Žymos archyvas: cheminė tarša

Kieno galvos skausmas – senos padangos pamiškėse? (0)

Padangos | Alkas.lt nuotr.

Tarnybos, atsakingos už bešeimininkių atliekų tvarkymą, kiekvieną rudenį ir pavasarį pajunta padangų keitimo sezoną – grioviuose, pakelėse, pamiškėse, kitose nuošalesnėse vietose vis  atsiranda didesnė ar mažesnė rietuvė senų padangų.

Ima mokesčius

Nors oficialiai deklaruojama, kad padangos turėtų būti renkamos nemokamai, nes padangų gamintojai ir importuotojai moka tam mokesčius, realiai automobilių servisai dažnai ima mokestį iš tų, kurie nori palikti senas padangas.

Skaityti toliau

Ekologinė katastrofa Kolorado valstijoje: potvynio vanduo užliejo skalūnų gręžinius ir toksinio vandens saugyklas (7)

Kolorado piliečių iniciatyvinė grupė „Susivienijusi Rytų Bolderio apygarda“, apgynusi savo teritoriją nuo skalūnų kompanijų invazijos, skambina visais pavojaus varpais apie galimą toksinių chemikalų patekimą į vietos upes, upelius ir ūkininkų laukus dėl neregėtų liūčių, siaubiančių Kolorado miesto Boulderio (Boulder) apylinkes.

Grupė renka įrodymus ir talpina fotografijas į savo Feisbuko puslapį, kadangi vietinė valdžia, oficialioji spauda ir TV kanalai stengiasi šia tema kalbėti kiek galima mažiau. Skaityti toliau

A.Šimas. Kas svarbiau – skalūninių dujų gavyba ar galimos grėsmės vienam Lietuvos regionui? (58)

Kadangi esu energetikas, suprantu kaip svarbu mūsų šaliai apie 80 proc. priklausančiai energijos ištekliais surasti bent nedidelį energijos šaltinį. Suprasdamas vis tiek trumpai bandau apžvelgti visas galimas naudas ir nuostolius.

Sunaudojamo vandens kiekis: Vandens sunaudojimas naudojant hidraulinį ardymą 13–45 tūkst. m3 vienam gręžiniui. Lietuvos atveju vidutiniškai spėjama 15–20 tūkst. m3 vienam gręžiniui. Be to, skalūnų dujoms išgauti daromuose gręžiniuose ardymą gali tekti atlikti keletą kartų per jų naudojimo laiką, kai kuriais atvejais ardymas gręžiniuose atliekamas iki 10 kartų. Skaityti toliau

Šachtinių šulinių kokybė – specialistų dėmesio centre (0)

Šulinys | efoto.lt, Š.Vaitiekūno nuotr.

Nemaža Lietuvos gyventojų dalis ir dabar, prasidėjus trečiam tūkstantmečiui, vis dar naudojasi pačiu nesaugiausiu geriamojo vandens šaltiniu – šachtiniais šuliniais, kurių vanduo dažnai gali būti užterštas azoto grupės cheminiais junginiais (nitritais, nitratais, amoniu) bei ligas sukeliančiais mikroorganizmais (žarninėmis lazdelėmis E. coli, žarniniais enterokokais).

Jautriausia vandens taršai gyventojų grupė – tai nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Nitratai žmogaus organizme virsta į nitritus, kurių junginys su hemoglobinu (methemoglobinas) nebegali į audinius pernešti deguonies, Skaityti toliau