ (Laisvės al. 54, Kaunas) vyks jauno režisieriaus Domo Vilčinsko filmo„Sugrįžimas“ premjera.
Kino centro „Romuva“ ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojami lietuviško kino (pa)tyrimai „Subtitrai“ naują sezoną pradeda su premjera – jaunosios kartos režisieriaus Domo Vilčinsko trumpametraže drama „Sugrįžimas“. Drąsaus filmų kūrėjo Emilio Vėlyvio įkvėptas, kino ir televizijos produkcijos studijas Londone baigęs 23 metų režisierius tikisi, Skaityti toliau
Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti šalies ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Bene pagrindinis valstybės progresyvumo požymis yra aukštojo mokslo prieinamumas. Neatsitiktinai Hillary Clinton demokratų rinkiminėje kampanijoje įrašė nemokamą mokslą valstijų koledžuose ir universitetuose šeimoms, kurių pajamos nesiekia 125 000 JAV dolerių per metus.
Lietuvos Konstitucijoje įrašyta: aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Skaityti toliau
Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau
Personalo specialistai, dirbantys kelis šimtus darbuotojų turinčiose įmonėse, vis dažniau tampa kertine ašimi tarp verslo interesų ir darbuotojų motyvacijos išlikti komandoje bei kurti pridėtine vertę darbdaviui. Emigracija, darbuotojų kaita, motyvacijos skatinimas ir skirtingų darbuotojų kartų interesų derinimas – tik keletas esminių iššūkių, kurie iš esmės formuoja ir pačią personalo valdymo profesionalų darbo specifiką.
Neseniai išgirdome, kad Sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla pakvietė visus piliečius kovoti su medikų korupcija. It didelę naujovę pristatęs seniai veikiantį vadinamąjį „pasitikėjimo telefoną“ ministras pakvietė juo skambinti ir pranešti apie kyšius imančius medikus. Puikus pavyzdys Teisingumo ministerijai – gal ir ji įves panašią liniją pranešti apie teisėjų, gaunančių tikrai ne mažiausius atlyginimus Lietuvoje, korupciją? Ir piliečiams jau nebereikės spėlioti, ar teisingai pasielgė mūsų valstybės teismas, išteisinęs 1991-aisiais žmones žudžiusius omonininkus, nes, pasirodo, prokurorai blogai surašė kaltinimą, pagal kurį Skaityti toliau
Liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime buvo priimtas priemonių planas emigracijai mažinti ir grįžtamajai migracijai didinti.
„Emigracija išlieka problema, nors auga ekonomika, gerėja situacija darbo rinkoje, po truputį didėja atlyginimai. Vyriausybė, suprasdama, kokie reikšmingi yra su emigracija susiję klausimai, buvo sukvietusi visas atsakingas institucijas, kurioms pavedė pateikti konkrečias priemones, kaip galima mažinti emigraciją ir didinti grįžtančiųjų į Lietuvą skaičių. Vyriausybės kanceliarija, apibendrinusi iš skirtingų ministerijų gautus pasiūlymus, parengė vieną bendrą planą, numatantį konkrečias priemones, jų vykdytojus ir aiškius įvykdymo terminus“, – sako Ministras Skaityti toliau
Pagerbdami liepos 16 d. Anapilin iškeliavusio Kovo 11-osios akto signataro Kazimiero Uokos šviesų atminimą, skelbiame Vidmanto Valiušaičio pasikalbėjimą su Kazimieru Uoka, kuris buvo atspausdintas „Draugo“ dienraštyje 2002 m. lapkričio 15 d., iškart po to, kai K. Uoka, nesurinkęs 20 tūkst. reikalingų parašų turėjo pasitraukti iš kovos dėl prezidento posto.
Šiame pokalbyje aptariami klausimai daugeliu atvejų tebėra svarbūs ir šiandien.
Skaityti toliau
Mažasis Drauge,
rašau Tau, norėdama pranešti, jog Švenčionių miestas Tavęs pasiilgo. Jis pasakojo man, jog Tu užaugai ir jau senokai išvykai, tačiau jo pasąmonėje kasdien iškyla akimirkos, praleistos kartu su Tavimi, Tavo saulės šviesumo šypsena, dangaus mėlynumo akimis bei vaikišku ir nenumaldomu noru viską pažinti. Kreipiuosi į Tave Švenčionių vardu ir kviečiu sugrįžti ten, kur prabėgo gražiausios vaikystės akimirkos.
Ar dar pameni, kaip, būdamas vos ketverių metukų, basomis kojomis bėgiojai Švenčionių gatvėmis, ir rodės, jog visi miestelio paukščiai gieda tik Tau ir dėl Tavęs? Ar pameni, kaip Skaityti toliau
Birželio 13 d. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) iškilūs Lietuvos menininkai, mokslininkai, kultūros darbuotojai ir žinomi visuomeninių judėjimų atstovai pasirašė „Nacionalinį susitarimą, kad Lietuva neišsivaikščiotų“. Šiuo susitarimu Lietuvos šviesuomenė siekia paskatinti piliečius telktis ir priversti valdžią bei politines partijas pradėti rūpintis Lietuvos demografija. Visuomenininkai pasirašę minėtą susitarimą įsteigė Nacionalinį Komitetą „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ (KLN) kuriam keliamas uždavinys – įgyvendinti susitarimo nuostatas. KLN pirmininku buvo išrinktas profesorius Krescencijaus Stoškaus.
Birželio 13 d., pirmadienį, 17 val., Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) iškilūs Lietuvos menininkai, mokslininkai, kultūros darbuotojai ir žinomi visuomeninių judėjimų atstovai pasirašys „Nacionalinį susitarimą, kad Lietuva neišsivaikščiotų“.
Šiuo susitarimu Lietuvos šviesuomenė siekia paskatinti piliečius telktis ir priversti valdžią bei politines partijas pradėti rūpintis Lietuvos demografija.
„Iš Lietuvos jau emigravo beveik milijonas gyventojų. Senstanti Lietuvos visuomenė, mažėjantis gimstamumas, aukštas Skaityti toliau
Mūsų visuomenės išsilaisvinimo pradžioje (1986–1990 m. m.) norinčių tapti Lietuvos piliečiais buvo daugiau nei dabar. Visiems buvo aišku: norint atkurti istorinę Lietuvos valstybę buvo reikalinga ne tik tam tikra teritorija, gebėjimas tvarkytis jos viduje bei mokėti kontroliuoti sienas, o svarbiausi buvo piliečiai, gyvenantys šioje teritorijoje. Tik esant šių dėmenų sumai pasaulis pripažino atkurtą Lietuvos valstybę.
Po valstybės nepriklausomybės atkūrimo praėjo tik ketvirtis amžiaus, o viešoje erdvėje šiandien girdime vis garsiau ir garsiau skambantį Lietuvos emigrantų reikalavimą: „Įteisinkite dvigubą pilietybę!“ Iškalbingas Skaityti toliau
Po skaudaus nusivylimo politikų ir akademikų valdose
Dauguma Lietuvos žmonių jau gana skaudžiai jaučia, kaip vis atkakliau į jų sąžines beldžiasi tautos susinaikinimo faktai: masinė emigracija, savižudybės, alkoholizmas, narkomanija, girti vairuotojai už vairo ir kitos lengvabūdiškos žudynės… Tą sąrašą būtų galima pratęsti ir pačiomis minkščiausiomis savinaikos formomis, vadinamomis satanizmu ir patyčiomis. Tiesą sakant, kartais jos irgi užsibaigia nusižudymais, bei iki šiol Lietuvoje negirdėtais pačiais gėdingiausiais kanibalizmo įvykiais. Savinaika yra pats iškalbingiausias liudijimas to valstybę apėmusio proceso, kurį būtų galima pavadinti demoralizacija be krantų. Skaityti toliau
Lietuva traukiasi. Emigracijos banga nesibaigia, regionai tuštėja..
Tačiau Vilnius – išimtis! Vilnius net po trupučiuką auga ir prognozuojama, kad jis greitai bus didesnis už Rygą.
Gerai tai ar blogai? Ar Lietuva netaps antra Latvija, šalimi, kurioje yra vienas didelis miestas, o provincija merdi?
Ką reiškia Vilniaus augimas, kai likusioje Lietuvos dalyje tebesitęsia „sodybų Skaityti toliau
Emigracija iš Lietuvos nesiliauja. Priežasčių, žinoma, daugybė, tačiau tarp pagrindinių neretai yra įvardijama viena – verslininkų godumas. Neva jie, verslininkai, gauna viršpelnius, kuriais nenori dalintis su dirbančiaisiais.
Todėl dirbantieji, dažnai priversti dirbti už minimumą, spjauna ir į savo darbą, ir į savo darbdavį. Spjauna – ir išvažiuoja, ten, kur darbdaviai dosnesni.
Tačiau ar tikrai kažkur ten, kur pieno upės plaukia, darbdaviai yra dosnesni? Gal mūsų verslininkų „godumą“ lemia ne žmogiškos savybės, bet objektyvios aplinkybės? Skaityti toliau
Graudi realybė – lietuvių tauta nyksta akyse. Lietuva, kaip Tautos buveinė, tvirtėja, bet jos esmė, turinys byra ir nyksta.
Skaudu. Atlaikę šimtametes okupacijas, išsaugoję uždraustą žodį, išstovėję žiauriausiose geopolitinėse pervartose, požemių bunkeriuose, tremtyse ir lageriuose, anot poeto – šitiek trinti, klumpam svajonės išsipildyme, neatsigręždami bėgam nuo jos. Negi atlaikėme žemesnių civilizacijų priespaudą tik tam, kad ištirptume aukštesnėse?
Dar graudžiau, kad nedrįstam net pamatyti savo saulėlydžio. Antrą dešimtmetį Skaityti toliau
2015 m. iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių, tai 7,9 tūkst. (21,6 proc.) žmonių daugiau negu prieš metus. Lietuvos statistikos departamento (LSD) duomenimis, emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų, 2015 m. buvo 15,3 emigranto (2014 m. – 12,5).
2015 m. į Lietuvą grįžo (reemigravo) 18,4 tūkst. (83,1 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir imigravo 3,7 tūkst. (16,9 proc.) užsieniečių, 2014 m. –atitinkamai 19,5 tūkst. (80,4 proc.) ir 4,8 tūkst. (19,6 proc.). Skaityti toliau
Politologiška visuomenė sušurmuliavo ne juokais. Pasipylę įvairiausi spėliojimai pinasi, vyniojasi, vienas kitą papildo arba paneigia. Kaista galvos, skaičiuojami reitingai.
Kas gi nutiko? Kaip ir nieko naujo – prasideda priešrinkiminis aktyvumas. Kaip visada, nelabai garbingas ir nelabai švarus. Jau keletą pastarųjų mėnesių politiniai oponentai stengiasi ištraukti į viešumą vieni kitų kompromituojančius „skeletus iš spintų“.
Tačiau kai Premjeras televizijos laidoje driokstelėjo į Prezidentę sunkiaisiais pabūklais, nublanko net „Vijūnėlių dvarai“, „Vaikystės sodų“ darželiai ar „Premjero žentai“. Skaityti toliau
Emigracija iš Lietuvos tęsiasi. Ekspertai įvardija keletą to reiškinio priežasčių, tačiau beveik visi sutaria, kad pagrindinė – ekonominė.
Žmones išvažiuoti skatina ir aukštesnis pragyvenimo lygis Vakarų Europoje, ir didėjanti socialinė atskirtis Lietuvoje.
O ar įmanoma ką nors padaryti, kad ta socialinė atskirtis pradėtų mažėti? Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Socialdemokratinės minties instituto ekspertas Jonas Valatka ir „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus. Skaityti toliau
Emigracija iš Lietuvos tapo rimta, gal net rimčiausia, socialine ir ekonomine problema. Jos priežastys tikrai gausios ir įvairios, nors vis dar supaprastintai aiškinamos aukštesniu materialinio gyvenimo lygių vakarų Europoje. Kita vertus, akivaizdu, kad ir ten yra skurstančių. Tačiau emigruojantys pastebi ne juos, o geriau gyvenančius. Čia ir tiktų paklausti: „Ką reiškia geriau?“ Veikiausiai labai jau retas kuris atliko išsamią įvairių gyvenimo kokybės rodiklių analizę, tačiau kažkaip sužinojo, pajuto, suprato, kad kitur geriau nei Tėvynėje.
Žurnalas „International Living“ organizavo tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti gyvenimo Skaityti toliau
Atrodo, kad tragedija Kėdainiuose ir paskui ją sekusios kelios Daukanto aikštės komandos klaidos iš esmės pakeitė diskusijos dėl socialinės politikos klimatą Lietuvoje. Politikai iš pradžių pabandė seną triuką – susiaurinti problemą. Pradėjo kalbėti apie institucijų kūrimą, pareigūnų ir vaiko teisių tarnybų atsakomybę. Tačiau žiniasklaida ir ekspertai laiku sureagavo ir pradėjo kalbėti apie sistemines problemas, kurios sudaro sąlygas tokioms tragedijoms. Vaikų skurdas, itin menkos šeimų pajamos ir net regionų politika tapo viešosios diskusijos pagrindine tema. Pagaliau. Skaityti toliau
