Žymos archyvas: Dalia Rastenienė

Velykinių kiaušinių marginimas vašku (0)

DSC00626-1200

Kai buvau visai maža, iki kokių ketverių metų gyvenau Panevėžio rajone, nedideliame Raguvos miestelyje. Mūsų giminėje ir šeimoje nebuvo klasikinių tradicijų iš gerojo kaimo, tad Velykoms vašku kiaušinių nemargindavo ir neskutinėdavo.

Juolab niekas nepasikeitė  persikėlus gyventi į Panevėžį. Ir toliau dažydavo su kiaušinių lukštais. Na ką daryti, mano šeima nebuvo valstiečiai, greičiau miestelėnai, šiek tiek palaikantys ryšius su kaimu iš kažkokios inercijos. Ir ilgą laiką jokiais keliais iki manęs neatėjo nuostabus kiaušinių marginimo menas – nei iš draugų šeimų, nei iš pažįstamų… Skaityti toliau

Atmintys VII. Velykos iš praeities (0)

Pateikėja kūdikystėje su broliuku | Asmeninė nuotr.

Kai buvau dar visai maža, mes gyvenome Žemaitijoje, Ylakių miestelyje. Velykos buvo švenčiamos iškilmingai. Ateidavo pavasaris, ir mes laukdavome didžiausios pavasario šventės – Velykų. Mūsų, mano ir ketveriais metais vyresnio brolio darbeliai prieš Velykas buvo dar nedideli. Mama siųsdavo į beržynėlį paskinti beržo šakelių, parinkti beržo žievės, samanėlių.

Prisimenu, kartą, beeidami į beržynėlį, pakeliui susitikome ožį. Ožys buvo nepririštas ir ėmė mus pulti. Brolis ir sako: tu bėk namo, o aš laikysiuos… Aš ir bėgau rėkdama, o jis laikėsi… Parnešdavome krepšelį tų miško gėrybių, Skaityti toliau

ATMINTYS VI. Trumpas susirašinėjimas su dr. Jonu Baliu (0)

images

Kai užsimezgė mūsų susirašinėjimas 1992 metais su dr. Jonu Baliu ( 1909-07-02 – 2011-09-09), žymusis folklorininkas buvo jau garbaus amžiaus, praeityje nuveikęs tiek daug darbų, kad baugu būtų lygintis, nes visiškai jaunutis „Liaudies kultūros“ žurnalas žengė pirmuosius žingsnius, ir aš dėjau visas pastangas į žurnalo kūrimą stengdamasi įtraukti ne tik Lietuvoje gyvenančius etnologus, bet ir po karo pasitraukusius į užsienį.

Kaip folklorininkas, dr. J. Balys subrendo Kauno, Graso ir Vienos universitetuose. Filosofijos daktaru tapo apgynęs mokslo darbą „Der Shamanismus in Malakka und Skaityti toliau

Atmintys V. Teorinio mąstymo reikalingumas (1)

DSC08589-1200

Kartą, betvarkydama archyvą, įsiskaičiau į 1995 m. sausio 31 d. Liaudies kultūros“ žurnalo, kuriam vadovavau 25-erius metus, redakcinės kolegijos posėdžio stenogramą. Tame posėdyje pradėjome diskutuoti, iš kur toks visuomenėje, tiksliau, iš kai kurių asmenų sklindantis priešiškumas etninei kultūrai. Pokalbiui pretekstą sudariau pati, kalbėdama apie tuomet spaudoje pasirodžiusius priešiškus etninei kultūrai ir žurnalui Alfredo Bumblausko pasisakymus.

Man įdomūs, konceptualūs Ingės Lukšaitės ir Norberto Vėliaus tuometiniai pasisakymai. Skaityti toliau

Šventasis Kazimieras ir Kaziuko turgūs (nuotraukos) (1)

Šv. Kazimieras | katedra.lt nuotr.

Triukšminguoju Kaziuko turgumi prasidėjo pavasario švenčių ciklas. Visko gausu – ir prekių, ir skundų dėl aukštų kainų. Bet kiek klausiau jaunimo, ką žino apie „Kaziuką“, nieko doro neišgirdau… Taigi supratau, kad vėl atėjo laikas pakartoti kursą apie Lietuvos ir Lietuvos jaunimo globėją  karalaitį Kazimierą, vienintelį Lietuvos šventąjį.

Karalaitis Kazimieras gimė 1458 spalio 3 d. Krokuvoje, karalių pilyje Vavelyje. Jo tėvas buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras IV Jogailaitis, motina – Elžbieta Habsburgaitė.  Seneliai – Jogaila ir Sofija Alšėniškė. Skaityti toliau

Profesija – žurnalistas (0)

Dalia A. Rastenienė | Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Dalią Antaniną Mieliauskaitę-Rastenienę kalbina Beatričė Rastenytė 

– Kodėl būtent žurnalistė? Kaip išsirinkai šią profesiją? Kokia buvo motyvacija? 

– Nusprendžiau paskutinę akimirką prieš duodama dokumentus Vilniaus universitetui. O priešistorė ilgesnė. Maždaug trejus metus, mokydamasi vyresnėse klasėse, puoselėjau svajonę tapti geologe. Man atrodė labai įdomūs ir romantiški pasakojimai apie didžiąsias Sibiro upes, taigą ir pan. Iš geografijos gaudavau vis penketus, nes ne iš vadovėlio, o iš gerai Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai apie patyčias ir madą tyčiotis (IV) (0)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

IV. Apie klouno klišę, populiariąsias klasės grupes ir ateitį.

Beatričė RASTENYTĖ. O apskritai jums nepanašu tai į kažkokį klouno principą, klišę? Nors, ko gero, kažkaip žiauriau viskas atrodo. O kaip ta versija, kad išsirenka kažkokį geresnį vaiką, iš kurio tyčiojasi, kažkokį tobulesnį?

VILIJA. Na, pavydi…
MIGLĖ. Pavydi. Taip.

Dalia RASTENIENĖ. Ir tada pradeda jį smukdyti? Skaityti toliau

Etnomuziejus „Kepurių pasaulis“ (nuotraukos, video) (0)

Šamšura, Samiai, Norvegija | worldhat.net nuotr.

Rygoje veikia labai įdomus kepurių muziejus. Jame eksponuojamos paprastos auksiukais papuoštos kepuraitės, brangios karūnos, užburtos afrikietiškos kaukės ir didžiuliai Azijos šamanų šalmai, išsiuvinėtos kepurės ir kepurės iš žmogaus plaukų. Muziejuje visa tai galima nufotografuoti ir pasimatuoti. Muziejuje vyksta užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, vaikiškos dirbtuvės, yra galimybė atšvęsti gimtadienį ar vestuves pasakišku arba etniniu stiliumi.

Etnomuziejaus „Kepurių pasaulis“ administratorė Karina Dowidava pasakoja: „Tai privatus muziejus-galerija. Jo įkūrėjas yra etnografas, Skaityti toliau

Algimanto Kunčiaus vaizdaraščiai (video) (0)

Algimantas Kunčius ant Bekešo kalno. 1967. Romualdo Kunčiaus nuotrauka. | Iš knygos „Vilnius 1960 – 1970. Senamiesčio kvadratai“.

Nacionalinėje dailės galerijoje daugiau kaip mėnesį (2015-10-23 – 2015-12-06) eksponuota žymaus fotomenininko Algimanto Kunčiaus retrospektyvinė paroda „Vaizdaraščiai“ (Visual Scripts) tapo žymiu Vilniaus kultūrinio gyvenimo įvykiu, daugeliui praskaidrino molio spalvos lapkritį ir netgi visa savaite įžengė į adventą, tarsi pradėdama kitų advento renginių srautą.

Tai buvo labai turtinga, gausi, visaapimanti Algimanto Kunčiaus kūrybos apžvalga. Paroda taip sustatyta, kad, rengėjams rekomendavus, pradėjęs apžvalgą nuo dešinės ir apsukęs didelį ratą, pakliūtum į mažesnį apskritimą vidury, centrą, kuriame – pati menininko kūrybos pradžia, į vyresnės kartos žmonių atmintį įaugusi nerestauruota Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai apie patyčias ir madą tyčiotis (III) (0)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka.

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

III. Apie jaunimo sroves, stilius ir saitų nebuvimą

Beatričė RASTENYTĖKokios srovės dabar vyrauja pas jus? Na, hipsteriai, pavyzdžiui…

Dalia RASTENIENĖ. O kas tie hipsteriai, tiesą pasakius?

MIGLĖ. Jie rengiasi vos ne kaip „bomžai“, dažniausiai būna su akiniais…
(Juokas.) Skaityti toliau

Globalizacija, deteritorializacija, transnacionalizmas, fragmentacija… (1)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka.

Dalia RASTENIENĖ. Tyrinėjate šiandienos procesus, tad labai norėčiau aptarti su Jumis kai kuriuos jūsų vartojamus terminus ir reiškinius, kuriuos tie terminai įvardija. Pirmiausia – globalizacija. Dar kartą apibūdinkime šį reiškinį iš jūsų perspektyvos, kaip jūs jį rodot, kaip jūs tyrinėjat, savo aspektu. Taip pat – kas yra transnacionalizmas? Paskui, kas yra tapatybės fragmentacija? Kokiomis sąlygomis šie reiškiniai atsiranda ir kokiomis jų gali nebūti? Galbūt iš pokalbio išplauks kokių nors ir netikėtų atšakų. Bet pirmiausia apie pagrindinius dalykus.

Dėl ko aš klausiu? Suprantama, mokslininkams tokių dalykų aiškinti nereikia, bet esu įsitikinusi, kad daug žmonių, dirbančių kitose sferose, kad ir kultūros srityse, tais dalykais teoriniu aspektu tiesiog nespėja pasidomėti. Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai: apie patyčias ir madą tyčiotis (II) (0)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

II. Slaptas mokinių gyvenimas, vertybės bei melas ir kokios merginos yra gražios

Dalia Rastenienė. Beata Tiškevič-Hasanova viešojoje erdvėje pasakoja, kaip iš jos mokykloje tyčiodavosi, nes jos dantys stambūs ir šiek tiek atsikišę. Ji vėliau briketus nešiojo. Ji pasakoja, kad labai norėdavo pasisakyti savo mintis išdėstyti. Na, ji slaviško kraujo, atvira, ne tokia santūri kaip lietuviai. Ir visi iš jos šaipydavosi, kad ji ne tokia kaip jie. Dabar, jau užaugusi, baigusi aktoriaus studijas, ji apie tai pasakoja kaip apie didžiausią nuoskaudą ir pastebi, kad mokykloje bent koks intelektinis proveržis netoleruojamas, bent jau mokinių. Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai: apie patyčias ir madą tyčiotis (I) (1)

Beatričės Rastenytės nuotrauka.

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

I. Kaukės

Dalia Rastenienė. Papasakokit, kaip mokykloje vyksta patyčios? Mano kartos žmogus to negali įsivaizduoti.

Miglė. Na, pavyzdžiui, kai mokinys eina atsakinėti, tai iš jo juokiasi, kol jis stovi Skaityti toliau

Keturiasdešimt minučių, arba misterija deivei Medeinai-Žvėrūnai (0)

Lygiadienis Vilniuje, 2015.Buvau ką tik grįžusi iš tolimų kelionių, bet jau atsiilsėjusi, tad su ilgesiu leidausi žemyn nuo aukštosios Šeškinės kalvos į miestą, kaip mes pratę sakyti, – pabūti ir pamedituoti Vilniaus rudens lygiadienyje. Sako, tai labai ezoteriškas („susijęs su tuo, kas yra viduje, kas yra slapta, mistiška“) renginys? Ir tai blogai? Tad neikime ir į bažnyčią, jeigu taip. Beje, miestas būtent taip ir buvo nusiteikęs: visas vadinamasis Brodas, t.y. Gedimino prospektas, stipriai kvepėjo rūkyta žuvimi ir dešrelėmis, tradiciškai drauge su raugintų kopūstų troškiniu, o tarp maisto „kabinų“ – daug visokiausių daiktų, kuriuos linksmino pasamdyti folklorininkai. Buvau nustebusi ir pradėjau svarstyti: gerai tai ar blogai? Samdyti folklorininkai tikriausiai blogai. Ne todėl, kad folklorininkai, o todėl, kad samdyti! Bet gal ir neblogai? Kodėl gi jie turėtų dirbti už dyka? Maistas – neutralu, nes buvau soti. Daiktai? Hmmm… Skaityti toliau

Metų kryžius (4)

Geležinė paminklo viršūnė. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijos. Dalios Rastenienės nuotrauka.

Dalia RASTENIENĖ. Senokai puoselėju mintį pasišnekėti apie kalendorinių švenčių laiką, nuo tada, kai vieno garbaus žmogaus buvau pamokyta per daug neapsistoti prie jų. Diplomatiškai, kas šiaip jau man nebūdinga, nutylėjau, bet galvoju: „Kodėl? Vienas iš svarbiausių dalykų, metai iš metų rikiuojantis žmogaus gyvenimą, pats laukiamiausias, suteikiantis laikui tolesnę jėgą, žmogui – sakralią atgaivą“. Aišku, yra ir kitoks laiko išgyvenimas, pavyzdžiui, orientuotas į vienkartinius įvykius, sakykim, – atvažiavo labai žymus smuikininkas, nuėjau į koncertą, po kurio laiko – galbūt į kitą koncertą. Gali skaičiuoti savo gyvenimą ir pagal sesijas, netgi pagal egzaminus… Taigi siūlau pakalbėti apie ciklinę laiko sampratą, kalendorinių švenčių prasmę, o šalia to – ir apie linijinį laiką – nuo gimimo iki mirties, istorinį laiką – nuo epochos prie epochos. Jų ypatumus, pranašumus, o gal vienodą reikšmę. Skaityti toliau

Kaip mes švenčiame Rasos šventę (nuotraukos) (6)

Rasos šventė Verkių parke Vilniuje. 2008 m.  | K. Kagio nuotr.

IŠ ISTORIJOS

Vilniaus universitete įkurta Ramuva puoselėjo senąjį lietuvių tikėjimą, stengėsi kuo geriau jį pažinti, ji ir pradėjo pati pirmoji organizuoti Rasos šventę. Ne Joninių šventę, o Rasos, kaip atsvarą tarybinių laikų Joninių šventei, kuri buvo kažkoks konglomeratas, visiškai neaišku, kas, švęsdavo su alkoholiu ir su kai kuriais kitais elementais. Taip 1967 metų vidurvasarį pirmą kartą ant Kernavės piliakalnio buvo atkurta ir švęsta Rasos, arba Kupolių, šventė. Šioje šventėje dalyvavo tokios iškilios kaip Eugenija Šimkūnaitė, Norbertas Vėlius, prof. Česlovas Kudaba ir daug kitų senųjų tradicijų puoselėtojų, dabar jau išėjusių amžinybėn. Skaityti toliau

„Happy“ lietuviai (0)

Keičis Kagis

Ši publikacija kartu su manimi į „Saulės arkliukus“ atkeliauja dar iš „Liaudies kultūros“ žurnalo redagavimo laikų. Ėjo 2013-ieji. Buvo ankstyvas pavasaris. Visada nujausdavau, kad į kabineto duris pasibeldžia būtent Keičis Kagi (Keiichi Kagi – taip parašyta jo angliškame pase), o folklorininkai jį vadino tiesiog Keiša. Neapsirikau ir tąkart. Keičis atnešė parodyti nuotraukų, o aš paprašiau peržiūrėti daugiau iš jo archyvo, tad susėdome prie kompiuterio ir pradėjome gilintis. Tai tas tinka, tai anas – netinka… arba „dar nežinau, gal prireiks“, taip ir sukaupdavau kažkokį atsarginį fondą iš visų fotografų, bendradarbiavusių su „Liaudies kultūra“, labai greitai, kai tik 2013 metais pradėjome leisti, – ir su „Saulės arkliukais“. Skaityti toliau

„Saulės arkliukų” bičiuliams (5)

Prano Vaičaičio eilėraščio „Tėviškė“ faksimilė.

Mieli jaunieji „SAULĖS ARKLIUKŲ“ bičiuliai,

štai jau visas mėnuo mūsų skyrelis KŪRYBA laukia Jūsų darbų – poezijos, prozos, vaizduojamosios ar taikomosios dailės kūrinių, tradicinės kūrybos ir netradicinės – visokiausios kūrybos, kokią tik galima skelbti internete.

Pastebėję saviraiškos ir raiškos kupiną sielą, mes, suprantama, kviesime skelbti savo kūrybą, bet juk gali būti ir taip, kad mes nepastebėsime… Tad Jūs nelaukite, kol Jus kas pastebės – patys pasirodykite! Skaityti toliau

„Saulės arkliukų“ redakcija (0)

Saules_arkliukai_2015_LOGO_PRINT

Skaityti toliau

Jūsų dėmesiui – naujas etnokultūrinis žurnalas jaunimui „Saulės arkliukai“ (8)

„Saulės arkliukai“

Ne taip seniai dienos šviesą išvydo naujas etnokultūrinis žurnalas jaunimui „Saulės arkliukai“. Per metus numatoma išleisti  4 žurnalo numerius. Pirmame, šių metų gegužės mėnesį atspausdintame, žurnalo numeryje atrasite: mitologo dr. Dainiaus Razausko mintis apie mitologiją, pasakas ir gyvenimą, kultūros istorikės Ingės Lukšaitės rašinį apie kultūros praeities, atminties ir naujų sąsajų svarbą, žurnalo redaktorės Beatričės Rastenytės pasakojimą apie senuosius karpinius, etnologės Nijolės Marcinkevičienės  balandžio – birželio laikotarpio svarbiausių etnokultūrinių švenčių apžvalgą, keliautojo Tado Šidiškio kelionių po Dzūkų aukštumą aprašymą, žinių apie vasaros renginius ir kita. Skaityti toliau

20-čiai kūrėjų įteiktos Kultūros ministerijos premijos (0)

Premijų įteikimas | lrkm.lt nuotr.

Gruodžio 20 d. kultūros ministras Šarūnas Birutis 20-čiai kūrėjų įteikė Kultūros ministerijos premijas. Premija už geras švietimo programas bei darbą su vaikais ir jaunimu buvo įteikta taip pat ir įstaigai –  ,,Skalvijos“ kino centrui.

Už geras edukacines programas, puikų darbą su vaikais ir jaunimu 10 tūkst. premija paskatinta viešoji įstaiga „Skalvijos“ kino centras.

Nuo 2 400 iki 5 850 litų gavo šie garbūs kultūrininkai: Skaityti toliau

Knygų mugėje prisistatys žurnalas „Liaudies kultūra“ (1)

Liaudies kultura, 2011, Nr.6Vasario 24 d. 11 val. Vilniaus knygų mugėje  vienintelis Lietuvoje periodinis etnologinės pakraipos mokslo ir kultūros žurnalas „Liaudies kultūra“ surengs pokalbį apie aktualius šiandienos kultūros klausimus „Baltiškoji kultūra po stiklu ir gyvenime“.

Pokalbyje dalyvaus: žurnalo „Liaudies kultūra“ vyriausioji redaktorė Dalia Rastenienė, redaktorius, mitologas dr. Dainius Razauskas, kultūros istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė, archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, baltiškos muzikos leidyklos „Dangus“ vadovas, festivalio „Mėnuo Juodaragis“ rengėjas Ugnius Liogė.

Žurnalas „Liaudies kultūra“ buvo įsteigtas dar Sąjūdžio priešaušryje 1988 m. Skaityti toliau

Etninė kultūra – Vilniaus knygų mugėje (2)

Knygų mugė 2009 | S. Paškevičiaus nuotr.

Vasario 23–26 d. Vilniuje „Litexpo“ parodų centre vyks tryliktoji tarptautinė Knygų mugė, kuri šiemet sutampa su tarptautine Baltijos knygų muge.

Šiemet knygų mugėje savo leidinius pristatys apie 250 leidyklų iš dešimties šalių. Jungtinius stendus turės Latvijos ir Estijos leidyklos. Mugėje dalyvaus svarbiausi Lietuvos leidėjai ir knygynai, vyks daugiau kaip 300 įvairių renginių.

Kiekviena mugės diena turės savo pavadinimą: Ilgasis penktadienis, Nekasdienių pasimatymų šeštadienis Skaityti toliau

Žurnalas „Liaudies kultūra“ – tautos palikimo kelrodis (2)

Žurnalas „Liaudies kultūra“, 2010, Nr.6

Alkas.lt artėjančių Naujųjų metų proga pristato unikalų, etninės kultūros specialistams gerai žinomą, tačiau, gal būt, plačiosios visuomenės dar neatrastą žurnalą „Liaudies kultūra“.

Žurnalas „Liaudies kultūra“ buvo įsteigtas dar Sąjūdžio priešaušryje 1988 m. ir yra leidžiamas jau 21 metus. Šis žurnalas suvaidino didžiulį vaidmenį gaivinant nacionalinę savimonę ir padarė reikšmingą įtaką Atgimimo sąjūdžiui. Žurnalo steigėjas ir leidėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos liaudies kultūros centras (LLKC). Apimtis – 10 sp. l., periodiškumas – 6 nr. per metus. Elektroniniai žurnalo variantai skelbiami LLKC svetainėje. Taip pat yra sukurtas žurnalo internetinis puslapis socialiniame tinkle „Facebook“.

Žurnalas „Liaudies kultūra“ yra tarsi „tiltas“ tarp mokslininkų ir labai plačios auditorijos, kurią sudaro kultūros ir švietimo darbuotojai, kiti etninės kultūros puoselėtojai. Skaityti toliau