Žymos archyvas: Domas Kaunas

D. Kauno knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ pristatymas (0)

d-kauno-knyga_plakatasLapkričio 25 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Domo Kauno knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ pristatymas.

Pristatyme dalyvaus knygos autorius hab. dr. Domas Kaunas, prof. dr. Roma Bončkutė, doc. dr. Silva Pocytė.

Apie autorių

Domas Kaunas – habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto profesorius,

Skaityti toliau

Pagėgiuose paminėtos Vydūno perlaidojimo 25-osios metinės (nuotraukos) (0)

Vydūnas. Skulptorius A. Žukauskas |  | A. Andriulienės nuotr.

Prieš 25 metus, 1991 m. spalio 19 d., Bitėnų kapinėse (Pagėgių savivaldybė) buvo iškilmingai perlaidoti iš Detmoldo (Vokietija) atvežti Vydūno palaikai. Ši sukaktis spalio 15 d.  buvo gražiais renginiais paminėta  Vilkyškiuose ir Bitėnuose (Pagėgių savivaldybė).

Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko  sukakčiai skirta konferencija, kurioje pasisakė Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Domas Kaunas, Pagėgių savivaldybės vicemeras Sigitas Stonys, pranešimus skaitė  Vydūno draugijos garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius, žurnalistas Saulius Sodonis, architektas Martynas Purvinas, svečias iš Skaityti toliau

Atidaroma paroda, iliustruojanti knygrišio meistrystę (0)

artistbooks.com nuotr.

Birželio 8 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, bus atidaryta paroda „Leonas Panavas: ties metalo ir knygos sankryža“. Dalyvaus parodos autorius prof. Domas Kaunas, Vilniaus knygrišių gildijos narė menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė, Vilniaus knygrišių gildijos pirmininkas Rimas Supranavičius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Andrius Vaišnys, renginį ves Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

LMA Vrublevskių bibliotekoje bus pristatyta paroda apie Rytprūsius (0)

„Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“ | E. Senapėdienės nuoptr.

Gegužės 26 d. 17 val. Vilniuje, LMA Vrublevskių bibliotekoje  (Žygimantų g. 1.) įvyks vakaras skirtas Senųjų Rytprūsių palikimui, kuriame bus pristatyt  Eglės Senapėdienės fotografijų paroda „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“.

Vakare bus kalbama apie lituanistinių tradicijų ištakas, nykstantį paveldą Karaliaučiaus krašte ir jo fiksavimą bei įspūdžius iš ekspedicijų dviračiais po šį kraštą. Renginyje aalyvaus dr. Eglė Senapėdienė, Lietuvos generalinio konsulato srityje buvęs kultūros atašė Romanas Senapėdis, akademikas prof. Domas Kaunas, žygeivis Tomas Sutkaitis.

Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

Kovo 11-ąją Vilniaus moksleiviams pirmąkart bus išdalyti Mažieji Šv. Kristoforai (0)

S. Žiūros nuotr.

Šiandien, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, 14. 00 val. Lietuvos mokslų akademijos (Gedimino pr. 3) Didžiojoje salėje pirmą kartą vyks Mažųjų Šv. Kristoforų įteikimo ceremonija. Jos metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius labiausiai nusipelniusiems jauniesiems vilniečiams įteiks Mažųjų Šv. Kristoforų žymenis.

Moksleiviai, kurie savo akademiniais, meniniais ir sporto pasiekimais garsina Vilniaus miestą šalyje ir pasaulyje, bus pagerbti mūsų istorijai svarbioje vietoje, Lietuvos mokslų akademijos salėje, kurioje susibūrė Lietuvos Sąjūdis, prieš 26 metus atkūręs Lietuvos Respubliką. Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta knyga „Nidos mokyklos kronika“ lietuvių kalba (2)

Knygos viršelis

Vasario 27-ąją, šeštadienį, 15 val. vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje (salėje 5.5) bus pristatyta lietuvių kalba išleista knyga „Nidos mokyklos kronika“. Dalyvaus knygos rengėjai dr. Gitanas Nausėda, Vilija Gerulaitienė, dr. Kristijana Šiler (Christiane Schiller), moksliniai recenzentai prof. dr. Domas Kaunas, prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė.

2012-aisiais „Bassenge“ aukcione Vokietijoje vokiškai rašytą „Nidos mokyklos kronikos“ rankraštį  įsigijo dr. Gitanas Nausėda. Skaityti toliau

Martyno Jankaus muziejui atsiveria naujos galimybės (0)

Rekonstruojama M.Jankaus sodybos kletis

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus jau nuo 2015 m. liepos pabaigos gyvena naujų permainų ir galimybių nuotaikomis. Džiugu, kad prasidėjo Martyno Jankaus sodybos klėties atstatymo darbai. Ši klėtis atstatoma virš autentiško, arkinio, raudonplyčio rūsio, kuriame spaustuvininkas, aušrininkas, visuomenės veikėjas, Tilžės akto signataras Martynas Jankus laikė slaptą knygų sandėlį. XIX a. pabaigoje, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais, Bitėnuose įsteigta  Martyno Jankaus spaustuvė ir knygų sandėlis knygnešiams Skaityti toliau

Lietuvos intelektualų atviras laiškas: Apie „atvertas akis“ į kūrėjo vaidmenį okupuotoje Lietuvoje (19)

Justinas MarcinkevičiusPastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo kritikų, kuriems nekritiškai sekant pačia naiviausia („popsine“) kosmopolitizmo mada, „atsiveria akys“ ir jie pasiryžta „pasakyti tiesą“.

O toji tiesa, pasirodo, reiškia pastangas susidoroti su tarpukario Lietuvoje dominavusiais tautiškumo „mitais“ ir su tais sovietinių laikų meno kūrėjais, kurie sugebėjo ne tik išgyventi Lietuvoje, bet ir palikti visuotinai žinomus veikalus, stiprinusius žmonių dvasines galias ir išgyvenimo viltis, ugdžiusius pasitikėjimą tautos gyvybingumu, padėjusius Lietuvos žmonėms išsaugoti pagarbą gimtajam kraštui, istorijai ir jos iškiliausioms asmenybėms bei atlaikyti nuolat užgriūvančias represijas. Skaityti toliau

Dokumentinis filmas apie Mažąją Lietuvą (video) (2)

Lietuvių restauruota Tolminkiemio bažnyčia | Kadras iš filmo

Didžiąją Lietuvos istorijos dalį gyvavo dvi Lietuvos – Didžioji ir Mažoji. Nagrinėdami Lietuvos istoriją, dažniausiai turime galvoje Didžiąją Lietuvą, kurią paprastai vadiname tiesiog Lietuva. Tai – kunigaikščių Lietuva, kadaise – galinga valstybė „nuo jūros iki jūros“. Mažoji Lietuva dažniausiai lieka paraštėje, iškyla daugiausia tik tada, kai kalbama apie kultūros, ypač literatūros, istorijos siužetus. Iš tiesų ji labai sunkiai pritampa prie politinės Lietuvos istorijos, nes ta jos istorija iš tiesų kitokia – valstybiniu požiūriu Mažoji Lietuva priklausė Kryžiuočių ordino valstybei, vėliau – Prūsijos kunigaikštystei, karalystei, Vokietijos imperijai. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos žemė – tarp praeities ir dabarties (1)

Karaliaučiaus gidas

Gegužės 15 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks teminis vakaras „Mažosios Lietuvos žemė – tarp praeities ir dabarties“. Renginio metu bus pristatytas kelionių gidas „Karaliaučiaus kraštas“.

Susitikime dalyvaus knygos autorius Valentinas Juraitis, Mažosios Lietuvos krašto spaudos paveldo tyrėjas prof. habil. dr. Domas Kaunas ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) pirmininkas Vytautas Šilas. Vakaro metu smuikininkė Silvija Vaitkevičiūtė atliks Johano Sebastiano Bacho ir Žako Ibero kūrinių ištraukas. Skaityti toliau

Etninės kultūros vakaras ir Kristijono Donelaičio „Metai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje (1)

Kristijonas Donelaitis

Vasario 5 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, rengiamas Etninės kultūros vakaras lietuvių literatūros kūrėjo Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti.

Prof. habil. dr. Domas Kaunas kalbės apie Kristijoną Donelaitį ir jo epochą, apie etnografinę laikmečio aplinką papasakos Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vadovė dr. Elvyda Lazauskaitė ir muziejininkė Laima Lapėnaitė. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. 25 metai Vydūno idejų šviesoje (I) (3)

Vacys Bagdonavičius | asmeninė nuotr.

Nors mūsų nepriklausomybės atstatymo laikrodis tiksi nuo 1990 m. Kovo 11- osios, tačiau laisvai būčiai tauta akivaizdžiai regima forma pabudo 1988-ųjų kovą, Lietuvai švenčiant Vydūno 120-ąsias gimimo metines. Tą sukaktį šventė ne tuometinė valstybė ir jos institucijos, o pati tauta, joje besikuriančios visuomeninės organizacijos, savos iniciatyvos ėmęsi, nors ir po padu laikyti, kultūros ir švietimo židiniai, tokie kaip kultūros namai, bendrojo lavinimo bei aukštosios mokyklos, teatrai, bibliotekos, „Žinija“, radijas, televizija, spauda. Tuometinis plačiai skambėjęs Vydūno prisiminimas buvo pradžia veržlios dvasinio laisvėjimo bangos, panašios į tą, kurią dar prieš gerą šimtmetį regėdamas Maironis pasakė: „Nebeužtvenksi upės bėgimo“. Skaityti toliau