Žymos archyvas: duona

2019 metais Lietuvoje bus kepama „Taikos duona“ (0)

Lietuvos stendas parodoje Taikos duona_zum.lt

Sausio 20 d. Berlyne vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ Lietuvos stende apsilankęs „Peace Bread“ („Taikos duona“) asociacijos pirmininkas p. Adalberkas Kinlis (Adalberk Kienle) su Lietuvos žemės ūkio ministru Broniumi Markausku sutarė, kad 2019 m. „Taikos duona“ bus kepama Lietuvoje.

Prieš 3 metus atsiradusiu „Taikos duonos“ projektu yra siekiama parodyti, jog taikos išsaugojimas yra tiesiogiai susijęs su tvaraus žemės ūkio plėtra. Duonos projektas prasidėjo 2014 m. Berlyne, kuomet buvusioje Berlyno sienos teritorijoje, taip vadinamoje „mirties linijoje“, buvo išauginti rugiai, o jų sėklos vėliau pasėtos sovietmečiu už „geležinės uždangos“ Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Elgeta, Dievas ir Mirtis (3)

azuolas-raila.lt-nuotr

Tai buvo vienas ubagas. Nu, ivaikščiojo po kiemais, žebravojo, kap mės sakom. Nu, ir kų, ažėjo vienon pirkion, paprašė, kad kas suvalgyt. Nu, tai jam duoda kas kiaušinėlį, kas tį spirgulį duoda, kas duonos kųsnelį. Labai pavargo, išėjo iš kiemo, tį buvo kokis beržynėlis mažas, sėdos po tuo beržynėliu ir ažkųsdo. Aina kokis sanis, žilas sanis.

– Tai, – sako, – draugas, ažkųsdai?

– Ažkųsdau, – sako. Skaityti toliau

Kaip neapsigauti renkantis duoną? (1)

intangibleoven.com nuotr.

Vis didesnė maisto pasiūla parduotuvėse priverčia suabejoti, kaip pasirinkti tinkamą gaminį, todėl ne retas vadovaujasi tokiais kriterijais, kaip pakuotės patrauklumas, neseniai matyta reklama ar tiesiog emocijos. Duonos lentynos tiesiog pribloškia savo gausa, todėl pasirinkti tinkamą gaminį, kuris būtų naudingiausias mūsų sveikatai – tikras iššūkis. Vis dėlto, specialistų teigimu, jam įveikti užtenka vos kelių svarbiausių taisyklių.

„Duona yra labai svarbus kasdienis maisto gaminys, todėl ją rinktis reikėtų atidžiai ir Skaityti toliau

Ekspertai iš JAV sulaukė didelio verslininkų dėmesio (0)

mesa.maistas_zum.lt

Tarptautinėje parodoje „AgroBalt 2016“ svečiai iš Jungtinių Amerikos valstijų ne tik papasakojo apie produktų eksporto ypatumus, bet ir ragino aktyviau žengti į šią rinką.  Lietuva praėjusiais metais gavo leidimus eksportuoti mėsos produktus į JAV.

„Jungtinių Amerikos valstijų rinka yra labai perspektyvi, nors dabar atrodo, kad tai neįtikėtina, vis dėlto taip yra ir ilgalaikėje perspektyvoje, manau, kad visi tuo įsitikinsime. Mes esame įpratę dirbti su rytų valstybėmis, su Rusija, tačiau atėjo laikas pasižvalgyti kitur. JAV gyvena apie 700 000 litvakų, tad mūsų produktai ten yra reikalingi. Skaityti toliau

„Biržų duona“: Nauja – tai užmiršta sena (0)

Duona_birzuduona.lt

Praėjusiais metais didžiausia JAV naujienų tarnyba CNN kanapių sėklas įtraukė į maisto gaminių, 2016 m. turėsiančių didžiausią sėkmę pasaulio virtuvėse, sąrašą. Šio nuo seno Europoje paplitusio augalo maistinė vertė – įspūdinga, tačiau gerokai užtruko, kol mitybos specialistai savo sudaromuose sveikos gyvensenos planuose jomis pakeitė iki šiol karaliavusias chia sėklas. Daugybė mitybos įstaigų ir maisto žinovų visame pasaulyje vieningai sutaria – šiemet vienas svarbiausių gaminių, kuriuos įtrauksime į savo valgiaraščius, bus kanapių sėklos.

„Ekologiško maisto gaminių lentynose jau prieš kurį laiką pasirodė gaminių su kanapių sėklomis, kurie pateikiami kaip naujausių gurmaniškų madų atspindys, tačiau retai Skaityti toliau

Šiandien minima Duonos diena (2)

intangibleoven.com nuotr.

Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką). Skaityti toliau

Ar lietuviški gaminiai atrado kelią į tekančios saulės šalį? (0)

duona_mantinga.lt

Lietuva su Japonija diplomatinius santykius užmezgė daugiau nei prieš 25 metus, kurie sėkmingai tęsiasi ir iki šių dienų. Aktyviai plėtojami ekonominiai santykiai – vis daugiau produkcijos iš Lietuvos eksportuojama į Japoniją. Daugeliui lietuvių nuostabą gali sukelti faktas, kad Lietuva į Japoniją eksportuoja daugiau prekių nei Japonija į Lietuvą. Toks prekybos balansas laikosi jau ilgiau nei 10 metų.

Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda 2016 m. sausio 15 dieną atvyko į Marijampolę, kur susitiko su miesto meru Vidmantu Braziu ir kitais miesto savivaldybės bei verslo atstovais. Skaityti toliau

Belaukiant Kūčių vakaro (2)

Kucios

Žiemos saulėgrįža, tai viena iš svarbiausių keturių švenčių Lietuvoje. Pavasarį švenčiame Pavasario lygę, vasarą – Rasas, o rudenį – Rudens lygę. Visi papročiai ir apeigos per šventes turi gilią prasmę – jie sutelkia žmogų ateinančio laikotarpio darbams.

„Dviem dienoms praėjus po saulėgrįžos – iškiliausioji tamsiojo ir šaltojo pusmečio šventė – Kalėdos! Kartu su vasaros saulėgrįža, senovėje vadinta Kupolių ar Rasos švente, abi datos skelia metus pusiau, sudarydamos tradicinio kalendoriaus ašį“, – sako etnologas Libertas Klimka.

Lietuvos kaimuose jau iš ryto prasidėdavo nekasdienis šurmulys. Pakvipdavo kepamais pyragais. Buvo tikima, kad tą rytmetį pramigus, Skaityti toliau

Kodėl ne visi gali valgyti duoną? (0)

Duona

Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien vis daugiau žmonių suserga celiakija – genetine, alergine liga, kuria sergant žmogaus organizmas netoleruoja glitimo. Vienintelis jos gydymo būdas – visam laikui atsisakyti javų baltymo turinčių produktų – daugumos miltų, duonos, makaronų ir kepinių arba keisti juos panašiais glitimo neturinčiais produktais.

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja, „Livinn – sveiki produktai“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė pastebi, kad egzistuoja lengvesnė šios ligos forma, kai netoleruojami tik kviečiai. Tuomet dar galima vartoti rugius ir mums įprastą duoną. Tačiau kitu atveju alergizuojančius javus reikia keisti grūdinėmis kultūromis be glitimo – ryžiais, kukurūzais ir soromis. Grūdus galima keisti į juos panašiais produktais: grikiais, bolivinėmis balandomis ir burnočiais. „Sunkiausia be glitimo pagaminti skanius kepinius: duoną, pyragą, sausainius“,  – pažymi G. Azguridienė. Skaityti toliau

Kokios duonos geriau nevalgyti? (0)

anv-altenabiesbosch.nl nuotr.

Istoriniuose šaltiniuose minima, jog pirmą kartą žmonės gardžiuotis duona galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną – buvo moters brandumo požymis.

Duonos gamyba Lietuvoje užsiima apie 300 duonos ir pyrago kepinių gamybos įmonių. Didesnė jų dalis – nedidelės įmonės. Vidutiniškai per metus mūsų šalies duonos kepėjai iškepa apie 300 tūkst. tonų įvairių rūšių duonos gaminių. Skaityti toliau

Aukštaitija – valstybės ir kalbos pradžia (5)

V. Šantarienės nuotr.

2015-ieji – Lietuvos etnografinių regionų metai. Aukštaitijos krašte jie buvo pradėti sausio 19 d. aukštaitiškomis spalvomis papuoštu renginiu, vykusiu Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriuje įkurtame senųjų amatų centre.

Lietuvą sudaro penki XIII amžiuje susiformavę etnografiniai regionai: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija (dar vadinama Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva.

Šiaurės Rytų–Rytų Lietuvoje esanti Aukštaitija yra didžiausias regionas. „Čia ir sutartinių daugiausia rašyta, Skaityti toliau

„Biržų duonos“ gaminiai aukso medaliu įvertinti 4-tą kartą (0)

Duona_birzuduona.lt

Penktadienio rytą Vyriausybėje apdovanoti Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ laimėtojai. „Metų gaminys 2014“ ženkliukai papuoš beveik 100 lietuviškų gaminių – skirti net 93 aukso ir 5 sidabro medaliai. Ketvirtus metus konkurse aukščiausių įvertinimų sulaukianti bendrovė „Biržų duona“ šiemet apdovanojimą gavo už džiovintos duonos „Miltė“ riekeles.

„Lietuvos metų gaminio“ konkurse savo naujausius  gaminius pristatome kasmet. Smagu, kad įvertinti aukso medaliu esame jau ketvirtus metus iš eilės – toks įvertinimas rodo, kad einame teisinga kryptimi, rinkai pasiūlydami reikliausių pirkėjų lūkesčius atitinkančius gaminius“, – sako Andrius Kurganovas, bendrovės „Biržų duona“ komercijos direktorius.

Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į lietuvių duonos parodą (0)

duona--llbm-nuotr-K100

Lapkričio 5 d. Kaune, P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje (L. Zamenhofo g. 12/ Kurpių g. 12) buvo atidaryta Lietuvos liaudies buities muziejaus paroda „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“. Paroda veiks iki lapkričio 29 d.

Į parodos atidarymą susirinkusius kauniečius pasveikino P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus vedėjas doc. dr. Arūnas Vaicekauskas ir Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Violeta Reipaitė. Visi ne tik pasivaišino šviežiai kepta duona, bet ir turėjo pamiklinti galvas, atsakydami į klausimus, Skaityti toliau

Vilniečiai buvo kviečiami prie „skalūnų vandens“ ir duonos stalo (2)

„Skalūnų vanduo“ ir duona | rengėjų nuotr.

Spalio 11 d., šeštadienį, Vilniaus centre praeivių žvilgsnius traukė neįprastas stalas, ant kurio buvo patiekta „skalūnų vandens“ ir lietuviškos duonos. Taip Lietuvos žaliųjų partijos aktyvistai, minėdami Pasaulinę dieną prieš hidraulinio ardymo technologiją, kvietė atkreipti dėmesį į skalūnų pramonės keliamą pavojų aplinkai, žmogaus sveikatai bei nelogiškus Vyriausybės sprendimus, dėl kurių aplinkosauginiai reikalavimai šios technologijos taikyme Lietuvoje tampa vis menkesni. Skaityti toliau

Nepabūgę lietingo oro Nidos gyventojai ir svečiai džiaugėsi renginiais (0)

neringa.lt nuotr.

Nors ilgai lauktas Žolinės savaitgalis nepradžiugino šiltu saulėtu vasaros oru, tačiau atvykusius į Neringos kurortą svečius ir jos gyventojus Nida pasitiko iš anksto suplanuotais ilgojo savaitgalio renginiais.

Žolinės dienos vakarą iškilmingai užbaigtas jau 16-tas tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija“. Užbaigimo koncerto programa „J.S.Bachas ir A.Vivaldi II“ vyko Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios amfiteatre. Skaityti toliau

Dainų šventės Folkloro diena pradės duonos apeiga Katedros aikštėje (programa) (0)

Dainų šventė. Folkloro diena | LLKC nuotr.

Daugiau kaip trys šimtai duonos kepalų – tiek duonos bus išdalinta vilniečiams ir miesto svečiams sostinės Katedros aikštėje liepos 4 dieną. Simboline duonos sunešimo apeiga prasidėsianti Dainų šventės Folkloro diena, pripildys sostinę senųjų tradicijų įvairove, užlies liaudies dainų melodijomis. Šiųmetinio renginio programą praturtins susitikimai su senąja išmintimi besidalinsiančiais tradicijų žinovais ir etninės kultūros tyrinėtojais, o įdomios patirties suteiks liaudies amatų meistrai.

Pirmą kartą duris atvers „Moterų seklyčia“, kurioje apsilankiusieji daugiau sužinos apie tautinį kostiumą ir kaip Skaityti toliau

Tyrimas: Lietuvos gyventojai grūdinio maisto vartoja per mažai (6)

DuonaVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto atliktas Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas atskleidė, jog kasdien grūdinį maistą (grūdų košes, grūdų dribsnius ir t.t.) vartoja itin mažai  gyventojų – vos 14 proc. visų suaugusiųjų. Net 37,2 proc. apklaustųjų šiuos gaminius vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba nevartoja visai.

Pasak Visuomenės sveikatos instituto prof. Rimanto Stuko, tokį maistą rekomenduojama vartoti kiekvieną dieną – tai puikus stambiamolekulinių angliavandenių, Skaityti toliau

Diskusijoje svarstyta ekologinio žemės ūkio dabartis ir perspektyvos (2)

Seimo kanceliarijos nuotr.

Gegužės 7 d. Kaimo reikalų komitetas kartu su Europos informacijos biuru organizavo diskusiją tema: „Ekologinio ūkininkavimo dabartis ir perspektyvos“. Gausiai susirinkusius dalyvius sveikindamas Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius pažymėjo svarbų ekologinio ūkininkavimo vaidmenį ne tik žemės ūkyje, bet ir prisidedant prie sveikos mitybos bei tausaus gamtos išteklių naudojimo.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius informavo diskusijos dalyvius apie ekologinio žemės ūkio sektoriaus laukiančius pokyčius Europos Sąjungoje. Pokyčiai susiję tiek su ekologinio Skaityti toliau

Kaip Kaziuko mugėje išsirinkti kokybiškus ir šviežius maisto gaminius? (0)

vmvt.lt nuotr.

Šį savaitgalį vyksiančioje Kaziuko mugėje ūkininkai ir didesnės įmonės iš visos Lietuvos siūlys įsigyti tradicinių rūkytų ir vytintų mėsos gaminių, nuo seno mūsų šalyje kepamos ruginės duonos, meduolių, riestainių. Bus galima nusipirkti Lietuvoje spaudžiamo rapsų ar linų sėmenų aliejaus, lietuviško medaus, taip pat paragauti įvairių vietoje gaminamų patiekalų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, į ką mugės svečiai turėtų atkreipti dėmesį, kad įsigytų kokybiškų, šviežių ir skanių maisto produktų. Skaityti toliau

Europos Komisija pripažino Daujėnų naminę duoną saugomu gaminiu (5)

Daujėnų duona

Europos Komisija į saugomų gaminių sąrašą įtraukė Daujėnų naminę duoną, kuri tapo šeštuoju lietuvišku saugomu paveldu Europos Sąjungoje.

Į saugomų kilmės vietos nuorodų registrą duona įtraukta vasario 21 dieną.

Daujėnų naminė duona yra juoda ruginė duona, kurios visa gamyba vyksta namų ūkyje, laikantis tradicinio būdo – ruginių miltų tešla rauginama lėtai mediniame kubile ir kepama tik žarijų arba padinėje krosnyje. Duonai gaminti naudojami ruginiai Skaityti toliau

T.Dirgėla. Šeštadienio pasakėčia. Sava duona gardesnė už svetimus pyragus (1)

mainyk.lt nuotr.

Išgirdo kartą būras Pelėda ponus tarpusavy zaunyjant,
Kad esti kur kraštas toksai, procios ir atlygio kupins,
Žolės žalesnės irgi saulės geltonesnės perpildytas,
Ir suskrovęs skarbą terbon sukriai išbindzino galvą iškėlęs,
Kiton šalysna išbėgęs irgi svetimam kaip šuva tarnaudams,
O ne sav paties gimtą lauką mėšlu patręšdams, kaimynkų svodbas atšokdams
Irgi sau draugalą lietuvaitę susirasdams ir nuosavan pečiun malkų įmesdams,
Bluznyjo apie sav kraštą gimtą ir gerumą svetimo apdainavo. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams (16)

Lietuviškos Kalėdos Londone | organizatorių nuotr.

„Kaip pasiklosi – taip išmiegosi“ – lietuvių patarlė, kurios išmintis dar svarbesnė mums, negu prieš tūkstantį metų. Todėl, kad nepalyginamai daugiau esame veikiami aplinkos, reklamos, vartotojiškos kultūros įtakos. Norint nepasiklysti, reikia tvirto pagrindo, stipraus stuburo ir didelių pastangų. Tam nuolat tenka peržiūrėti vertybes, patikrinti gyvenimo kelią, stiprinti ryšį su bendražygiais. Geriausias būdas teigiamų nuostatų, stiprinančių jėgų sukaupimui yra šventės. Šventiniame vyksme pamirštami rūpesčiai, atsipalaiduojama ir pasąmonėje ilgam įsitvirtina vaizdiniai bei nuostatos, darantys poveikį mūsų mintims, veiksmams, santykiams mūsų kasdieniniame gyvenime. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie Teisybę ir Neteisybę (5)

ve.lt nuotr.

Kitą kartą ėjusias par svietą Teisybe ir Neteisybe. Beeidamas išalkusias valgyti. Turėjusias abiedvi ir duonos po kepalėlį, susėdusias ir susišnekusias:
– Katros dabar valgysme pirmiaus duoną?

Neteisybe sakanti:
– Valgykim dabar tavo, kitą kartą mano duonos valgysme.

Teisybe sutikus. Suvalge jos pusę kepalėlio. Beeidamas toliaus, išalko ir antrą kartą. Tada jau Teisybe norėjo, kad valgytų iš kepalėlio duonas Neteisybes, Skaityti toliau

Vyndarystės židinys (0)

Zurabas Cereteli. Vynuogių rinkimas

Seniausios vynuogininkystės atsiradimo legendos susijusios su Pietų Kaukazu, kuriame nuo seniausių laikų gyveno autochtoninės iberų-kaukaziečių gentys. Įdomi legenda, kurios pradžia susijusi su dviem skirtingais pasauliais – semitiškuoju ir Biblija, anot kurios, kultūrinės vynšakės tėvynė yra Užkaukazė, ir indoeuropietiškuoju – persiškuoju-iraniškuoju. Ji aptinkama ir žinomo filosofo bei poeto Omaro Chajamo (1048–1122) kūrinyje „Nauruzname“. Jame, be kita ko, kalbama apie vyną, jo savybes, atsiradimą Irane. Padavimo pradžioje pažymėta, kad pasakojimas pagrįstas istorinių šaltinių duomenimis.

Kartą karalius Horasana Šamiranas (Šamirano miesto įkūrėjas), karalaitis Badamas ir karališkoji diduomenė buvo susirinkę rūmų sargybos bokšte. Netikėtai atlėkė paukštis-burtininkas (grifas; šuo-paukštis) – jo kaklą buvo apsivijusi gyvatė – ir nutūpė prieš juos. Karalaitis Badamas paleido strėlę, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė žmogų melagį ir karalius (0)

Karalius ir pajacas | kamerinisteatras.lt nuotr.

Vienoj karalystėj buvo labai biednas žmogelis. Jam nieku nesisekė, kad jis kur tik ėjo, tai vis žuvo. Ką jam daryt? Išsimislijo, ais jis meluot: „Rasi, – sako, – su melu man seksis“. Nuvėjo in tą miestą, kur karalius gyvena.
Tenai pradėjo meluot pas vieną, pas kitą, pradėjo jau jam po biskutį sektis, pradėjo gautie po biskį ant maisto.

Ale išgirdo karalius, kad atsirado mieste naujas melagis. Pašaukė pas save datirt, ar jis gal gerai meluot. Sako:
– Dabar tu man pameluok.
Sako melagis:
– Neturu atliekamo laiko, turu ait pas marias. Ana tam ir tam daikte žuvys ant kranto lipa, turu ait nešt žuvų: neturu su pačia, su vaikais ką valgyt. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie du žmones (0)

Aklas elgeta su berniuku.T.Goreckis | ldm.lt nuotr.

Buvo du toki žmones. Viens buvo labai teisingas, o antras – sukčius. Dabar jiedu ginčijasi: viens sako, kad su teisybe geriau gyvęt an svieto, o tas sukčius sako, kad su suktybe geriau gyvęt an svieto. Jiedu negali viens kitą pergalėt.

Sako:
– Aime, mažu patiksim kokį žmogų, kad mum paaiškytų.
Aina jiedu keliu – rado žmogų ariant. Sako:
– Pasakyk tu mum, kaip geriau gyvęt an svieto: ar su teisybe, ar su melu? Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Elgeta, Dievas ir Mirtis (1)

Turtuolis ir vargšas | Natasha Turovsky, 2005 pav.

Tai buvo vienas ubagas. Nu, i vaikščiojo po kiemais, žebravojo, kap mės sakom. Nu, ir kų, ažejo vienon pirkion, paprašė, kad kas suvalgyt. Nu, tai jam duoda kas kiaušinėlį, kas tį spirgulį duoda, kad duonos kųsnelį. Labai pavargo, išėjo iš kiemo, tį buvo kokis beržynėlis mažas, sėdos po tuo beržynėliu ir ažkųsdo. Aina kokis sanis, žilas sanis.

– Tai, – sako, – draugas, ažkųsdai?

– Ažkųsdau, – sako.

– Oi dar aš, – sako, – nevalgęs. Į darbų, – sako, – turiu nevalgęs. A neduotum trupinėlio duonos? Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie ubagą ir gaspadinę (0)

Akmuo prie slenksčio | slapenas.lt nuotr.

Buvo tokia gaspadinė. Ji, būdavo, kaip ateina ubagas, tai in vietą duonos ji vis paimdavo kačergą. Ale atėjo ubagas ties tais namais, sutiko kitą – ans sako:
– Šituos namuos tai jokią almužną niekad negaunu.
– Tu negauni duonos, o aš da gausu ir lašinių.
– Na na, aik graičiau, gausi kačergą.
– Na, matysi, kad aš gausu lašinių.
Ir nuvėjo. Atėjo in stubą. Ta gaspadinė tuo už kačergos ir klausia:
– Seni, iš kur tu?
Sako:
– Iš Buizių. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Trys tėvo patarimai (22)

Algimanto ir Mindaugo Čiarniauskų nuotr.

Viens turtingas tėvas mirdams sūnui savo pasakęs:

– Niekam „padėk dievs“ nesakyk, vis naujais čebatais dėvėk ir tankiai valgyk duoną su medum.

Po numirimo tėvo sūnus kiek begalėdams stengės tėvo prisakymus išpildyt. Kad ir apė pietus ėjo į lauką pro susiedus su jų darbininkais dirbančiais, niekur nė vienam „padėk dievs“ nesakė. Tuos čebatus biškį apdėvėjęs, naujus tuoj provijos. Tankiai duoną su medum valgė. Bet ėjęs ir ėjęs kaskart  į didesnius vargus ir suvisu nubiednėjęs. Daugiau klausiąs šio, klausiąs to rodos: kas čia yr, ką čia reiktų daryt. Skaityti toliau

Namai, kvepiantys namine duona (4)

Stepono Jautakio kepama duona. | N.Petrošiūtės nuotr.

Steponą Jautakį iš Kelmės rajono Lašinskių kaimo drąsiai galima vadinti auksarankiu, nes nėra ūkyje tokio darbo, kurio jis negebėtų atlikti. Šis vyras pats iš savos gamybos plytų gali išmūryti sienas ir išpuošti sodybą taip, kaip niekas kitas. Prieš keletą metų Steponas pradėjo kepti duoną.

Šokiruojantys vaizdeliai

S.Jautakis neslepia, kad jam niekada nepatiko parduotuvėse perkama duona. Vyras atidžiai skaitydavo etiketes, rinkdavosi tik mažiausiai sudedamųjų dalių turinčią duoną, bet vis tiek ji nebuvo tokia skani kaip mamos kepta. Tikino, rasdavęs net tokios, kurios ir duona nepavadinsi, nes joje tebuvo 25 proc. miltų. Skaityti toliau