Žymos archyvas: būtis
J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba (108)
Pačios didžiausios Kalėdų dovanos tekusios mums – mūsų papročiai, tradicijos ir mūsų kalba paveldėta iš protėvių. Priimkime jas, gyvenkime su jomis ir jos suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.
Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė „sustoja“. Skaityti toliau
Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Klaros santykiuose“ režisierius R. Atkočiūnas mėgina perprasti moterišką logiką (nuotraukos) (0)
Rugsėjo 25–27 dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre antroji sezono premjera – Dea Loher „Klaros santykiai“. Kalbėdamas apie šį pastatymą režisierius pripažįsta, kad ši medžiaga buvusi savotišku iššūkiu – joje itin jaučiamas moteriškas pasaulio pajautimas: „ Autorė pateikia daug savęs, savo supratimo, išpažinimo apie tai, kas vyksta aplink ją ir kiekvieną mūsų. Ji davė raktą, o mes stengėmės viską pateikti su egzistenciniu humoru.“
Pjesė apie mus
Drama „Klaros santykiai“ (vok. Klaras Verhaeltnisse) – viena populiariausių ir dažniausiai statomų pasaulinį populiarumą pelniusios vokiečių dramaturgės Dea Loher pjesių. Skaityti toliau
Kviečia Reginos Pečiulytės tapybos paroda „Lytėjimai“ (0)
Liepos 29 d. 15 val. Molėtų dailės galerijoje (Inturkės 4, Molėtai) atidaroma vilnietės menininkės Reginos Pečiulytės tapybos paroda „Lytėjimai“.
Savitos ir nesunkiai atpažįstamos, prisimenamos tapytojos unikalumą atskleidžia jau vien tas faktas, kad studijavo ji dailės istoriją ir teoriją Vilniaus dailės akademijoje bei filosofiją ir rusų kalbą Lietuvos edukologijos universitete. Įvairialypis autorės išsilavinimas, o ir pačios menininkės vidinis pasaulis yra nulėmęs sudėtingų ir skausmingų, esminių ir egzistencinių temų Skaityti toliau
V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai (3)
Skiriama Vydūno gimtadieniui
Sugretinus dvi toje pačioje tilžiškėje O.V.Mauderodės spaustuvėje išspausdintas giesmes – vieną sukurtą 1898 m., kitą – 1909 m. – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir Vydūno (Vilhelmo Storosto) „Lietuvių giesmę“, – krinta į akis gana ryškus jų panašumas. Visų pirma, jos abi „himniškos“, skirtos ne lengvam pasidainavimui, o iškilmingam giedojimui. Jose šlovinamos vertybės yra tokios, kuriomis, kaip atrodė jų autoriams, turėtų vadovautis savimonės nepraradusi, gyva ir veikianti tauta. Ne koks nors luomas, organizacija, konfesinė bendruomenė, o tauta. Skaityti toliau
V.Bagdonavičius. Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą ? (2)
Vokietijai pripažinus ką tik gimusią Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas pasiuntė sveikinimo laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame mąstytojas išreiškė tikėjimą tuo, kad „Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui“ – „būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų“. Vydūnui atrodė, jog greitai ateis ta diena, kai pasijausime esą „dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai“.
Mąstytojas įžvelgė priespaudų nuvargintoje, karo dar labiau nuskurdintoje Lietuvoje tebesant pakankamai daug „jaunatvės pasitikėjimo ir jaunatvės galių“ ir buvo įsitikinęs, kad „Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato“ [1]. Skaityti toliau
Pirmasis šių metų ŠMC kino salės sezonas jau prasidėjo (0)
Šiuolaikinio meno centro kino salė (ŠMC kino salė) pradeda pirmąjį šių metų kino sezoną, kuris tęsis nuo vasario 9 d. iki kovo 17 d. ŠMC kino salė šiemet pristatys penkis kino sezonus: vasario – kovo, balandžio – gegužės, birželio – rugpjūčio, rugsėjo – spalio ir lapkričio – gruodžio mėn.
Prieš pusmetį veiklą pradėjusios kino erdvės programa daug dėmesio skiria naujos kino raiškos paieškoms ir autorių iš skirtingų kontinentų kūrybos pristatymui. ŠMC kino salė siekia ir turiningo dialogo tarp šiuolaikinio meno kūrėjų bei kino autorių kūrybos. Nors instituciškai kino bei meno sritys yra gana ryškiai atskirtos, žvelgiant plačiau, žiūrovui nėra esminio skirtumo, ar kūrinio autorius save vadina menininku, ar režisieriumi. Skaityti toliau
V.Bagdonavičius. Kultūra kaip būtiškoji duotybė žmogui (3)
2007 m. balandžio 13 d. LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Kultūros ministerija, Lietuvos kulūros fondu, Kultūros, filosofijos ir meno institutu, Vydūno, Lietuvos Rericho bei „Ethos“ draugujomis Kultūros dienos proga Seime surengė konferenciją – XII Etikos forumą „Ar taps kultūra prioritetu valstybės gyvenime.“ Iš to, kaip šiandien formuojama nauja Kultūros ministerijos vadovybė, susidaro įspūdis, kad kol kas naujajai Lietuvos valdžiai labai toli iki supratimo, jog kultūra turėtų būti prioritetu valstybės gyvenime. Kultūra jai atrodo kaip pats pigiausias pinigas, labiausiai apgailėtina užkrosnio pelenė. Konferencijoje skaitytas dr. V.Bagdonavičiaus pranešimas, kurį pateikiame, bent turėtų priminti, kad kultūros vaidmuo yra toli gražu ne toks, kokį regėjo naujoji Lietuvos vyriausybė, beieškodama Kultūros ministro, Skaityti toliau
40-tasis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (0)
Gegužės 24–27 dienomis vyks jubiliejinis 40-asis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“.
Festivalis Vilniuje vyksta nuo 1973 metų ir yra vienas iš nedaugelio Europoje vykstančių autentiškosios etnomuzikos festivalių. Būdamas seniausias ir „vyriausias“ folkloro festivalis Lietuvoje jis turėjo ir turi ženklų poveikį visam lietuvių folkloro judėjimui, buvo ir yra svarbi mūsų etninės kultūros, kuri yra nacionalinės kultūros pamatas, sklaidos bei plėtros, istorijos ir dabarties dalis. Sovietmečiu Lietuvos folkloro ansamblių (tuo metu jų buvo per 1000) judėjimas, buvo ir viena iš pasipriešinimo nutautinimui bei sovietinei ideologijai formų. Be šio etninės kultūros sąjūdžio matyt nebūtų buvę ir „dainuojančios revoliucijos“… Skaityti toliau
DONIO albumas „Ein Saulelė aplink dangų“ – toks, koks sumanytas anuomet (video) (0)
Prieš pat Kalėdas leidykloje „Dangus“ pasirodė kiek netikėtas grupės DONIS albumas „Ein Saulelė aplink dangų“. Naujasis albumas iš tiesų buvo įrašytas dar 2001-2002 metais ir veik dešimt metų išbuvo paslaptyje. Paslaptimi apgaubtas tapo ir jo išleidimas prieš pačią Kūčių naktį, apie kurį niekur nebuvo skelbta iš anksto. Nupūtus regis visai plonyti laiko dulkių sluoksnį, šis brandžiai išlaikytas CD pasiekia klausytojus įamžintoje savo laikmečio būsenoje ir tikriausiai maloniai nustebins ne vieną šiuolaikinės baltiškos muzikos gerbėją. Skaityti toliau
