Pernai miręs tautinio atgimimo tyrinėtojas Kazys Blaževičius rašė, kad, kaip ir Sąjūdžio laikais, iš visų SSRS pavergtų tautų prieškariu sukilo tik Lietuva. Autorius pridūrė, kad pirmąją Vokietijos karo prieš Sovietų Sąjungą dieną, matyt, apsižioplinęs, apie sukilimą per Maskvos radiją visam pasauliui pranešė sovietinis užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas, žinoma, iškoneveikęs „lietuvius – nacių kolaborantus“. Skaityti toliau
Žymos archyvas: Birželio sukilimas
Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas (5)
Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias sukaktuves. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą kaukę ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos pasipriešinimą – Birželio 22–28 d. sukilimą. Apie šį sukilimą kiek plačiau čia ir pakalbėsime.
Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie iššaukė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Birželio sukilimas: kas žadina mūsų kaltės jausmą? (5)
V. Vasiliauskas. Holokausto industrija: „Mūsiškiai“ (41)
Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ paakino pirmąkart knygyno duris praverti net tuos lietuvius, kuriems, anot Vaižganto, knygų spinta nėra pažįstamas baldas.
Antrasis nuopelnas – knyga privertė visuomenę iš naujo atsigręžti į primirštą Lietuvos žydų katastrofą, kuri ypač provincijoje ir tiesiogine prasme apaugusi užmaršties žole.
Jaudinanti idėja aplankyti apie trisdešimt žydų masinių žudynių vietų, prisiminti klestėjusias tenykštes žydų bendruomenes, kurias negrįžtamai nušlavė holokaustas. Gaila,„Šoamobilis“ nepasiekė mano gimtųjų Lazdijų – buvusio pasienio žydiško miestelio, Skaityti toliau
A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių (7)
Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys.
Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“.
1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa. Kazio Škirpos atminimo ženklų panaikinimo siekiantys asmenys teigia, kad LAF’as savo antisemitiniais atsišaukimais, parengtais Berlyne ir perskaitytais pirmomis sukilimo dienomis Lietuvoje, neva prisidėjo prie holokausto, vos ne inicijavo jį. Skaityti toliau
Kaune paminėtas 1941-ųjų metų sukilimas (nuotraukos) (0)
Birželio 23 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyko renginys, skirtas paminėti 1941 m. birželio sukilimo 74-asias metines. Renginys prasidėjo kariliono varpams skambinant Lietuvos himną.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Raimundas Kaminskas trumpai supažindino su 1941 m. birželio 23 d. Kauno radiofone paskelbtu dokumentu „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ bei apžvelgė sukilimo priežastis ir jo istorinę reikšmę. Skaityti toliau
Anapilin iškeliavo 1941 m. birželio sukilimo dalyvis Gediminas Ruzgys (3)
Eidamas 95-sius metus mirė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, 1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo dalyvis, Lietuvos 1941 m. birželio 22–28 d. sukilėlių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus pirmininkas, dimisijos vyresnysis leitenantas, LLKS narys, architektas Kazimieras Gediminas Ruzgys.
Kazimieras Gediminas Ruzgys gimė 1920 m. rugpjūčio 14 d. Kaune. Nuo 1930 m. mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Aktyvus sportininkas, dalyvavo I Lietuvos tautinėje olimpiadoje, veikė skautų draugijoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo draugovės adjutantas. Skaityti toliau
Kaune paminėtos Birželio sukilimo aukos (nuotraukos) (0)
Birželio 23 dieną Kauno senosiose kapinėse paminėtos lygiai prieš 73 metus vykusio Birželio sukilimo metinės ir pagerbti jo metu žuvę sukilėliai.
Prieš Kauno senosiose kapinėse esančio paminklo trečiadienį vykusi gėlių padėjimo ceremonija sutraukė kelias dešimtis dalyvių, tarp kurių – Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai ir sukilimo amžininkai.
Skaityti toliau
Kaune paminėtas 1941 m. birželio sukilimas (0)
Kaune buv. senose miesto kapinėse prie 1941 m. Birželio sukilimo aukoms skirto atminti paminklo „Kryžius-medis“ plevėsavo Lietuvos trispalvė ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vėliava. Seimo narys R.Kupčinskas, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas S.Buškevičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas, pirmininko pavaduotojai R.Baltuškienė, ir Z.Tamakauskas, laikraščio „XXI amžius“ redaktorius E.Šiugžda ir kiti Kauno sąjūdiečiai pagerbė 1941 m. birželio 22 – 28 d. ginkluoto sukilimo dalyvių atminimą.
Kauno sąjūdiečiai taip pat aplankė Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) (1903 – 1974) 1941 m. birželio sukilimo metu ėjusio Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas, kapą Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje ir padėjo gėlių. Skaityti toliau