Žymos archyvas: darbas

M. Kundrotas. Kai žodis tampa darbu (1)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visi žinome posakį: mažiau kalbų, daugiau darbų. Šis posakis atsispindi tiek liaudiškojoje, tiek profesionaliojoje literatūroje, iš tiesų jis tiesiog įaugęs į mūsų tautos mąstyseną. Ir tai – dėsninga. Didžiuma mūsų tautos kilusi iš liaudies, valstiečių ir darbininkų, o gana žymi dalis ir dabar priklauso visuomenės sluoksniams, kuriuose fizinis darbas sudaro visos veiklos pagrindą.

Iš esmės kalbos priešpriešinamos ne bet kokiam darbui, o fiziniam. Daugeliui vis dar atrodo, jog iškasti duobę ar įkalti vinį yra darbas, o straipsnių, knygų ar disertacijų rašymas – tik tauškalai. Dažnai minėtas posakis Skaityti toliau

Užsieniečiai lengviau galės įsidarbinti Lietuvoje kvalifikuotuose darbuose (2)

Pixabay.com nuotr.

Lietuvai reikalingi kvalifikuoti profesionalai iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių valstybių ateityje turės galimybę lengviau įsidarbinti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose. Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos parengtam nutarimo projektui, pagal kurį ilgametę profesinę patirtį (ne trumpesnę nei 5 metai) įgiję, tačiau aukštojo mokslo diplomo neturintys aukštos kvalifikacijos užsieniečiai galės įsidarbinti greičiau, teigiama pranešime spaudai.

asak ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, vienas veiksnių, pagal kurį investuotojai renkasi valstybę investicijoms, yra kvalifikuota darbo jėga. Skaityti toliau

G. Navaitis. Mažiau vergų – tvaresnė ekonomika (10)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žiniasklaida pranešė apie „sėkmingą“ trišalės tarybos sprendimą – darbuotojų atostogos per metus sieks vos 20 darbo dienų, be to, darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 valandų. Premjerui ir kitiems besidžiaugiantiems sutarimu tiktų priminti, kad gyvename XXI amžiuje, kuriame vis dažniau kalbama ne apie rinkos, o apie laimės ekonomika. Ją bent porą kartų minėjo ir pritariantis XIX amžių tinkančiai atgyvenai premjeras

Tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek visuomenė suvokė darbo ir laimės sąryšį ir geba pertvarkyti darbo sferą, yra darbo problemų sprendimo būdai. Šiandieną daugelis Skaityti toliau

Z karta mokytojais būti neketina – tai kas pakeis šiandienos švietimo darbuotojus?! (1)

yourekavach.com nuotr.

Sulig besikeičiančia švietimo sistema, ekonominėmis sąlygomis bei darbo rinka kinta ir skirtingų kartų mokinių lūkesčiai, vertybės, o kartu ir požiūris į švietimo darbuotojo amatą. Štai neseniai Šiaulių universitete atlikto tyrimo duomenys rodo, jog vyresniosios X kartos atstovai mokytojo profesiją laikė prestižine – apie ją galvojo dar vaikystėje ir mėgdžiojo žaisdami. Y kartos atstovai apie mokytojo kelią pradėjo galvoti tik paskutinėse klasėse ar baigę mokyklą. Tuo tarpu išmaniųjų technologijų – Z kartos mokiniai, po kelerių metų tapsiantys pagrindiniais darbo rinkos atstovais, pirmenybę skiria ne mokytojo profesijai, o karjerai perspektyvesnėse srityse.

Skaityti toliau

Didvyriais tampama ir nuoširdžiai atliekant savo pareigas (0)

Didvyriu apdovanojimai prezidenturoje_lrp.lt

Sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo konkurso „Herojai tarp mūsų“ nugalėtojų apdovanojimo iškilmėse, kuriose buvo pagerbti savo kilniais poelgiais žygdarbius darantys ir kitiems drąsos įkvepiantys žmonės. Prezidentė didvyriams padovanojo po Lietuvos Konstituciją – kaip kiekvieno piliečių teisių ir pareigų simbolį.

Ketverius metus organizuojamas konkursas „Herojai tarp mūsų“ šiemet buvo skirtas atkreipti dėmesį į pasiaukojimai savo darbą dirbančius žmones. Iš viso apdovanota 11 žmonių. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Laimingi marškiniai (0)

Deivės Mildos šventė Londone

Nagi, vaikelei, matot, kap yra. Tas žmogus, buvo jis labai turtings, bet, atrodo, kad jis ir biednam žmogui pavydėjo, atrodo jam, kad visi už jį geriau gyvena, negu jis. Jis toks pavydus. Nu ir dabar, supranci, užserga jis tokiu ligu, nervų ligu, kad jis nelaimingas, o visas svietas laimingas. Jis aina pas daktarus, pasako savo ligų, betgi atvažiuoja pas tuos daktarus – mato po rūbais jį, kad jis švariai apsirangis ir viskuoj jis gi ne paskutinis. – Ne, jis nelaimingas.

Nu, paskui važiuoja pas šaptūnus (užkalbėtojus) jau… Šaptūnas apžiūrėj apžiūrėj.

– Žinai kų, – sako, – aš tau pasakysiu: važiuok tu per pasaulį ir surask tu laimingų žmogų. Kap surasi tų žmogų, kap jis pasakis, kad aš laimingas, tai tu pas jį nupirk marškinius. Skaityti toliau

Darbdaviams skirtos piniginės paskatos įdarbinti jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones (0)

paraiskos-pasirao-parasas_zum-lt

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas su sunkumais darbo rinkoje susiduriančių asmenų užimtumui ir skatinti darbdavius kurti daugiau darbo vietų, pradedama įgyvendinti nauja Europos socialinio fondo lėšomis apmokama priemonė „Parama darbui“. Darbdaviai, kurie planuoja įdarbinti jaunimą iki 29 m. arba vyresnius nei 54 m. asmenis, jau gali kreiptis dėl darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo. Tam Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 40,5 mln. Eur.

„Šiomis finansinėmis paskatomis bus didinama darbdavių motyvacija kurti daugiau darbo vietų ir sudaryti galimybes gauti darbą Skaityti toliau

Kūrybingam jaunimui – galimybė ir gauti darbo vietą, ir laimėti konkursą (0)

jaunimo_garantijos_logoKaip prisistatyti darbdaviui, kad jis pastebėtų tave, neturintį daug patirties, bet norintį dirbti, siekti žinių ir karjeros? Jaunimo garantijų iniciatyvos rėmuose skelbiamas konkursas, kuris 15-29 metų jaunimui padės tą padaryti originaliai ir įdomiai.

„Svarbu yra duoti postūmį, paskatinti jaunimą, kad ir žaisminga forma, naudotis naujomis galimybėmis. Kuriant tekstą konkursiniams vaizdo klipams, puiki proga pamąstyti, ką tu gali duoti tai darbo vietai, į kurią pretenduoji, kiek esi pasiryžęs įsipareigoti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Skaityti toliau

Ieškoma ryšių su kaimo jaunimu (0)

supuokles-kaimas_zum-lt

Vokietijos, kaip ir Lietuvos, regionai susiduria su jaunimo migracijos problema – jaunus žmones po studijų dažnai suvilioja gyvenimas mieste. Kaimai tuštėja, o miestuose jaunimui tenka labai konkuruoti. Kaip suvaldyti šį procesą, kaip įtraukti jaunimą į plėtros procesus kaimo vietovėse, kartu su vokiečiais tarptautinėje konferencijoje Brandenburgo žemėje diskutavo čia viešėję Lietuvos vietos veiklos grupių, Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro, Žemės ūkio ministerijos atstovai. Skaityti toliau

Nauja mada Lietuvoje: gyvūnai darbo vietoje (0)

suo-augintinis-darbe_pigu-lt-nuotr

Jau įprastą tradiciją penktadienį darbe vilkėti džinsus keičia nauja tendencija – į darbo vietą atsivesti savo augintinį. Vakaruose augintiniu darbo vietoje nedaug ką nustebinsi. Štai JAV maždaug penktadalis įmonių, tarp kurių ir tokie milžinai kaip „Google“ ir „Amazon.com“ darbuotojams leidžia į darbą atsivesti augintinį. Nors Lietuvoje tokia mada dar tik žengia pirmuosius nedrąsius žingsnius, Pigu.lt duris augintiniams nusprendė atverti bent kartą per mėnesį.

Idėja keturkojus atsivesti į darbo vietą pirmą kartą buvo pristatyta Didžiojoje Britanijoje 1996 m. Skaityti toliau

A. Černiauskas. Silpnų studentų Vyriausybė ir brangus jų darbo brokas (3)

Artūras Černiauskas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas | alkas.lt nuotr.

Nors šalies valdantieji skambiai pasisako už pažangą, kuo patrauklesnes sąlygas verslui, elgiasi priešingai. Politinis blaškymasis ir akis badantis kompetencijos trūkumas daro didžiausią žalą šaliai.

Prezidentės veto atmestas ir naujas Darbo kodeksas priimtas tokiu pačiu stiliumi kaip 2002-aisiais. Tai yra visuomenei itin svarbus ir jautrus įstatymas, bet abu kartus, vos tik jį priėmus, iš karto paskelbta apie laukiančius pakeitimus ir taisytinas klaidas. Taip pademonstruojamas paprastas dalykas: priimamas įstatymas – brokuotas produktas. Ar čia šitaip tapsime patrauklesne šalimi investicijoms? Skaityti toliau

Šešėliniai ministrai baigė darbą (0)

Moksleiviai vyriausybeje_lrv.lt nuotr

Rugpjūčio 26 d. baigėsi aštuntą kartą organizuotas projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“. Visą savaitę trisdešimt projekto dalyvių intensyviai darbavosi ministerijose ir Vyriausybės kanceliarijoje, dalyvavo posėdžiuose, stebėjo Vyriausybės darbą ir patys jame dalyvavo, bendravo su premjeru Algirdu Butkevičiumi.

„Projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“ kviečia moksleivius iš arčiau susipažinti Skaityti toliau

Pristatoma interneto svetainė, padėsianti jaunimui įsidarbinti (0)

jaunimo garantijosLietuvos jaunimo nedarbo rodikliai – vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Statistikos agentūros Eurostat 2016 m. gegužės mėn. duomenimis, Lietuvoje jaunimo iki 25 metų amžiaus nedarbo lygis siekė 13,4 proc. ir buvo 5,2 proc. punkto mažesnis nei ES šalių vidurkis. 2010 m. šis rodiklis buvo 35,7 proc., nuo tada vidutiniškai mažėjo po 4 proc. punktus kasmet.

Kartu auga jaunimo užimtumas. 2015 m. jaunimo užimtumo lygis sudarė 28,3 proc. ir buvo pats didžiausias nuo Lietuvos ekonomikos pakilimo laikų – 2007 metų (kai siekė 24,8 proc.). Skaityti toliau

Praktika universitetuose – reali ar dėl „pliusiuko“? (0)

mokslininkai.studentai_smm.lt

Ar įmanoma suderinti darbdavių norą gauti visiškai paruoštą darbui specialistą ir išpildyti universitetams keliamą tikslą ruošti ne siauros srities, kaip kolegijos, o platų išsilavinimą, kūrybiškus, tarpdisciplinines žinias turinčius bei jas pritaikyti gebančius specialistus? Įmonių atstovai ir švietimo ekspertai sako „taip“, pabrėždami, kad studijų metais įgyta reali, o ne tik „pliusiukui“ užsidėti, praktika yra raktas į sėkmingą karjeros pradžią.

„Studijų metais atlikta praktika universitete įgytas žinias padaro daug kokybiškesnėmis. Galėdamas išmoktą teoriją pritaikyti realioje veikloje, studentas atsirenka žinias,

Skaityti toliau

Liepą darbo rinką papildė diplomuotas jaunimas (0)

VDU nuotr.

Vidurvasarį darbo rinka atsinaujina – kasmet ją papildo diplomuotas jaunimas.  Ir šią liepą daugiau kaip du kartus šoktelėjo absolventų skaičius – jų įregistruota per 2,6 tūkst. Šiemet būsimų rinkos dalyvių  1,4 tūkst.  kreipėsi mažiau nei pernai. Daugiausia tarp absolventų – per 40 proc. – baigusiųjų profesines mokyklas.  Tarp diplomuotų specialistų – 33 proc. įgijo aukštąjį universitetinį ir  beveik 27 proc. – aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą. Darbo pasiūlymų laukia automobilių mechanikai, virėjai, apdailininkai (statybininkai), kirpėjai, taip pat  kineziterapijos, teisės, socialinio darbo, Skaityti toliau

Aukštojo mokslo diplomas rankose: kaip susirasti darbą? (0)

Z. Ripinskio nuotr.

Įsibėgėjus vasarai ką tik studijas baigę absolventai ima varstyti darbo biržos duris. Vien birželio mėnesį visoje Lietuvoje įregistruota tūkstantis aukštųjų mokyklų ir profesinio rengimo įstaigų parengtų naujų specialistų. Kodėl aukštosios mokyklos diplomas, rodos, turėjęs garantuoti darbo vietą, ne visada yra tiesiausias kelias į sėkmę ir kaip jaunam žmogui greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje, pasakoja Šiaulių universiteto karjeros konsultantė Sigita Gintilaitė ir  auditorė Alina Martinkienė.

Didesnėms karjeros galimybėms – paklausi specialybė

Kad vos gautas aukštosios mokyklos diplomas nenugultų į stalčių, apie ateities perspektyvas darbo rinkoje reikėtų pradėti galvoti dar prieš renkantis studijas. Pastebima Skaityti toliau

Visuomenininkai ragina vetuoti naująjį Darbo kodeksą (0)

Darbo kodeksasPraėjusią savaitę Seime priimtą naująjį Darbo kodeksą visuomenininkai ragina vetuoti ir grąžinti Seimui tobulinti jį iš esmės. Viešą pareiškimą išplatinusio visuomeninio judėjimo Vilniaus Forumas iniciatyvinės grupės narių tvirtinimu, tik tokiu būdu būtų užkirstas dar sykį pakartoti daugumos piliečių teisėtų interesų ignoravimo klaidą, kuri ateityje gali būti vertinama ir kaip nusikaltimas prieš Lietuvą – jos piliečius ir šalies ateitį.

„Darbo santykių ir sąlygų reforma Lietuvoje yra reikalinga ir turi būti įgyvendinta. Tačiau ji turi būti grindžiama solidarumo, sąžiningumo, visų socialinių ir profesinių grupių lygiateisės partnerystės ir ekonominio, socialinio bei politinio teisingumo ir iš jo kylančios įstatymo rengėjų atsakomybės Tautai Skaityti toliau

Kaip šiandien matuojama profesinė sėkmė? (0)

Solveiga Grudienė | asmeninė nuotr.

Dažno žmogaus galvoje karjera vis dar asocijuojasi su lipimu aukštyn. Tačiau, anot psichologės Solveigos Grudienės, pagreitėjęs tempas ir pasikeitęs gyvenimo būdas iš dešimtmečiais gyvavusio posakio „pakilti karjeros laiptais“ atėmė prasmę.

„Šiandien paklausti apie karjerą žmonės kalba ne apie tai, kad kažkam vadovauja. Jie kalba apie galimybę dirbti iš namų, turėti laisvą grafiką, dirbti modernioje aplinkoje, nestandartinėje organizacijoje,“ – sako psichologė, sertifikuota vadybos konsultantė, darbuotojų paieškos specialistė S. Grudienė. Anot jos, įmonės „plokštėja“,

Skaityti toliau

Seimo posėdyje svarstomas naujojo Darbo kodekso priėmimas (0)

Darbo kodeksasBirželio 21 d. Seimas pradėjo naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūrą (projektas Nr. XIIP-3234(3) ES), kuriuo siekiama tobulinti darbo santykių reglamentavimą. Seimo rytiniame posėdyje pastraipsniui priimti 138 straipsniai. Iš viso Darbo kodeksą sudaro 260 straipsnių.

Darbo kodekse – devynios darbo sutarties rūšys

Seimas apsisprendė dėl darbo sutarties rūšių, terminuotų darbo sutarčių reglamentavimo. Naujomis nuostatomis nuspręsta išplėsti darbo sutarčių rūšių sąrašą: įtvirtintos laikinosios, projektinio, darbo vietos dalijimosi, nenustatytos apimties, pameistrystės darbo, darbo keliems darbdaviams sutartys ir kt. Skaityti toliau

Darbdavių nuomone, sportuojantys darbuotojai – efektyvesni (0)

hihealth.com nuotr.

Net 95 proc. darbdavių mano, kad aktyviai laisvalaikį leidžiantys darbuotojai yra efektyvesni už nesportuojančius, o beveik pusė vadovų svarstė galimybę savo pavaldinius paskatinti daugiau judėti, suteikdami jiems sporto klubų abonementus. Šiuos duomenis atskleidžia Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) užsakymu atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos rezultatai.

Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Mintys po straipsnio „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“ (32)

Stanislavas Stavickis (Stano) dešinėje | Asmeninė nuotr.

Atsakymas į straipsnį „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“.

Perskaitę dainininko Stano mintis apie tai, kaip mūsų tautiečiai emigrantai nesijaučia laukiami tėvynėje ir išgirdę jo pateiktą pasiūlymą Prezidentei – parodyti daugiau dėmesio lietuviams, aplankant jų bendruomenes užsienyje – daugelis neliko abejingais ir džiaugėsi: „Šaunuolis Stano! Būtina reikalauti mūsų rinktos valdžios dėmesio tautai!“

Tačiau dar svarbiau priminti mūsų senolių išmintį: „Nieko nesitikėk iš valdžios – pasikliauk savo protu ir rankomis.“ Visą savo gyvenimą ir gerbūvį susikūrę savo rankomis,  Skaityti toliau

1 euras į streso valdymą atneša bemaž 14 eurų grąžą (0)

dermatologia.net nuotr.

2015 m. Europos Sąjungos šalyse veikiančios įmonės dėl darbuotojų pravaikštų, dažnos kaitos ir sumažėjusio produktyvumo patyrė apie 20 mlrd. Eur nuostolių, teigia Europos Komisija. Organizacijų vystymo ekspertai pastebi, jog šiandien koreliacija tarp organizacijose nevaldomo streso, fiksuojamų nuostolių ir pelno vis labiau stiprėja. Norintys išlikti konkurencingi ir pasiekti puikių finansinių rezultatų, turi investuoti į streso valdymą.

Sertifikuota konsultantė (Denise Banks-Grasedyck) iš Vokietijos, Skaityti toliau

Jau prasidėjo priėmimas į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius (0)

Aplinkos apsaugos inspektorius_am.lt

Jau prasidėjo šiemetinis priėmimas į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius. Aplinkos ministerija kviečia visus, neabejingus gamtai ir siekiančius prisidėti ją saugant, imtis šių garbingų ir reikalingų visuomeninių pareigų. Pagrindinis neetatinio inspektoriaus uždavinys – padėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams kovoti su pažeidimais ir užkirsti kelią jiems.

Neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi gali tapti kiekvienas ne jaunesnis kaip 18 metų ir nepriekaištingos reputacijos aplinkos apsaugos srityje šalies pilietis. Į šias visuomenines pareigas negali pretenduoti asmenys, kurie teisti už sunkius, Skaityti toliau

A. Mockevičius. Imituoti negalima dirbti. Kur dėti kablelį? (1)

Arminas Mockevičius | asmeninė nuotr.

Kai tik Lietuvoje įvyksta kokia nors problema, iš valstybės lyderių išgirstame stebuklingą frazę – „kursime darbo grupę“. Šias „darbo grupes“ reikėtų vadinti tiksliau – „darbo imitavimo grupėmis“, nes būtent imitavimas jose ir vyksta. Dažniausiai viskas ir pasibaigia tos darbo grupės sukūrimu, o kai ji pateikia tam tikras rekomendacijas (jei spėja), jos jau niekam nebūna įdomios. Taip, kaip, pavyzdžiui, vis dar sprendžiamos šildymo kainų, prekybos centrų antkainių problemos, dabar tokiu pačiu būdu sprendžiamos ir alkoholio kontrolės problemos. Skaityti toliau

Kaip suvaldyti stresą darbe? (0)

Kas trečias šalies darbuotojas patiria stresą ir tik kas ketvirtas dėl šios priežasties tinkamai įvykdo paskirtas užduotis – tokius rezultatus atskleidė šių metų sausį remiantis streso valdymo programa „StressOff“ atliktas tyrimas. Besikeičiantys reikalavimai ir projektų įvykdymo terminai, informacijos trūkumas ir nepasitenkinimas atliekamomis užduotimis – pagrindiniai veiksniai, lemiantys įtampą darbe ir galintys sukelti rimtų sveikatos problemų. Šalies organizacijose atlikto streso valdymo tyrimo rezultatai bus pristatomi pirmojoje Lietuvoje streso valdymo konferencijoje, kuri vyks balandžio 14 d.

Kiekvieną kartą, kai turime laiku atiduoti projektą, esame pakviečiami į vadovo kabinetą ar deramės su tiekėjais, mūsų organizme įsijungia streso mechanizmas, kuris pradeda „pumpuoti“ streso hormonus. Po 10, 20 ar 40 metų imame justi Skaityti toliau

Statistika rodo, kad Lietuvoje mažėjo visų amžiaus grupių nedarbas (0)

kreivėStatistikos departamento duomenimis, pernai nedarbo lygis sudarė 9,1 proc. ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei 2014 m. Ilgalaikio nedarbo lygis pernai sudarė 3,9 proc. ir buvo 0,9 procentinio punkto mažesnis nei 2014 m., penktadienį skelbiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis Lietuvoje pernai sudarė 67,2 proc. ir per metus padidėjo 1,5 procentinio punkto. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2015 m. sudarė 16,3 proc. ir buvo 3 Skaityti toliau

N. Mačiulis. 5 priežastys, kodėl jaunuoliai nedirba ir neieško darbo (13)

Alytaus jaunimas_FB foto

Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam jaunimo neaktyvumui yra mažiausiai penkios priežastys, kurias būtų nesunku pašalinti.

Pastaraisiais metais ne kartą teko girdėti diskusijas ir susirūpinimą dėl jaunimo nedarbo lygio. Tačiau šios problemos Lietuvoje nėra ir nebuvo. Europos statistikos agentūros „Eurostat” duomenimis, šiuo metu tik 6,6 proc. 15-24 metų amžiaus jaunuolių negali susirasti darbo.  Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis yra gerokai mažesnis nei ES vidurkis. Deja, mes turime kitą nemažiau opią jaunimo problemą. Skaityti toliau

Plungė – gera vieta kurtis ir augti pasaulinio lygio verslui (0)

zuvis.rukytas karsis_alko nuotr

Atokūs Lietuvos rajonai šiandien nebėra kliūtis steigti ir plėtoti pasaulinėms rinkoms skirtą verslą. Tai patvirtina spartus bendrovės „Baltic food partners“ augimas bei ilgėjantis eksporto šalių sąrašas. Šiemet šis žuvies ir žuvies produktų fabrikas pelnė ir „Gazelė 2015“ apdovanojimą „Sparčiausiai auganti Telšių regiono įmonė“. Sausio 29-ąją įteikto apdovanojimo steigėjas yra šalyje pirmaujantis verslo naujienų skleidėjas „Verslo žinių“ leidinys.

Maža šalis – ne kliūtis

„Šiandien galime didžiuotis, kad tokioje nedidelėje šalyje, kokia yra Lietuva, sukūrėme pasaulinio lygio verslą. Tai, kad esame įsikūrę nedidelėje Europos valstybėje ir šalies nedideliame mieste, šiandien jau nebėra kliūtis rimtam verslui Skaityti toliau

V. Vingrienė. Socialiniai darbuotojai – be teisių, tačiau įpareigoti ir „kalti“. Ar ne metas reformoms? (4)

Virginija Vingrienė | asmeninė nuotr.

„Klaidos – geriausios mokytojos“, pozityviai pažvelgiam į pertvarką išjudinančias tragedijas. Blogiau, kai net po jų nepasimokoma. Taip naujametinę nuotaiką košmaru pavertusi šventinių daugiadienių pasekmė iššaukė aktyvius debatus seniai tiksėjusios alkoholizmo bombos tema. Paskubinti sprendimai dėl priverstinio agresyvių alkoholikų gydymo, rimčiau pažiūrėta į jų vaikų globos pertvarką, prabilus net apie naują tarnybą. Tai itin svarbios, bet tik dalinės priemonės, pridengiančios šios srities esminių reformų šerdį. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Draudimais ar švietimu bei užimtumu išgelbėsime žmones ir valstybę nuo svaigalų epidemijos? (32)

KONICA MINOLTA DIGITAL CAMERA

Daugybę metų tokių tragedijų dėl alkoholio vartojimo, kaip Skuodo, Kelmės, Kėdainių bei  kituose rajuonuose buvo daugybė, tai rodo elementari statistika, tačiau nebuvo į tai atkreipiamas tinkamas dėmesys. Dabar kiek didesnis kruptelėjimas dėl daugybę metų besitęsiančios tragiškos tikrovės, tačiau kaip spręsti problemą – požiūriai vėl išsiskiria. Alkoholio pramonė ir kai kurie pagal jų dudelę šokantys politikai sako, kad jokiu būdu neišspręsim draudimais, verslo ribojimais, reikia šviesti, kelti alkoholio vartojimo kultūrą, kai kas siūlo griebtis pasekmių šalinimo – priverstinio gydymo. Pasaulinio lygio mokslininkai nurodo būtent alkoholio kontrolės piemones – prevenciją.

Galėčiau pirmiausia dėl intrigos pasakyti: aš už problemos išsprendimą švietimu. Skaityti toliau