Žymos archyvas: Danguolė Mikulėnienė
Nuo sanskrito iki konkurencingos lietuviškos tapatybės (0)
Šiandien, vasario 23 d. prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje pristatomi naujausi Lietuvių kalbos instituto (LKI) leidiniai, kuriuose atspindimas visas pluoštas tradicinių ir pačių naujoviškiausių lingvistikos ir tarpdalykinių tyrimų.
Pirmąją knygų mugės dieną dalysimės terminologijos, bene tarpdiscipliniškiausios kalbotyros šakos, naujienomis. 12 val. 3.1 salėje, vyks Palmiros Zemlevičiūtės monografijos „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ Skaityti toliau
Spaudos konferencija „Baltų vienybė išsaugant valstybinę kalbą“ (tiesioginė transliacija, video) (57)
Rugsėjo 22 d. 9 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo narių Povilo Urbšio ir Rimos Baškienės spaudos konferencija „Baltų vienybė išsaugant valstybinę kalbą“.
Spaudos konferencijoje dalyvavo akademikas Eugenijus Jovaiša, aktorius Gediminas Storpirštis, kalbinikė dr. Danguolė Mikulėnienė.
Spaudos konferencijos dalyviai pristatė visuomeninę iniciatyvą „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ ir rugsėjo 22 d. 19 val. Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje (Vilniaus g. 39) rengiamą koncertą Baltų vienybės dienai paminėti „Kalbėti kalba kuria kalba.. Mama“. Skaityti toliau
D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai (4)
Pranešimas skaitytas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .
Gerbiamieji, šiandien jaudinuosi beveik taip pat, kaip ir tada, kai šioje salėje stebėjau visą šiandien minimo įstatymo priėmimo eigą.
Tikriausiai jau beveik neįsivaizduojamas tuometis politinis ir sociokultūrinis valstybinės kalbos kontekstas ir iki minimumo susiaurėjusios lietuvių kalbos funkcijos viešajame gyvenime. Prisiminkime: to meto duomenimis, Vilniuje buvo telikusi tik viena gamykla, raštvedybą tvarkiusi lietuviškai. „Įmonė net neturi rašomosios mašinėlės lietuvių kalba“ Skaityti toliau
Seime bus minimas Valstybinės kalbos įstatymo 20-metis (tiesioginė transliacija) (2)
Vasario 5 d., ketvirtadienį, 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja konferenciją „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“.
Tiesioginę konferencijos transliaciją žiūrėkite ČIA.
Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė ir kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė doc. dr. Daiva Vaišnienė Skaityti toliau
Rengiama prof. V.Drotvino darbų paroda, skirta jo 85-mečiui paminėti (1)
Rugsėjo 4 d., ketvirtadienį, 17 val., Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) atidaroma Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, filologijos mokslų daktaro, leksikologo ir Mažosios Lietuvos leksikografijos istoriko Vincento Drotvino darbų paroda, kuri skirta profesoriaus 85-mečiui paminėti.
V. Drotviną sveikins ir prisiminimais dalysis profesoriai Jonas Palionis, Arnoldas Piročkinas, doc. Antanas Smetona (Vilniaus Skaityti toliau
Kokie miesteliai Zarasų rajone prasideda U raide? Teisingai – Untaliepte i Untazave! (1)
Kalbos, tarmės, patarmės ir šnektos gyvos tol, kol žmonės jomis bendrauja gyvai. Itin gyva buvo ir Zarasų viešojoje bibliotekoje spalio pradžioje vykusi Tarmių metams skirta konferencija. Renginio pradžioje skambėjo tarmiškai tariamos sveikinimo kalbos, o vėliau – gyvi, jaukūs ir labai įdomūs pranešimai, paįvairinti tarmiškai atliekamomis dainomis ir pasakojimais.
Konferencijos projekto autorė, bibliotekos direktorės pavaduotoja Jolanta Lementauskienė renginio pradžioje susirinkusius kultūros darbuotojus provokavo: Skaityti toliau
Atidaryta paroda apie lietuvių kalbos tarmių tyrimus nuo XIX a. iki šių dienų (0)
Lietuvių tarmėtyros dokumentika – taip pavadinta paroda, skirta Tarmių metams, atidaryta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Parodos stenduose daugybė lietuvių tarmėms skirtų knygų – monografijų, tarminių tekstų rinkinių ir žodynų. Dauguma jų išleisti pastaraisiais dešimtmečiais, todėl itin ryškiai atspindi šiuolaikinės lietuvių dialektologijos būklę.
Parodoje per tyrėjų darbus stengiamasi atskleisti įvairius lietuvių tarmėtyros laikotarpius Skaityti toliau
D.Mikulėnienė. Visos tarmės gražiausios (21)
Kai XIX a. antrojoje pusėje buvo imta rūpintis lietuvių kalbos išsaugojimu, stengtasi surinkti kuo daugiau medžiagos, liudijančios lietuvių kalbos senovę ir didelį jos artumą senajai indoeuropiečių prokalbei. Mažojoje Lietuvoje gyvõsios lietuvių kalbos pramokusio Prahos universiteto profesoriaus Augusto Schleicherio Lietuvių kalbos gramatika (Schleicher A. Handbuch der litauischen Sprache. Bd. 1: Litauische Grammatik; Bd. 2. Litauisches Lesebuch und Glossar. Prag: J. G. Calve’sche Verlagsbuchhandlung, 1856; 1857) ir tuo metu pradėtas taikyti istorinis lyginamasis metodas Vakarų kalbininkams plačiai atvėrė duris į lietuvių kalbą: Skaityti toliau
