Žymos archyvas: daugiakultūriškumas

Daugiakultūriškumas yra kelias, vedantis į pasaulio kultūras (0)

Nurchanas Babajevas | asmeninė nuotr.

Dauguma žodžių, kuriuos kasdien vartoja mūsų visuomenė, yra skirti išreikšti skirtingas emocijas, naujienas ir pamąstymus, susijusius su daugiakultūrinėmis vertybėmis. O tai reiškia, kad daugiakultūriškumas yra viena iš svarbiausių mūsų kasdieninio gyvenimo dalių. Šiandien, kai pasaulyje daugiakultūriškumo situacija yra sudėtinga, Azerbaidžane gyvename remdamiesi šiomis vertybėmis. Jas palaiko visuomenė ir vyriausybė.

Azerbaidžane buvo sunaikinti istoriniai paminklai ir mečetės, laikomos šalies istoriniu lobiu. Tai rodo, kad kartais teroristai ir keleiviai bando ištrinti kultūrinę ir istorinę tapatybę, siekdami pasiimti savo pelno, naudos dalį. Skaityti toliau

UNESCO konvencijos taikymas pasikeis – patikslintas vertimas į lietuvių kalbą (0)

cynthiaknight.com nuotr.

Kultūros ministerija informuoja, kad yra atnaujintas 2006 metais Lietuvos Respublikos ratifikuotos UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo vertimas į lietuvių kalbą. Nuo šiol šios konvencijos pavadinimas yra „UNESCO konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo“.

Atnaujintame vertime keičiama pagrindinė sąvoka iš „kultūrų raiškos įvairovė“ į „kultūros raiškos įvairovė“ siekiant, kad vertimas tiksliai atitiktų originalų tekstą ir šios konvencijos taikymo sritį. Tokiu būdu siekiama vengti netikslaus konvencijos srities apibrėžimo, Skaityti toliau

Bus pristatyta A. Adamkovičiaus knyga „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai” (0)

Vrublevskių bibliotekos nuotr.

2016 m. vasario 18 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1,  įvyks Aleksandro Adamkovičiaus knygos „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai” sutiktuvės. Kalbės knygos autorius, Gudų kultūros draugijos vadovas Aleksandras Adamkovičius, VŠĮ Brolių Luckevičių muziejaus vadovė Liudvika Kardis, knygos redaktorė, Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros centro direktorė dr. Lilija Plygavka, Šv. Trejybės bažnyčios Vilniuje klebonas tėvas Pavel Jachimec, Lietuvių kalbos instituto darbuotojas hab. dr. Kazimieras Garšva. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Geras vokietis – geriau už blogą čeką! (73)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Geras vokietis – geriau už blogą čeką!“ Anot istorikų, šiuos žodžius ištarė čekų tautos patriarchas Janas Husas. Didysis reformatorius siekė ne tik atnaujinti krikščionių tikėjimą, grąžindamas jį prie pamatų, bet ir atkurti čekų tautos teises į savo tėvynę, tuo metu pavergtą vokiečių. Vis dėlto geras kitatautis jam buvo artimesnis už blogą tautietį. J. Husą galima laikyti nacionalizmo ideologijos pirmtaku – jis dar gerokai prieš modernybės aušrą iškėlė principą, jog tauta savo tėvynėje – šeimininkė, nors iki demokratinės savivaldos dar buvo toli.

Nacionalizmo tėvai – Johanas Gotfrydas Herderis, Džiuzepė Madzinis, Žiulis Mišlė – tautą suprato kaip Dievo laboratoriją, kultūros kalvę, žmogiškumo mokyklą. Pats Dievas kuriantis žmoniją tautomis. Tautoje žmogus gręžiasi nuo savęs į kitą, atranda save bendroje visumoje, mokosi mylėti artimą. Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Tautinės valstybės nesėkmės priežastys (12)

Prof. dr. Alvydas Jokubaitis | feisbuko profilio nuotr.

Pranešimas perskaitytas Vilniaus universiteto TSPMI ir Lietuvos Politologų asociacijos metinėje konferencijoje 2013 11 22 d.

Prancūzų politikos filosofas Pjeras Mano (Pierre Manent) mano, kad savo atsiradimo momentu tautinė valstybė buvo geriausias įrankis demokratijai kurti, bet šiandien ji suvokiama kaip kliūtis. Jo nuomone, naudingo įrankio virtimo kliūtimi dialektikos negali išvengti jokia politinio gyvenimo forma: „tai, kas mums leidžia pasiekti tikslą tuo pačiu metu yra tuo, kas trukdo to paties tikslo siekiui ir net nukreipia priešinga kryptimi“. Skaityti toliau

V.K. Apie bekultūrius multikultūralizmo profanus (10)

„Sedit savo lietuviskoi būdoj, pasualio nematot, kulturū nepažystat“ – panašiai formuluojamų ir pateikiamų minčių per visą informacinio puslapio Patriotai.lt egzistavimo laiką komentaruose radome ne vieną. Bet ką ten šis Patriotai.lt, kuomet panašių stilistinės bei gramatinės minties perlų gausu delfiuose, lietryčiuose bei kituose stambesnio kalibro žinių portaluose?

Tiesa, būtų ne visai garbinga viską suversti vien tik beraščiams „kultūrologams“, kadangi šioje srityje absoliučiai pirmauja „kultūrinės įvairovės“ veliavnešiai, priskiriantys save „aukštesnei lygai“. Skaityti toliau