Žymos archyvas: dievai

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (12)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau

Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą (7)

V. Balkūno nuotr.

Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie XV–XVI amžių istoriniuose šaltiniuose minimų baltų dievų gausą (audio) (7)

Prūsų Romuva, pagal Kristoforą Hartknochą, 1684

Aštuntojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie XV–XVI amžių šaltiniuose fiksuojama dievų gausą.

„Gali būti, kad tai yra religijos nuosmukio rezultatas. Kada nebeatliekami ritualai legaliai ir bendruomeniškai, tai kiekvienas kaimas, kiekviena gyvenvietė ima tuos ritualus atlikinėti savarankiškai, individualiai, ir, tokiu būdu, tie patys dievai gali įgauti skirtingus vardus,“ – sako dr. R. Balsys. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio) (1)

Dievai. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų dievų panteono sampratą.

Ankstesnėje  laidoje D. Razauskas aptarė baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

Pasak dr. D. Razausko graikiškos kilmės sąvoką panteonas lietuviškai turėtų būti verčiama „Visi Dievai“.

„XVI a. šaltiniai vardija tam tikrą sąrašą dievybių, kurias vadina „Visais Dievais“, bet jos akivaizdžiai nesudaro visų dievų, kadangi tarp jų net Perkūnas nepaminėtas – mūsų Skaityti toliau

Kauno pilyje atidaroma V. Kašinsko etnotapybos paroda „Alkagiris“ (2)

Virginijus-Kasinskas

Birželio 8 d., trečiadienį, 17 val. Kauno miesto muziejaus Kauno pilies skyriuje (Pilies g. 17) vyks Virginijaus Kašinsko etnotapybos parodos „ALKAGIRIS“ atidarymas.

Etnotapybos parodoje „ALKAGIRIS“ perteikiama  šventųjų medžių ir miškų vaizdinė struktūra.  Alkagiris – tai šventoji giria. Medis lietuvių  pasaulėžiūroje simbolizuoja pasaulio ašį ir tris  sferas: šaknys –  požemio pasaulį, kamienas –  žmonių gyvenamąją erdvę, o šakų ir lapijos vainikas – dangiškąją sferą.

Dailininkas Virginijus Kašinskas pasakoja apie būsimą parodą: „Kiekvienam  būtina stengtis suvokti savo tautos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, kalbą, etnines Skaityti toliau

Šventojoje bus atnaujintas Že­mai­čių al­kas (nuotraukos) (2)

Žemaičių alkas | rengėjų nuotr.

Turistų pamėgtas Šventojoje ant kopos, netoli sveikatingumo centro „Energetikas“, esantis Žemaičių alkas bus atnaujintas.

Žemaičių alkas tai religinę ir astronominę reikšmę turintis statinys ant kopos sudarytas iš 12 ąžuolinių stulpų. Alko stulpai įkasti taip, kad pagal saulės metamus šešėlius būtų galima nustatyti baltų kalendorines šventes. Šis statinys ant kopos Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus pastangomis buvo įrengtas 1998 m. pagal archeologų aptiktą viduramžių (XIV-XV a.) Palangoje ant Birutės kalno buvusios dangaus šviesulių stebyklos statinio tyrimų duomenis.  Tautodailininkų išdrožti ir su baltų dievais kurybiškai susieti stulpai skirti: Perkūnui, Aušrinei, Žemynai, Austėjai, Ondeniui, Skaityti toliau

Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)

Akademikui Romualdui Grigui Jorėje buvo įteiktas Garbės Vaidilos ženklas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.

Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje.

„Jorės dienomis būtina būti gamtoje. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis, kuriame susirinkę žiūrovai laukia reginių. Jorė – tai dieviškas laikas, kurį galime paversti didinga savo sielos Skaityti toliau

Viso pasaulio romuviai švenčia didžiąją pavasario šventę Jorę (nuotraukos) (7)

isventimas i romuvius_jore-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100

Paskutinį balandžio savaitgalį, šiemet – balandžio 23–24 dienomis, senojo baltų tikėjimo puoselėtojai iš visos Lietuvos ir pasaulio švenčia pirmosios pavasarinės žalumos šventę Jorę.

Šiemet jau 20-tąjį kartą Molėtų krašto muziejaus Etnografinė sodyba, esanti Kulionių kaime, greta turistų pamėgtos Molėtų Astronomijos observatorijos ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus, virs tikra baltų tikėjimo tęsėjų – romuvių šventove.

Šia proga Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbasi su vienu pagrindinių šios šventės rengėjų Jonu Vaiškūnu. Skaityti toliau

R. Balkutė. Palaiminta Indija (II). Medžiai ir dievai – tulsi (nuotraukos) (0)

00 tulsi

Pradžia ČIA.

Keliaujant po pietų Indiją [1], akį traukte traukė augalas tulsi, augantis šventyklose, beveik kiekvienuose namuose ar kiemuose, panašiai kaip Lietuvoje visuose darželiuose auginamas gražuolis bijūnas. Po lotoso tulsi yra tikriausiai pats švenčiausias augalas Indijoje. Jis vienas svarbiausių augalų indų mitologijoje ir kasdieniame gyvenime, kurio oficialus pavadinimas – šventasis bazilikas [2] (lot. Ocimum Sanctum arba Ocimum tenuiflorum), priklausantis notrelinių (lot. Labiateae) šeimai. Sanskrito kalboje jis dar vadinamas – Tulasi, hindi kalboje – Tulsi ir reiškia – „neprilygstamoji“. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią (1)

Alkas.lt nuotr.

Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.

Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau

Bus pristatyta D. Razausko knyga apie dievų panteoną (13)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 28 d. 16.30 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Vileišių rūmai, Antakalniog. 6, Vilnius) bus pristatyta nauja dr. Dainiaus Razausko knyga „Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“.

Knygos pristatyme dalyvaus ir žodį tars: pats knygos autorius dr. Dainius Razauskas, knygos recenzentai dr. Vytautas Ališauskas, dr. Naglis Kardelis, vedologas Vytis Vidūnas, mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė.

Ši knyga tai Lietuvos kultūros ir meno tyrimo ir Lietuvių tautosakos institutų 2014 m. išleistos šio veikalo elektroninės versijos spausdintinis atitikmuo išspausdintas paties Skaityti toliau

Panevėžio romuva paminėjo Krivį Jaunių (nuotraukos) (3)

2016-01-23 13-16-39 - IMGL7232 -Panevezio romuviai mini Krivi

Sausio 23 dieną Panevėžio Romuva paminėjo antrąsias  Krivio  Jauniaus – Jono Trinkūno (1939–2014) mirties metines. Minėjimas vyko Panevėžio rajone Tarnagaloje prie Lizdeikos paminklo Vidmanto Kartano sodyboje, šiais metais pripažinta gražiausiu vienkiemiu Panevėžio rajone.

Susirinkusius svečius sutiko vaidilutės, pakvietusios visus į šventės vietą nusiprausti, apsivalyti vandeniu ir ugnimi sakydamos: „Sveikiname geru žodžiu, plauname gyvu vandeniu“.

Į Krivio Jauniaus pagerbimo apeigą atvyko Senovės baltų religinės bendrijos – Lietuvos romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Viskas (nu)teka? (nuotraukos) (1)

Efeso miestas-muziejus | R.Ragauskaitės nuotr.

Sakoma, Romos miestą išgelbėjo žąsys. Kodėl tad jos negalėjo išgelbėti Efeso, įkurto dar senųjų graikų, skalaujamo Egėjo jūros bangų?

Vienas iš pasaulio stebuklų

Ten, kur stovėjo garsioji Artemidės šventykla, laikoma viena iš septynių pasaulio stebuklų, dabar rymo vienintelė iš gabalų sudurstyta  kolona, o būta jų net 127. Aplink koloną gagendamos šlepsinėja žąsys, tikriausiai naminės, vadinasi, netoliese gyvenama. Jos, matyt, amžinesnės už visus pasaulio stebuklus… Skaityti toliau

R. Balkutė. Palaiminta Indija (I). Dievų ir žmonių medžiai – šventoji figa (nuotraukos) (1)

Siūlai, aprišti apie Pipal medį (Maisoras, Karnatakos valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Augalai visais laikais vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, pirmiausia kaip maisto šaltinis. Ypatinga pagarba medžiams aiškinama ne tik jų ūkine nauda. Jie buvo neatsiejama dvasinė ir kultūrinė žmogaus gyvenimo dalis. Kai kurie augalai buvo garbinami, laikomi šventais, turėjo svarbią reikšmę kulto praktikose, o mediena buvo naudojama įvairiuose ritualuos. Medžiai buvo garbinami kaip dievų buveinės, kaip regimas jų įsikūnijimas, kaip gyvos būtybės, kupinos gyvybinės ir turinčios maginės energijos. Skaityti toliau

M. Luknietis. Paskutinis Žalgirio karys (15)

Žalgirio mūšio inscenizacija, 2012 m. | kam.lt, D.Babensko nuotr.

Ėjo puikūs 1480–ieji Naujojo Dievo metai. Vasara ėjo į pabaigą, visoje Lietuvoje tvyrojo ramybė ir taika. Derlius šiemet buvo puikus, pavasaris ne per vėlyvas, vasara ne per lietinga – žodžiu, gyvenimas buvo gražus, visi žmonės jautė laimę ir priteklių. Tiesa, pietinėse Didžiosios Kunigaikštystės žemėse ten tenykščiams pulkams kartais tekdavo susigrumti su netikėliais totoriais, už rytų girių savo šaltose pelkėse bruzdėjo maskoliai, bet Žemaičių seniūnijoje ir visoje Senojoje Lietuvoje viskas buvo tylu ir ramu, kryžiuočių galybė senai palaužta, be karų augo jau trečia karta.

Po ilgos kelionės į senelio Šimkų sodžių, suaugę ir vaikai išsirito iš vežimo. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. „Andeinės“ galerija Dainavos girioje (2)

???????????????????????????????

Perskaičius Valdo Puko straipsnį „Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis“ (straipsnis sudomino, atskleidė įdomių faktų, apie Joną Gediminą-Beržanskį-Klausutį, nieko nebuvau girdėjusi) ir sukirbėjo mintis: noriu papasakoti apie daug kam žinomos dailininkės, ekslibrių, miniatiūrų kūrėjos Gražinos Didelytės tikėjimą, kuris reiškėsi ne tik kūriniais, bet ir gyvenimo būdu.

Dailininkės G. Didelytės (1938-2007) asmeniškai nepažinojau, apie ją plačiau išgirdau apsilankiusi Dainavos girios apsuptame Rudnelės kaime, susitelkusiame prie šaltinių upelio Skroblaus. Skaityti toliau

V. Pukas. Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis (24)

berzanskis-klausutis-aukuras-seimos-archyvo-nuotr

Daugiau kaip pusės tūkstantmečio laikotarpis skiria mus nuo pagonybės klestėjimo laikų. Visaip slopinamos senosios kultinės tradicijos  ir apeigos grimzdo užmarštin. Tačiau nemaža jų liko įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, sukaupta tautosakos lobynuose, dalis dar tebegyvena gyvojoje liaudies atmintyje ir tradicijose. Mūsų praeitis – mūsų tautinis pasididžiavimas, jos pažinimas – tautinio atgimimo išraiška, asmenybės drąsos išraiška. Iš praeities mes semiamės sielai peno, dvasinės atsparos. Taip mes geriau suvokiame dabartį ir aiškiau matome ateitį, kuri neatskiriama nuo senojo protėvių tikėjimo. Skaityti toliau

Prikeliami senovės baltų Dievai: „Laimos giesmės“ (4)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Gegužės 10 dieną, sekmadienį 16 val. Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ pristatys savo naują kompaktinę plokštelę „Laimos giesmės“. Renginys vyks Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, įėjimas per archeologijos ekspoziciją iš kiemo pusės priešais eskalatorių į Gedimino kalną).

Mintimis apie Deivę Laimą ir „Laimos giesmes“ dalinsis religijotyrininkas, mitologas dr. Dainius Razauskas ir etnologė, Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (II) (nuotraukos) (6)

ugnies-apeiga-alkas.lt-r.balkutes-nuotrAlkas.lt toliau skelbia Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės pasakojimą iš Indijos, kurioje ji šiuo metu vieši. Pirmą pasakojimo dalį rasite ČIA.

Svečias į namus – Dievas į namus. Tas posakis būdingas ir indų, ir lietuvių tradicijai. Tikriausiai jis paplitęs daug kur pasaulyje, kur gyva bendruomeninė tradicija. Indijoje ji ypač gyva. Tą juntame kasdien lankydamiesi indų šeimose ir bendruomenėse. Su mumis susitikti susirenka visa plati giminė – broliai, seserys, kaimynai. Šį straipsnį rašau iš Keralos kalnų. Čia atvykome su savo draugais-palydovais. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (I) (nuotraukos) (37)

20150121 pudza jonui sivos svnetykloje (11)

Alkas.lt skelbia Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės pasakojimą iš Indijos, kurioje ji šiuo metu vieši.

Kelionė tęsiasi. Tęsiame mano ir Jono – Krivio Jauniaus pradėtą kelionę po šventąją Indiją (Gilyn į Indiją (I), (II), (III), (IV), (V), (VI), (VII)) Indija yra visokia – senovinė – archaiška, moderni – dinamiška, graži, švari,tvarkinga – ir purvina,skurdi varginga…. Savaime dėliojasi eilės. Mums Indija buvo ir yra dvasingumo ir įkvėpimo šaltinis. Indija, išlaikiusi tradicijas, kultūrą, dvasinius glaudžius ryšius su protėvių tradicija, kurios esminės tradicijos, dvasiniai veiksmai tęsiami iki šiol. Suprantama, galima būtų kalbėti apie greitėjantį laiką ir kenksmingus globalizacijos padarinius, Skaityti toliau

E. Malūkas. Po Krivulės (8)

Krivule 20141123

Ant pašlakstyto (Vanduo) eglišakių patiesalo (Žemė), kur dubuo su degančiomis žvakutėmis (Ugnis), pusšimtis bendraminčių ir vienas kitas svečias, gilioje rimtyje, stovėdami, sugieda ilgą ir labai melodingą giesmę (Oras). Taip prasideda Lietuvos senojo baltų tikėjimo išpažinėjų, romuviečių Krivulė.

Ypatingoji sueiga.

Vilniuje, šventos dienos labą rytą.

Tai pirmas kartas, kai romuviečiai tarsi našlaičiai. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Vėlinės – mirusiųjų ir gyvųjų akistata (49)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Vėlinių vėlumai persmelkus mūsų dienas ir gyvenimo erdvę, dėdami gėles ir degdami žvakeles ant artimųjų ir tolimųjų kapų, žvelgdami į antkapių įrašus – prisimename mirtį. Dabar ji apčiuopiama, nes yra čia pat šalia mūsų, be abstrakčių priminimų ir kartojimų memento mori, dabar ji žvelgia tiesiai į akis mūsų senelių, tėvų, brolių ir seserų, senolių ir jaunuolių vardais ir veidais iš antkapių plokščių. Ji veikia mūsų mintis ir jausmus brūkšneliais įrėmintais gimimo ir mirties metų skaičių. Skaityti toliau

LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją (7)

Baltai | Alkas.lt koliažas

Nuo spalio 10 d., penktadienio 21.30 val. per LRT Kultūrą bus pradėta rodyti laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.

„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“: baltai sunyko ar tiesiog pakeitė kalbinį pavidalą? Kodėl baltai, buvusi viena didžiausių Europos tautų, taip sunyko? Buvo sunaikinti, asimiliuoti ar vis dėlto išliko, istorinės politikos arenoje pakeitę savo kalbinį pavidalą?

Apie tai ir daugelį kitų intriguojančių faktų iš lietuvių kalbos istorijos pasakos projektas „Didžioji Lietuva. Skaityti toliau

M. Nargėlaitė. Romuvos stovykla – dešimtmečių tradicija (6)

Romuvos stovykla'2014 |  M.Nargėlaites nuotr.

Jau ne vienerius metus Lietuvos ramuvų sąjunga senovės baltų kultūrą, tradicijas ir religiją kviečia puoselėti kasmetinėse Ramuvos stovyklose. Tema kasmet vis kita, tačiau subtiliai išlaikoma ir iš kartos į kartą perduodama stovyklų tradicija sukviečia gamtos apsuptyje pagyventi vis naujas kartas.

Šiais metais Ramuvos stovykloje kalbėta apie Amžinąją Ugnį. Tai simboliška, gili tema, nes senovės lietuviai buvo vadinami Ugnies garbintojais. Per Ugnį bendrauta su Dievais, per Ugnį apsivalydavo blogis, o mirusieji keliaudavo į anapilį. Visos svarbiausios šeimos ir bendruomenės apeigos buvo atliekamos prie Ugnies. Skaityti toliau

Etnografinėje sodyboje duris atvers V. Kašinsko tapybos paroda „Protėvių kelias“ (12)

Virginijus Kašinskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 20 d. 18.30 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje, įsikūrusioje šalia Molėtų astronomijos observatorijos (Kulionių k., Molėtų r.), įvyks tapytojo Virginijaus Kašinsko parodos „Protėvių kelias“ atidarymas.

Šioje parodoje pristatomi lietuvių mitologijai skirti paveikslai. Dailininko teigimu, sąmoningas gilinimasis į protėvių dvasinį paveldą mums atveria gelmes, iš kurių iškyla nuostabūs senieji tautos pasaulėjautos ir pasaulėžiūros  klodai, kurie mus įgalina pajausti glaudų žmogaus ir gamtos sambūvį, leidžia geriau suvokti mūsų dabartį ir teikia jėgų žengiant į ateitį. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Dainų šventę aplaisto dievai (32)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Pagrindinis indoeuropiečių religinis mitas pirmąjį lietų sieja su Perkūno pergale prieš amžinąjį priešininką Vėliną. Perkūnui nugalėjus, pratrūko gyvybines žemės galias žadinantis dieviškasis lietus. Nuo to laiko kai žmonės susitelkę pakartodavo Dievo Perkūno žygdarbį ir nugalėję blogį  užtraukdavo pergalės giesmes, kaskart prapliupdavo dieviškas lietus. Jis plaudavo kruvinus kalavijus, balindavo drobules, vertė ežerais dubaklonius, o kemsynus neįžengiamomis balomis. Kol tapome baltais. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)

Valdas Rutkūnas | alkas.lt nuotr.

„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas?  O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?

Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau

Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas) (9)

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 26–27 dienomis, Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai jau 18-tą kartą švęs pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Balandžio 26 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai talkininkaus tvarkydami ir pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės vietą. Po Talkos visi sugužės į kaimišką Kulionių pirtį, kurioje pasitelkę pirmaprades gamtos galias – ugnį, vandenį, orą, akmenį, garą ir beržines vantas sustiprins savo jėgas. Skaityti toliau

Susitikimas su filmo „Žalčio nuotaka“ kūrėjais (1)

Kadras iš filmo „Žalčio nuotaka“

Balandžio 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) vyks susitikimas su ukrainiečių, latvių ir lietuvių kino filmo „Žalčio nuotaka“ kūrėjais: Fiodoru Aleksandrovičium (Fiodor A. Aleksandrovich) (scenografas), Artiomu Ryžikovu (Artem Ryzhikov) (operatorius), Vladu Braziūnu (poetas), Skaidra Jančaite (menininkė), Nikitu Girnia (klarnetininkas), Tadu Surkiu (aitvaristas). „Žmogus prisiėmęs absoliučią valdžią, išvirsta į Mirties dievą. Ar pasaulis vertas būti gelbėjamas  meilės žūties kaina? Skaityti toliau

Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas? (9)

Jonas Trinkūnas Rasų šventėje Vilniuje | V.Kopusto nuotr., delfi.lt

Daug senųjų tikėjimų ir religijų jau nustumtų į praeitį, tačiau visi jie turėjo didesnę ar mažesnę įtaką žmonijos raidai. Mums taip pat derėtų žinoti apie senovės lietuvių papročius ir apeigas, apie savo ar gyvenamosios vietovės vardo kilmę ir reikšmę, saugoti savo gyvenamąją aplinką ir semtis iš jos tvirtybės. Vienas iš gamtiškojo mūsų kultūros paveldo puoselėtoju buvo neseniai amžinojo poilsio atgulęs Lietuvos vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

Senovės kriviai kalbėjo apie žmogaus menkumą ir gamtos didybę

Laikas po truputį atima žmogų iš gamtos – jis tampa civilizuotu žmogumi arba, lietuviškai sakant, sumiesčionėja. Pripratę prie miesto Skaityti toliau