Žymos archyvas: duonos kepimas
2019 metais Lietuvoje bus kepama „Taikos duona“ (0)
Sausio 20 d. Berlyne vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ Lietuvos stende apsilankęs „Peace Bread“ („Taikos duona“) asociacijos pirmininkas p. Adalberkas Kinlis (Adalberk Kienle) su Lietuvos žemės ūkio ministru Broniumi Markausku sutarė, kad 2019 m. „Taikos duona“ bus kepama Lietuvoje.
Prieš 3 metus atsiradusiu „Taikos duonos“ projektu yra siekiama parodyti, jog taikos išsaugojimas yra tiesiogiai susijęs su tvaraus žemės ūkio plėtra. Duonos projektas prasidėjo 2014 m. Berlyne, kuomet buvusioje Berlyno sienos teritorijoje, taip vadinamoje „mirties linijoje“, buvo išauginti rugiai, o jų sėklos vėliau pasėtos sovietmečiu už „geležinės uždangos“ Skaityti toliau
Aukštaitija – valstybės ir kalbos pradžia (5)
2015-ieji – Lietuvos etnografinių regionų metai. Aukštaitijos krašte jie buvo pradėti sausio 19 d. aukštaitiškomis spalvomis papuoštu renginiu, vykusiu Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriuje įkurtame senųjų amatų centre.
Lietuvą sudaro penki XIII amžiuje susiformavę etnografiniai regionai: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija (dar vadinama Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva.
Šiaurės Rytų–Rytų Lietuvoje esanti Aukštaitija yra didžiausias regionas. „Čia ir sutartinių daugiausia rašyta, Skaityti toliau
Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į lietuvių duonos parodą (0)
Lapkričio 5 d. Kaune, P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje (L. Zamenhofo g. 12/ Kurpių g. 12) buvo atidaryta Lietuvos liaudies buities muziejaus paroda „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“. Paroda veiks iki lapkričio 29 d.
Į parodos atidarymą susirinkusius kauniečius pasveikino P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus vedėjas doc. dr. Arūnas Vaicekauskas ir Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Violeta Reipaitė. Visi ne tik pasivaišino šviežiai kepta duona, bet ir turėjo pamiklinti galvas, atsakydami į klausimus, Skaityti toliau
Vasario 5-oji – Gabijos arba Duonos diena (1)
Nuo seno lietuviai tikėjo, kad vasario 5 d., Gabijos dieną pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Eidami grybauti ar uogauti, žmonės įsidėdavo gabalėlį šventos duonos, kad saugotų nuo gyvačių įkandimų. Krikščionybės laikais lietuviškos ugnies deivės Gabijos gerbimą pakeitus Šv. Agotos kultu Gabijos duona imta vadinti Šv.Agotos duona. Ši duona mūsų krašte populiari ir šiandien.
Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1–1,5 kg. duonos. Skaityti toliau
Saugomos senosios tradicijos lemia savitumą (1)
Kiekvienas kraštas įdomus ir savitas – žmonėmis, jų darbais, papročiais ir tradicijomis. Kad nesuvienodėtume kurdami modernų europietišką savo gyvenimą, svarbu žinoti ir kaip gyveno protėviai – kas puošė ir džiugino jų gyvenimus ir kokio sunkaus triūso dėka ant stalo ateidavo jų kasdienė duona. Kilnios misijos – saugoti savo krašto žmonių senosios buities ir darbų palikimą ir – svarbiausia – supažindinti su juo jaunąją kartą ėmėsi Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos mokytojai, įtraukę į šią veiklą ir miestelio bendruomenę. Skaityti toliau
Kiekvienos šeimininkės duona – kitokia (0)
Lilija Valatkienė, www.valstietis.lt
Duonos kepimo paslaptis Arklio muziejuje, Niūronyse, sužino ne tik moksleiviai, bet ir ambasadoriai. Nijolė Kačkuvienė svečio teiraujasi: be ko negalima duonos iškepti? Išminko tešlą, pašauna kepaliukus į duonkepį ir laukia atsakymo.
Tai be ko negalima iškepti duonos? Be miltų, vandens, malkų, meilės – įvairiausių atsakymų pabyra. „Be plutos!“ – juokiasi kepėja.
Skaityti toliau
