Žymos archyvas: burtininkai
R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė (3)
Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta.
Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau mąstant kritiškiau ir plačiau, įsiūlytas jiems dėmesys, ko gero, yra nepakankamas ta prasme, kad jis daugiau susijęs su lietuvių senosios kultūros forma, o ne su turiniu. Turinys dar likęs lyg ir už borto. Lyg ir liko tebegaliojanti vadinamosios Skaityti toliau
Etnografinėje sodyboje vyks garsios liaudies magijos tyrinėtojos R. Balkutės paroda apie burtininkus ir raganas (2)
Birželio 1 d. 12 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje, esančioje šalia Molėtų Observatorijos, vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės fotografijų parodos „Raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis“ atidarymas ir knygos „GALIA UŽBURTI (kenkimo magija 1982–2012 metų įrašuose)“ pristatymas.
Tiek R.Balkutės nuotraukų paroda, tiek ir naujoji knyga atskleidžia senas kenkimo magijos tradicijas, išlikusias mūsų tradicinės kultūros papročiuose ir apeigose, tikėjimuose ir prietaruose, sakmėse ir pasakojimuose apie burtininkus, Skaityti toliau
Sekmadienio sakmė. Grįžtantys pinigai (0)
Lietuviai senovėje turėję, sako, pareitinius pinigus. Iš jųjų labjausiai buvę skatikai, dvylekiai, ašminiai, timpos, auksinai – žodžiu sakant, smulkiejie pinigai. Jie tokiais tapdavę per užkerėjimą gerų pinigų. Raganiai, žinovai ir burtininkai jais vartodavę. Jei iš netyčių toks pareičiokas į prastų žmonių rankas papuldavo, jie jo nepažinodavo. Tas pinigas kam prigulėdavo, pas tą pareidavo, ir jeigu kas gavęs jį įsidėdavo prie gerų pinigų, tai jis išeidams ir kitus išsivesdavo ir tokiu būdu ne vieną turtingą žmogų palikdavo vargdieniu.
Pareičiokas kaip nuo žmogaus išeidavo, nieks jojo užmatyti negalėjo nė pajusti, kada jis eis. Skaityti toliau
M.Valaitienė. Pasaka vaikams apie Vėlines (9)
Jūsų dėmesiui antroji pasaka, skirta mano mažoms dukterėčioms iš Londono, o naudinga visiems emigrantų vaikams, padėsianti jiems geriau suprasti mūsų tautos dvasią ir nenutolti nuo Lietuvos žemės, jos tradicijų ir mitų.
UNESCO komisijos galerijoje atidaroma Ritos Balkutės fotografijos darbų paroda „Raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis“ (2)
Spalio 15 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje, Šv. Jono g. 11, spalio 26 – lapkričio 30 d. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune, Rotušės a. 28 (atidarymas – 26 d. 16.30 val.) atidaroma etnologės Ritos Balkutės fotografijos darbų paroda „Raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis“.
Ši paroda suteiks galimybę iš arčiau pamatyti, prisiliesti prie išties įdomių nekasdienių mūsų liaudies tradicijų ir jas saugančių bei puoselėjančių kaimo žmonių.
Anksčiau beveik kiekvienas kaimas turėjo savo bobutę, žiniuonę, į kurią kreipdavosi, kai reikdavo magiškais užkeikimais ligą išgydyti, audros debesį nuvyti, ar mylimąjį užkalbėti. Buvo ir vadinamųjų piktųjų raganų, Skaityti toliau
M.Nargėlaitė. Pasaka vaikams apie Sausio 13 dienos įvykius (20)
Šią pasaką vieną vakarą parašiau galvodama apie savo mažas dukterėčias, gyvenančias Londone, tačiau skiriu ją visiems emigrantų vaikams, kurie yra pernelyg toli nuo Lietuvos, kad savo vaikiškomis galvelėmis ją sugebėtų pažinti. Tad tegul pažįsta savo tėvynę bent kaip pasaką, geresnę nei realus pasaulis. Ir vis dėlto tiek realybė, tiek ši pasaka savo didvyriškumu, jausmo gilumu ir meile Lietuvai yra lygiavertės. Taigi pasakoju tikrą istoriją, tik paslepiu ją po magiškomis metaforomis ir atiduodu vaikų teismui. Skaityti toliau
