2016 04 24 01:00
Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:
Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje
1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau →
2016 04 14 08:30
Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.
Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau →
2016 04 10 01:00
Antanas Tyla. Švietimas Dieveniškių apylinkėse iki XX a. pradžios (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 78–81.) Ištraukos:
1526 m. Vilniaus vyskupijos sinodas įpareigojo steigti prie bažnyčių parapines mokyklas. Kijevo seniūnas Geranainių valdytojas Martynas Goštautas Dieveniškėse bažnyčią fundavo 1474 m. Apie mokyklos buvimą prie jos XV–XVII a. nepavyko užtikti žinių.Yra žinoma, kad Šalčininkų bažnyčia 1622 m. buvo įpareigota turėti vargonininką, kuris ne tik grotų, bet ir mokytų vaikus. Pirmosios žinios apie Dieveniškėse veikusią mokyklą siekia Skaityti toliau →
2016 04 07 07:30
Ištraukos iš Kazio Misiaus straipsnio „Dieveniškių krašto kaimai: Istorinis ir geografinis žodynėlis“ (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 41–77). Paryškinimai Alko redakcijos.
ALBERTINA, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į vakarus nuo Dieveniškių. Dvaras įsikūrė apie XIX a. vidurį. 1928 m. pradėta pardavinėti Albertinos dvaro žemė, kurios lietuviams valdžia neleisdavo įsigyti.
ANTANIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 8 km į šiaurės vakarus nuo Poškonių, prie Baltarusijos sienos. Įsikūrė XIX a. pradžioje buvusiose Radvilų Subatininkų dvaro valdose. 1890 m. visi kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai. Skaityti toliau →
2015 09 14 17:31
1929 metais gimusi Elena Targavičienė beveik visą gyvenimą praleido Pietryčių Lietuvoje esančiame Dieveniškių pusiasalyje, Poškonių kaime.
Pastaraisiais metais E.Targavičienė išgarsėjo savo retais gebėjimais: apie jos tautosakos ir žolininkystės žinias, vaikystėje išmoktas iš prieškario senolių, šiuo metu rašoma disertacija, o pati ponia Elena savo žiniomis dalinasi kalbėdama įvairiuose renginiuose ir net buvo asmeniškai apdovanota Prezidentės. Šiandien, būdama vyriausia Poškonių kaimo gyventoja, pašnekovė nepraranda gero ūpo, nevengia juoktis iš gyvenimo ir toliau džiaugiasi kiekviena diena savo XIX amžių menančiame, Skaityti toliau →
2015 05 26 10:55
Gegužės 29 d. duris atvers nauja Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centro ekspozicija – „Etnokultūros paveldas”. Ekspozicijos komponavimo principas – dialogas tarp natūralios gamtos ir žmogaus veiklos, istorijos ir dabarties, kur šie elementai Dieveniškių krašte harmoningai egzistuoja kartu jau daugelį šimtmečių.
Pristatant išskirtines Dieveniškių istorinio regioninio parko gamtos ir kultūros vertybes, lankytojų centro ekspozicijoje susipažindinama su archajišku Dieveniškių kraštu, turtingu praeitimi, unikalia kultūra, gražia gamta, nuoširdžiais žmonėmis… Skaityti toliau →
2015 05 14 17:05
Gegužės 8-ą dieną Šalčininkų rajone, Dieveniškėse vyko jau ketvirti Vyskupo Motiejaus Valančiaus kūrybos skaitymai. Šis renginys sujungia dvi bene labiausiai nutolusias Lietuvos dalis, tačiau jos nutolusios tik geografiškai, bet ne dvasiškai. Tiek žemaičius iš Kulupėnų ar Telšių, tiek dzūkus iš Šalčininkų ar Dieveniškių jungia bendra lietuvybės, baltiškos kultūros dvasia, kurią labai vaizdžiai įkūnija Motiejaus Valančiaus kūryba.
Tam, kad renginys prasidėtų laiku, moksleiviams iš Žemaitijos teko nemenkas išbandymas – jaunimas turėjo keltis labai anksti, kad jau 5 valandą sėdėtų autobuse, vežančiame į Lietuvos pietryčius. Tačiau jauniems ir linksmiems Valančiaus gerbėjams tokie išbandymai nė motais. Skaityti toliau →