Žymos archyvas: Brunonas
A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“ (19)
Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį. Skaityti toliau
Dar žiupsnelis negirdėtos Lietuvos istorijos… (2)
Pasirodė trečioji žurnalisto, politikos apžvalgininko ir visuomeninės Alkas.lt redkolegijos nario Česlovo Iškausko knyga „Paaukota Lietuva“, kuri pirmiausia bus pristatoma gruodžio 11 d. autoriaus gimtajame Balbieriškyje ir Prienų centrinėje bibliotekoje. Balbieriškio pagrindinėje mokykloje 12 val. įvyks Č. Iškausko susitikimas su abiturientais ir pokalbis apie žurnalisto profesiją, o 14 val. Balbieriškio bibliotekoje bus pristatyta naujoji knyga. Vėliau 16 val. knygos pristatymas vyks ir Prienų centrinėje bibliotekoj.
Alkas.lt kalbina knygos autorių Č.Iškauską apie naujai pasirodžiusią knygą. Skaityti toliau
J. Užurka. Istorinės restitucijos būtinybė (11)
Ši tema itin nepopuliari ypač tarp okupacinių laikų istorikų. Na, o politikai – įstatymleidėjai bei kitos partinės valdžios bijo garsiai ir išsižioti apie mūsų Tautos teisę į istorinę restituciją, nors kuluaruose ir kalba apie tai. Reikalas štai kame. Atkovojus Nepriklausomybę vis garsiau kalbama apie istorinės tiesos atstatymą, kad būtina atsisakyti mums primesto nuo carienės Jekaterinos laikų žeminančio požiūrio į mūsų istoriją – į valdovus, mūsų Tautą.
Aš savo istoriniuose romanuose, – o ir viešuose renginiuose, pokalbiuose, Skaityti toliau
J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje (11)
Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino – Mišelis Montenis.
Esu įsitikinęs, kad ne vienas žingeidus tautietis savęs klausia: kaip gi kuriama istorija, kaip atkuriami, įtaigiai modeliuojami šimtmetiniai, tūkstantmetiniai įvykiai, kaip iš nebūties keliama tautų praeitis? Galima būtų atsakyti įprastai aiškiai – archeologiniai radiniai, istoriniai šaltiniai ir yra istorijos atkūrimo pamatas. Ir dar – tautosaka, papročiai. Bet kažin ar kiekvienas pagalvoja, kad iš tiesų tautų, valstybių istorijos, ypač gilesnės, priklausomai nuo to laikmečio politikos, mokslo „autoritetų“ užgaidų, be atvangos vis rašomos ir perrašomos, Skaityti toliau
T.Baranauskas. Raudonas sąjunginis pasas (7)
Tomas BARANAUSKAS, www.alkas.lt, www.istorija.net
Paso galiojimo termino pabaiga sukelia tam tikrų nepatogumų – reikia eiti užsisakinėti naują, mokėti pinigus… Be to, Lietuvoje galiojančių pasų pavyzdžiai nuolat keičiasi, ir vis ne į gerąją pusę, jei nekalbėsime apie modernias technologijas.
Turėjau 2000-aisiais išduotą žalią pasą, kuriame, be kita ko, buvo įrašyta mano tautybė – lietuvis. Mano žmona Inga 2005-aisiais jau gavo kitokį žalią pasą ir privalomą tapatybės kortelę (kurią greitai prarado, bet jos iki šiol neprireikė). Beje, bendromis pastangomis mums taip ir nepavyko sukaupti visų Lietuvos pasų pavyzdžių kolekcijos nes 2006-2008 m. buvo įvestas dar vienas “žalių” pasų variantas. Iš turinio pokyčių svarbiausia buvo tai, kad Ingos pase tautybė jau nenurodoma. Skaityti toliau
