Žymos archyvas: dvaras
Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)
Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.
Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau
Panevėžyje prisiminta dvarų kultūra (nuotraukos) (0)
Jau tapo papročiu trečiąją rudens savaitę visoje Lietuvoje kasmet rengti Europos kultūros paveldo dienas. Šių metų tema – „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Panevėžio kraštotyros muziejus ta proga įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą: surengė parodą „Dvaro vartus atvėrus“, o rugsėjo 16 dieną istorijos mylėtojus pakvietė į 18-ąją mokslinę konferenciją „Iš Panevėžio praeities: dvarų kultūros atodangos“. Vienas pagrindinių konferencijos tikslų buvo pristatyti visuomenei dvarų kultūros kontekstą, jų reikšmę istoriniame vyksme, priminti, kad dvarai ištisus šimtmečius buvo šalies politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo židiniai. Skaityti toliau
Kviečia Žagarės vyšnių šventė „Viskas yra gerai“ (programa) (0)
Liepos 14 d. Žagarės regioniniame parke prasideda dvyliktoji Žagarės vyšnių šventė „Viskas yra gerai“. Tradicinis ir garsiausias Žagarės vyšnių turgus vyks liepos 15-17 d. Šventės turguje bus galima sutikti vyšnių augintojus, liaudies meistrus, amatininkus, tautodailininkus, tautinio ir kulinarinio paveldo puoselėtojus.
Kaip skelbia šventės rengėjai – tai vienintelis nekomercinis renginys Lietuvoje, kur pristatomi aukščiausius apdovanojimus pelnę Lietuvos kino, teatro, džiazo, klasikinės ir populiariosios muzikos laureatai bei žymūs užsienio šalių atlikėjai. Skaityti toliau
Keliaujančius po Lietuvą sudomins naujas muziejus Bistrampolyje (0)
Artėjant Muziejų nakčiai sujunda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gyventojai, kuriems netrūksta įvairiausių miestuose įsikūrusių muziejų renginių. Tačiau šia naktimi viskas nesibaigia: vėliau prasideda ir kelionių po Lietuvą metas. Į jį regionuose įsikūrusių lankytinų vietų šeimininkai siūlo įtraukti intelektualių pramogų, daugiau sužinoti apie įvairių Lietuvos vietų istoriją. Vienas iš būdų – regione, į kurį keliaujate, susirasti veikiantį (o gal ir apleistą?) dvarą ir jį aplankyti. „Kiekviename dvare slypi po keletą istorijų. Bistrampolis nuo šiandien kviečia Skaityti toliau
Sūduvos šviesulys Gelgaudiškis (0)
2015 metais pirmoji mažoji Lietuvos kultūros sostinė buvo Šiaulių rajone esantys Naisiai. Šiais metais visoje Lietuvoje tokių mažųjų kultūros židinių paskelbta 10 įvairiuose šalies regionuose.
2016 metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės: Josvainiai (Kėdainių r.), Gelgaudiškis (Šakių r.), Miežiškiai (Panevėžio r.), Žemaičių Kalvarija (Plungės r.), Šeduva (Radviliškio r.),Pagramantis (Tauragės r.), Juknaičiai (Šilutės r.), Merkinė (Varėnos r.), Alanta (Molėtų r.), Vepriai (Ukmergės r.).
Sūduvos etnografinis regionas praktiškai atitinka Marijampolės apskritį, tad kitaip nei kituose regionuose čia 2016 metais tik viena kultūros sostinė – Gelgaudiškyje, Šakių Skaityti toliau
Vrublevskių bibliotekoje bus pristatyta knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ (0)
Kovo 17 d. 17 val. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks knygos „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ sutiktuvės. Dalyvaus sudarytoja žurnalistė Aurelija Arlauskienė, kraštotyrininkas Kazimieras Karpičius ir kt. Vakaro metu bus rodoma 1997 m. apie šiuos dvaro rūmus sukurta televizijos laida iš ciklo „Vizijos ir tikrovė“, demonstruojamos fotografijos.
Knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ – kruopštus autorių kolektyvo (sudarytoja Aurelija Arlauskienė, autoriai: istorikė dr. Reda Griškaitė, bibliotekininkė Irena Katilienė, menotyrininkė Brigita Rėbždaitė, parkotyrininkas dr. Laimis Skaityti toliau
Lietuvos žemėlapyje – naujam gyvenimui prikeltas dvaro parkas (1)
Lietuva turi dar vieną parką – baigtas tvarkyti Rokiškio rajone, ties siena su Latvija, esantis Ilzenbergo dvaro parkas. Tai pirmasis Lietuvos dvaro parkas, sutvarkytas privačia iniciatyva ir lėšomis.
„2012 metais prasidėję darbai užbaigti tik dabar. Sutvarkyti mišku virtusį parką buvo nemenkas iššūkis, nes Ilzenbergo parkas kartu su dvaro rūmais ir kitais statiniais sudaro vientisą dvarvietės ansamblį. Vienu metu tvarkėme ir parką, ir atstatinėjome pastatus, todėl visuomet tekdavo ilgai svarstyti, ar pastatai, parkas, Skaityti toliau
Veisiejai: Kur jotvingių darniai su gamta gyventa (1)
Jei Veisiejų krašto ežerynus esate matę, net Baltosios Ančios upe plaukioję, vis tiek čia verta dar kartą užsukti. Jūsų laukia restauruotas buvusio dvaro fligelis – Veisiejų regioninio parko lankytojų centras su ekspozicija. Čia jums pasiūlys daug naujų maršrutų akims ir sielai pamaloninti.
Kas kitas, jei ne tuose atokiuose parkuose dirbantys bei gyvenantys žmonės labiau už kitus pažįsta ir mėgsta tas vietoves. Skaityti toliau
2015 metų Kultūros sostinė Žagarė kviečia Lietuvą ir pasaulį (0)
Žagarė sausio 24 dieną visus kviečia į Lietuvos kultūros sostinės pradžios šventę. 2015 metų Lietuvos kultūros sostine tapusi Žagarė jau pasirengusi pristatyti Šiaurės Lietuvos, buvusios žiemgalių žemės, kultūrą, vieno seniausių Lietuvos miestų istorijos ir kultūros paveldą bei turtingą šiandienos kultūros panoramą.
„Norėčiau pasveikinti Žagarę tapus 2015 metų Lietuvos kultūros sostine. Teko lankytis Žagarės vyšnių festivalyje, kuris paliko didelį įspūdį. Tikiuosi, kad šiais metais iš visos Lietuvos žmonės sugužės ne tik į garsųjį Vyšnių festivalį, bet ir į jūsų puikios programos renginius, festivalius, pamatyti jūsų gražų kraštą“, – sakė kultūros viceministrė Agneta Lobačevskytė Skaityti toliau
Kretingos dvare pirmą kartą įsikurs menų festivalis (programa) (0)
Juozapo Tiškevičiaus rūmuose atkuriama istorinė tiesa – sugrąžinamos grafų puoselėtos vertybės: muzika, vaizduojamasis menas, literatūra. Spalio 18 d. čia prasidės ir iki gruodžio 20 d. tęsis Kretingos dvaro menų festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“.
Festivalio atidarymui parengta turininga programa. Kretingos muziejuje 14 val. vyks akcija „Atkurkime grafų Tiškevičių vasaros sodą“, aitvarų skrydis, kraštiečių priesakai ir laiškai Kretingai. 15.30 val. net šešiolika krašto menininkų pristatys parodą „Sielos proveržiai“, o 16 val. prasidės koncertas „Mano mylimas kraštas – Kretinga“, Skaityti toliau
Apie galimybę perkelti Balandiškių dvarą ir karių kapines (0)
Spalio 7 d. Biržuose lankėsi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, jos pavaduotojas Algimantas Degutis, departamento Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vyr. specialistė Rita Kuncevičienė. Pasak D. Varnaitės, į Biržus Kultūros departamento vadovai atvyko apsvarstyti kelių klausimų, tačiau svarbiausias – vėl Balandiškių dvaras, dėl kurio likimo nesutaria ir patys paveldosaugininkai.
Balandiškiai – užsikirtusi plokštelė Skaityti toliau
Trakų Vokėje prasideda XI-asis tarptautinis tapytojų pleneras (0)
Liepos 31 d. Trakų Vokėje prasidėsiančiame tarptautiniame tapytojų plenere „Menas paveldui“ vienuoliktus metus iš eilės kurs šešiolika menininkų iš Lietuvos ir Serbijos. Aštuonias dienas truksiantis renginys atvers naujus meno regos laukus – kūrėjai sieks unikaliai pažvelgti į XIX a. pabaigos dvarą, prancūzų kraštovaizdžio architekto F. Andrė projektuotą parką ir kitas unikalias vietas bei gamtą. Visi plenero metu sukurti darbai papildys „Trakų Vokės dvaro sodybos“ meninių darbų kolekciją, kurioje apie 100 vertingų tapybos kūrinių.
Plenero kuratorius, tapytojas Svajūnas Armonas, pabrėžia, jog šiais metais pleneras stebins darbų išskirtinumu, nes jame labai daug naujų veidų. Skaityti toliau
Jurbarkas švęs 755-erių metų sukaktį (26)
Rugpjūčio 15-17 d. net tris dienas Jurbarke šurmuliuos spalvingas, nuotaikingas ir daugybę svečių tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio sukviesiantis renginys„XX a. pr. Sergejaus Ilarijonavičiaus Vasilčikovo dvaro tradicijų tęstinumas”. Šios šventės metu bus tęsiama miesto dvarininkų Vasilčikovų tradicija sukviesti miestelėnus į dvarą bendrai, juos vienijančiai šventei. Tuo pačiu bus minimas ir gražus Jurbarko miesto gimtadienis – miestas skaičiuoja jau 755-uosius metus.
Tokia šventė rengiama jau antrąkart ir šiemet tęsis net tris dienas. Skaityti toliau
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyks paskaita „Palangos viduramžių dvaro paslaptys“ (0)
Liepos 29 d. 16 val. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks nemokama paskaita „Palangos viduramžių dvaro paslaptys“.
Archeologas Ramūnas Šmigelskas (VšĮ „Kultūros paveldo akademija“) bei akademikas, prof. habil. dr. Vladas Žulkus (Klaipėdos universitetas) pristatys 2014 m. pavasarį Palangoje archeologų aptiktą ir tik istoriniuose dokumentuose iki šiol minėtą XVI–XVII a. smėliu užpustytą dvarvietę bei kasinėjimų metu rastus unikalius radinius. Skaityti toliau
Pasaulio lietuviai kūrėjai susirinko atgaivinti Lentvario dvaro ansamblį (0)
Jau aštuntą kartą lietuviai kūrėjai iš viso pasaulio susiburia drauge – liepos 20-25 dienomis Lentvario parke vyksta kūrybinės dirbtuvės „Migruojantys paukščiai“. Visi norintys susipažinti su šių metų kūrėjų idėjomis bei pasiūlymais Lentvario dvarui ir parkui liepos 24 dieną (ketvirtadienį), 16 valandą, kviečiami atvykti į idėjų pristatymo renginį Lentvario dvaro parke.
Nuo 2007-ųjų organizuojamas projektas Lietuvai aktualiomis temomis – kūrėjų migracijos, tautiškumo, lietuvybės, kultūrinio turizmo, švietimo bei edukacijos – susilaukia vis daugiau dėmesio. Skaityti toliau
Sekmadienio sakmė. Apie karaliūną ir senuką (1)
Vienas karaliūnas kitąsyk, išėjęs in laukus, pažiūrėjo in aiškiai šviesų dangų, sako:
– Kad aš tenai patekčia!
Paėjo galą keliu – patiko tokį senuką. Beaidami pradėjo šnekėtis. Ir klausė karaliūnas:
– Kaip aš galėčia patekt in dangų?
O tas senukas sako:
– Mesk savo brangius karališkus rūbus, te tau šitą mano ploščių sudriskusį, apsivilk juom, vaikščiok po girią septynis metus, tai paskui ten pateksi, kur teip labai nori. Skaityti toliau
Sekmadienio sakmė. Apie karalių ir varną (3)
Kad buvo kitąsyk karalius toks bagots, toks bagots! Pasistati jisai sau namus iš plytų raudonų ir užsidengi stogą auksinim blėtom.
Vieną saulėtą dieną susimislijo jisai važiuot ir pažiūrėt iš tolo, kaip išrodo jo palocius. Pakinki šešis gerus arklius ir važiuoja. Nuvažiavo kelias mylias neatsisukdami ir dar gal būtų važiavę tolyn, ale kaip tik iš netyčių karalius žvilgterėjo ing užpakalį ir apalpo pamatęs, kad visas dvaras liepsnose. Liepi važnyčiai, kad ko greičiausiai, kaip tik arkliai įkabino, lėkt namo. Ogi parlėkus namo žiūr, kad tai stogas nog saulės blizga. Karalius iš to piktumo liepi tuojaus visą stogą aplieti su smala. Skaityti toliau
Sekmadienio sakmė. Sukietėjusi širdis (0)
Kitąkart buvo viens labai bagots pons ir laike pas savi daktarą. Pons ir daktars sutikdava labai gerai, kad jie daugiausi draugi būdava, šnekėdava ir gazetas ir knygas skaitydava. O jų knygos ir gazetos buva ne bile kokios – vis aukšta moksla ir iš svetimų žemių. Teip besiskaitydami jie vieną kartą parskaite gazetosi asunti Paryžiuj labai garsi daktarų knyga. Taigi jie susirašė su knygoriu Paryžiuj ir nusipirka sau tą knygą.
Kaip tik jie sulaukė knygos iš Paryžios*, tuojos ėmėsi ją skaityti ir rada, kad jei žmogus unt tuščios širdies kasdien po vieną vištos kiaušinį, gerai iškeptą unt žarijų, valgys be duonos ir be druskos, Skaityti toliau
Sekmadienio sakmė. Grįžtantys pinigai (0)
Lietuviai senovėje turėję, sako, pareitinius pinigus. Iš jųjų labjausiai buvę skatikai, dvylekiai, ašminiai, timpos, auksinai – žodžiu sakant, smulkiejie pinigai. Jie tokiais tapdavę per užkerėjimą gerų pinigų. Raganiai, žinovai ir burtininkai jais vartodavę. Jei iš netyčių toks pareičiokas į prastų žmonių rankas papuldavo, jie jo nepažinodavo. Tas pinigas kam prigulėdavo, pas tą pareidavo, ir jeigu kas gavęs jį įsidėdavo prie gerų pinigų, tai jis išeidams ir kitus išsivesdavo ir tokiu būdu ne vieną turtingą žmogų palikdavo vargdieniu.
Pareičiokas kaip nuo žmogaus išeidavo, nieks jojo užmatyti negalėjo nė pajusti, kada jis eis. Skaityti toliau
Sekmadienio sakmė. Apė žmogų melagį ir karalius (0)
Vienoj karalystėj buvo labai biednas žmogelis. Jam nieku nesisekė, kad jis kur tik ėjo, tai vis žuvo. Ką jam daryt? Išsimislijo, ais jis meluot: „Rasi, – sako, – su melu man seksis“. Nuvėjo in tą miestą, kur karalius gyvena.
Tenai pradėjo meluot pas vieną, pas kitą, pradėjo jau jam po biskutį sektis, pradėjo gautie po biskį ant maisto.
Ale išgirdo karalius, kad atsirado mieste naujas melagis. Pašaukė pas save datirt, ar jis gal gerai meluot. Sako:
– Dabar tu man pameluok.
Sako melagis:
– Neturu atliekamo laiko, turu ait pas marias. Ana tam ir tam daikte žuvys ant kranto lipa, turu ait nešt žuvų: neturu su pačia, su vaikais ką valgyt. Skaityti toliau
Sekmadieio sakmė. Kaip vienas žmogus poną apgavo (0)
Buvo tokis žmogus. Jis labai mėgdavo kitur, iš kito išsigertie ir pavalgytie, ir kur tik būdavo kokis pokylis, ten krikštynos arba svodba, tai be jo nosies nebūdavo turgus.
Ir jau, būdavo, jį nė neužkenčia beveik visi, bet jis vis inlįsdavo tai su tokiu reikalu, tai su kitokiu ir sau pavalgydavo ir atsigerdavo.
Vieną kartą labai dideliam dvare ponas svodbą kėlė. „Na, – dabar tas žmogus mislija sau, – kaip galėčia aš in tą dvarą insigautie?“ Sumislęs aina in dvarą. Skaityti toliau
Sekmadienio sakmė. Už vienų luptų du neluptų duoda (3)
Viena dvara bernai, suvejį švintes dienaj, viduvasarį, teip terp savįs kalbėjas:
– Mes per vasaras karščius malynes ariam ir akmenuotas dirvas akėjam. Mes per žiemas šalčius, pasnėrį lig pažasčių pusnyj, miškuos malkas kertam… E kaip mes gyvenam! Kų mes valgam ir kuo apsidingiam!.. E panai? Pažiūrėk, pasmakia keletų žiemų – jau anas ir panas! Štai, žiūrėk, ir mūsų dvara urėdas – nieka sau nedirba, e takiuos pinigus jema! Vasarų sau išeina su lazdu pasrimsčiuodamas, e žiemų tai pėsčia ir nebepamatysi! Bet iš ja nėr darbinyka! Takiuo panu iš mūsų žėdnas pabus!..
Teip dvariškiai kalbėja ir nemate, kad panas iš sada klauses ir sau knygelej jų kalbų ažsiraše. Skaityti toliau
Raudondvario dvaras kviečia į kelionę per epochas (1)
Liepos 6 dieną Raudondvario dvare bus galima sutikti Vytautą Didijį, Žygimantą Augustą, Barborą Radvilaitę, Mykolą Tiškevičių, Antaną Smetoną – šiuos ir kitus istorinius personažus.
Šaudys senovinė patranka
Valstybės gimtadienio šventės „Lietuva Raudondvario dvare“ režisierius Ramūnas Šimukauskas pasakojo, kad renginyje bus daug istorinių mizanscenų: teatralizuota eisena, riterių turnyras, istorinių personažų pasirodymai. Programa sudėliota taip, kad tiktų įvairių skonių ir skirtingų kartų publikai. Skaityti toliau
R.Ragauskaitė-Jasukaitienė. Kas mus daro baudžiauninkais? (5)
Pro žydinčių šeivamedžių sąžalynus, apkėtusius visą buvusio dvarelio parką, prasibrauname prie pastato, kuris nereginčiomis langų kiaurymėmis priekaištingai žvelgia į išniekintą praeitį. Niekad nebuvau mačiusi tiek šeivamedžių vienoje vietoje – ištisa giraitė! Sujudinus šakas, pasklinda tirštas, aitrus kvapas; lapai ir stiebas – nuodingi, o uogos – vaistingos, vienok parkuose šie krūmai būdavo auginami kaip dekoratyviniai, kai kurios rūšys atsivežtos iš Anglijos ir Prancūzijos sodų. Derlingoje Lietuvos žemėje, apleistose dvarvietėse, neretinami šeivamedžių krūmai nustelbė visus kitus augalus. Skaityti toliau
Liubavo dvarui – Europos kultūros paveldo „Oskarai“ (0)
Rugsėjo 18 d. 11 val. Liubavo dvare (Vilniaus r.) Liubavo dvaro malūne-muziejuje vyks Europos Sąjungos kultūros paveldo ir Europa Nostra 2012 metų apdovanojimams skirtas renginys kuriame dalyvaus ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Nacionaliniai apdovanojimo renginiai pagal Europos Sąjungos ir Europa Nostra kultūros paveldo apdovanojimo taisykles vykdomi kiekvienoje apdovanojimą gavusioje šalyje. Jais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldo kokybiško išsaugojimo svarbą. Skaityti toliau
V.Jencius-Butautas. Kas sulygino su žeme Vytauto kalną Alovėje arba kodėl komunizmo ir sociademokratų šmėklos tebeklaidžioja po Lietuvos dvarus (4)
Maždaug 1977-aisiais metais Alytaus rajone, dabartiniame Alovės bažnytkaimyje, buvo nugriautas Alovės dvaro centrinis pastatas. Šio vandališko sumanymo iniciatorius ir vykdytojas buvo Julius Truncė. Kas žino, kiek dar likusių ir mūsų senovę menančių vertybių tuo metu negrįžtamai buvo prarasta. Šiandien tik iš pasakojimų žinome, kad kunigaikščiai Kęstučiai-Gediminai savo kilmę veda iš LDK Kęstučio ir kad giminės herbas buvo Vytis, tokia pati, kaip Lietuvos valstybės. Kaip atrodė kunigaikščių Kęstučių-Gediminų Vyties herbas iki pastarojo laiko nebuvo žinoma. Minėta Vytis nepateko į garsiąją Juozo Galkaus monografiją „Lietuvos Vytis“ Skaityti toliau
J.Jasaitis. Apie ąžuolus, plaukiojančias salas ir išsigandusius žmones (25)
Šis straipsnis nebūtų atsiradęs, jei ne per LTV rodyta laida, kurioje didžiai mokyti rinkimų technologijų žinovai nebūtų taip atvirai išdėstę, kas mūsų laukia, kai po metų įvyks Seimo rinkimai. Jie „tiesiai-šviesiai“ išrėžė, kad visuomenės pastangos atkurti teisingumą ir valdžios institucijų atsakomybę tautai yra bevaisės. Ekspertai be užuolankų rėžė, kad mes nieko nesitikėtume, nes valdys tie patys, tik gal šiek tiek persistumdę kėdes. Valdys trijų klanų atstovai: 1) „teisti už gerus darbus“ (prieš kelias dienas įkūrę dar vieną rinkiminio pokerio „partiją“ ir tvirtai pareiškę, kad taps nugalėtojais; Skaityti toliau
