Žymos archyvas: derybos

Lietuva ir Lenkija sukirto rankomis dėl bendradarbiavimo žemės ūkio klausimais (1)

Zemes ukio ministerijos vadovybe susitikime Lenkijoje_zum.lt

Vasario 2 d. Europos Komisijai (EK) paskelbus viešųjų konsultacijų dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2020 m. pradžią, žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus vadovaujama delegacija Lenkijoje susitiko su šios šalies Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos valstybės sekretoriumi Jaceku Boguckiu.Lietuvos žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios institucijos jau seniai sėkmingai bendradarbiauja su Lenkijos kolegomis.

Susitikimo metu aptarta ES darbotvarkė, situacija žemės ūkio rinkose, afrikinio kiaulių Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar pasikartos Miunchenas? (2)

Bundesarchiv Bild 146-1976-033-06, Münchener Abkommen, Unterschrift Adolf Hitler" naudotojo Bundesarchiv, Bild 146-1976-033-06 / CC-BY-SA. Licencijuotas kaip CC BY-SA 3.0 de iš Wikimedia Commons - http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Bundesarchiv_Bild_146-1976-033-06,_M%C3%BCnchener_Abkommen,_Unterschrift_Adolf_Hitler.jpg#mediaviewer/File:Bundesarchiv_Bild_146-1976-033-06,_M%C3%BCnchener_Abkommen,_Unterschrift_Adolf_Hitler.jpg svetainės

Europoje pakvipo nauju Miunchenu. Taip galima vertinti Vokietijos kanclerės Angela Merkel ir Prancūzijos prezidento Fransua Olando (Francois Hollande) vizitą į Kijevą ir Maskvą, kurio metu Vakarai ir Rusija derina Ukrainos krizės sureguliavimo planus. Iš esmės šis vizitas nuteikia pozityviems poslinkiams, stabdant karo veiksmus Rytų Ukrainoje, tačiau kartu parodo, kad, Vakarų Europos lyderiai, belsdamiesi į Kremliaus vartus, siūlydami įvairius planus sureguliuoti situacija, ketina nuolaidžiauti Vladimirui Putinui.

Politologai tvirtina, kad šitaip Vakarai tarsi siūlo V. Putinui išeitį, kurios jis pats tarsi nesiryžta ieškoti, varžomas oligarchinės ir savų „vanagų“ aplinkos. Skaityti toliau

Ukrainoje – žlugus deryboms dėl paliaubų verda nuožmi kova (0)

Ukrainos-kariai-o.Klimenko-golos-ukrainy-nuotr-K100

Sausio 31 d. Minske vykusiose trišalės kontaktinės grupės atstovaujamos Ukrainos, Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (OSBO) bei rusų teroristų taikos derybos dėl paliaubų sužlugo nepasiekus jokio susitarimo.

Į derybas neatvyko Rytų Ukrainoje siautėjančių rusų teroristų aukščiausi vadai pasirašiusieji Minsko susitarimų įgyvendinimo planą – Aleksandras Zacharčenka ir Igoris Plotnickis. Jų pasiuntiniai atsisakė tartis dėl paliaubų. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio? (0)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Klausimas, žinoma, kiek pritemptas ir netikslus. Pirmiausia, Kijevo Maidanas yra svarbiausia Ukrainos aikštė, kur 2004 m. įsižiebė Oranžinės revoliucijos batalijos, pasibaigusios karingu neformaliu perėjimu iš pokomunistinės santvarkos į liberalią demokratinę sanklodą, kur po devynerių metų revoliucinių nuotaikų ratas apsisuko aplink savo ašį ir tvoskė dar didesniu karščiu prorusiškam valdžios elitui. Sąjūdis konkrečios Atgimimo vietos neturėjo, nes Sąjūdis buvo visa Lietuva.

Maidanas – turgaus aikštė

Taip, maidanas – ne ukrainiečių išradimas. Šis terminas greičiausiai kilo XIII a., kai Kijevo Rusia (beje, pagal vieną teoriją įkurta vikingų, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos? (2)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Kas gali paneigti, kad 1920 m. santykiai su bolševikine Rusija buvo bene geriausi per visą kaimynystės su šia nenuspėjama valstybe istoriją? Tas santykių kontrastas ypač išryškėja šiandien, kai Vladimiro Putino Maskva su Lietuva elgiasi lyg tas belangės „vierchas“, versdamas silpnesnįjį valyti jo batus, plauti „parašą“ ar teikti jam vulgaresnius malonumus…

Neidealizuojant 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasirašytos sovietų Rusijos ir Lietuvos taikos sutarties (apie ją rašiau per jos 90-ąsias metines), galima tvirtinti, kad tai buvo pavyzdys, kaip reikia konstruoti santykius tarp valstybių ne tik tais sudėtingais karų ir revoliucijų laikais, bet ir šiandien. Tiesa, daugeliui istorikų toks vertinimas atrodys pernelyg tiesmukas, neatsižvelgiant į sudėtingas to meto geopolitines aplinkybes, bolševikinės Rusijos interesus, Skaityti toliau

Europa gins autorius ir sieks apsaugoti mažų valstybių kūrinius globalioje rinkoje (0)

natosLiepos 17 d. Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Šarūnas Birutis susitiko su Europos Parlamento (EP) Teisės reikalų komiteto (JURI) atstovais, su kuriais aptarė svarbiausius Lietuvos pirmininkavimo darbus autorių ir gretutinių teisių administravimo bei muzikos kūrinių internete naudojimo vidaus rinkoje licencijavimo srityje.

Ministras pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių uždavinių susitarti su EP dėl kolektyvinio administravimo asociacijų bendrųjų valdymo, skaidrumo ir atskaitomybės standartų bei nustatyti bendruosius standartus daugiateritoriam licencijavimui naudoti muzikos kūrinius internete. Skaityti toliau

Lietuvos kino kūrėjai ragina pasirašyti peticiją už „kultūrinės išimties“ išsaugojimą (0)

facebook.com nuotr.

Europos audiovizualinio sektoriaus atstovai, reaguodami į artėjančias Europos Sąjungos (ES) ir JAV derybas dėl transatlantinio laisvosios prekybos susitarimo, išreiškė susirūpinimą dėl kultūrinės išimties išsaugojimo. Pasaulyje garsi asociacija „L’ARP“ inicijuoja judėjimą, kurio metu kviečia pasirašyti peticiją, užtikrinančią, kad audiovizualinio meno sektorius nebūtų įtrauktas į minėtas derybas, o audiovizualinė produkcija nebūtų vertinami taip pat kaip ir kitos prekės.

Peticiją jau pasirašė apie 2000 režisierių, scenaristų, aktorių bei kitų kino industrijos profesionalų iš Europos bei kitų žemynų. Tarp pirmųjų pasirašiusių peticiją ir Lietuvos kūrėjai. Skaityti toliau

D.Grybauskaitė: ES biudžetas turi atitikti visų ES šalių interesus (video) (3)

lrp.lt, Dž.Barysaitės nuotr.

Lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompėjumi ir Europos Komisijos pirmininku Žozė Manueliu Barozu.

Šalies vadovė aukščiausiems ES pareigūnams pristatė Lietuvos padėtį, derybines pozicijas ir šalies žmonėms svarbiausias sritis, kurioms būtina ES parama.

Prezidentė pabrėžė, kad mūsų šaliai derybose svarbu užsitikrinti žemės ūkio, Skaityti toliau

Prezidentė išvyko į derybas dėl septynmetės ES paramos (0)

Prezidentė

Lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į neeilinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį Briuselyje, kuriame bus sprendžiama kaip paskirstyti septynmetį ES biudžetą 2014 – 2020 m. laikotarpiui.

Prieš EVT Prezidentė susitiks su ES Vadovų Tarybos Pirmininku Hermanu Van Rompėjumi ir Europos Komisijos Pirmininku Žozė Manueliu Baroso. Aukščiausiems ES pareigūnams Prezidentė pristatys Lietuvos padėtį ir šalies žmonėms svarbiausias sritis, kuriose būtina ES parama.

Prezidentės teigimu, kiekvienai šaliai ypatingai svarbu prieš derybas argumentuotai pateikti savo derybines pozicijas. Tai padės greičiau įvertinti šalių specifiką, pastangas, suderinti visų 27 ES narių interesus bei laiku patvirtinti daugiametį ES biudžetą, pagal kurį šalys gyvens ateinančius septynerius metus. Skaityti toliau

Savivaldybė siekia tapti vienintele kino teatro „Romuva“ akcininke (0)

Kino teatras Romuva | facebook.com/kinasromuva nuotr.

Balandžio 26 d. Kauno miesto taryba spręs, ar pritarti sprendimui už 350 tūkst. litų perpirkti verslininkui Ramūnui Šalūgai nuosavybės teise priklausančias kino teatro „Romuva” akcijas ir taikos sutartimi baigti teisminį ginčą tarp UAB kino teatro „Romuva” bei UAB „Rosh”.

Pasirašiusi akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, savivaldybė taptų vienintele kino teatro „Romuva” savininke ir turėtų galimybę priimti sprendimus dėl bendrovės valdymo bei jos pertvarkymo į viešąją įstaigą.

„Kino teatro pastato būklė nėra gera. Todėl sieksime kino teatrą pertvarkyti į viešąją įstaigą, kad galėtume pastato sutvarkymo darbams pritraukti europinių lėšų”, – teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Skaityti toliau