Žymos archyvas: Birutė
Birutės siekia populiarinti savo vardą (3)
Prieš trejetą metų Mažeikiuose susikūręs bendravardžių Biručių klubas vienija apie pusšimtį šiuo lietuvišku vardu pavadintų moterų, kurios ne tik nepamiršta savo vardadienio, bet ir domisi viskuo, kas susiję su šiuo vardu. Svarbiausias jų tikslas – lietuviško vardo propagavimu prisidėti prie mūsų krašto istorijos išsaugojimo.
Pasak vienos iš klubo įkūrėjų, Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktorės Birutės Vaičkienės, idėja kurti klubą gimė visiškai atsitiktinai, Skaityti toliau
V. Bagdonavičius. Zauerveinas ir Vydūnas (7)
Jurgio Zauerveino 185-osioms gimimo metinėms
Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, 1831 01 15 – 1904 12 16) ir Vydūnas – dvi ryškios tautinio Rytų Prūsijos lietuvių judėjimo figūros XIX ir XX amžių sandūroje. J. Zauerveinas buvo vokietis, tačiau savo vokiškumo misiją jis matė garbingoje pareigoje padėti mažoms, priespaudą kenčiančioms tautoms. Tam jį skatino tvirtos humanistinės nuostatos, taip pat išskirtinė Dievo dovana – žavėjimasis vos ne kiekviena išgirsta kalba ir nuostabus gebėjimas panorėjus ją išmokti. Fenomenalių sugebėjimų poliglotas kalbėjo, rašė, net poeziją kūrė daugiau kaip penkiasdešimt kalbų. Skaityti toliau
Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina (45)
Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.
Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui „Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau
V. Ališauskas: Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo (62)
Teiginys skamba šokiruojamai, tačiau jėzuitų archyvus Romoje išstudijavęs filosofas, diplomatas, mitologijos tyrinėtojas Vytautas Ališauskas tvirtina, jog nėra jokių įrodymų, kad Birutė – Vytauto Didžiojo motina.
Į Lietuvos metraščių sąvadą XVI amžiaus pradžioje patekęs pasakojimas apie Kęstučio meilę Palangoje sutiktai Birutei tėra graži legenda. Ir nesvarbu, kad ji vėliau įgavo daug kultūrinių pavidalų. Tad kas galėjo būti Vytauto motina, ir ką kuršių mitologijoje reiškė Birutės vardas, neseniai pasirodžiusio „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio“ B serijos leidinyje „Bažnyčios istorijos studijos“ išsamiai nagrinėja V.Ališauskas. Skaityti toliau
I.Baranauskienė. Pora žodžių apie Nerijaus Šepečio šventadienio mintis (38)
Paskutinį paėjusių metų sekmadienį LTV rodė laidą „Šventadienio mintys“, skirtą žurnalui „Naujasis Židinys-Aidai“, kuris, kaip žinome, orientuojasi į katalikų intelektualų auditoriją.
Kadangi laidą mažai kas žiūri, nusprendžiau šičia pacituoti kelias laidoje nuskambėjusias Nerijaus Šepečio giliai katalikiškas (?) ir ne mažiau intelektualias (?) šventadienio (!) mintis, gražiai atskleidžiančias jo redaguojamo leidinio tikslus.
„Aišku, Valdovų rūmų jau nenugriausime, bet apie Justiną Marcinkevičių vis dar galima šį bei tą parašyti, nes jis yra simbolis tos nugludintos Lietuvos, kuri kritiškai neužlaužia savo Skaityti toliau
Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas (0)
Trakai yra neatsiejami nuo trijų istorinių asmenybių – Birutės, Kęstučio ir Vytauto. Visos jos paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Kunigaikštienė Birutė ne tik ištikimai tarnavo Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės karūnai, bet ir užaugino ir į pasaulį išleido du savo ir LDK Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio sūnus – Vytautą Didįjį ir jaunėlį Žygimantą Kęstutaitį. Pastarieji tapo dar vienais Lietuvos valdovais – 1429 m. Vytautas Didysis tapo Lietuvos karaliumi, o 1432 m. Žygimantas Kęstutaitis – LDK kunigaikščiu. Birutės gyvenimo būdas ir atsidavimas LDK karūnai pelnė neišdildomą pagarbą ir pripažinimą tautoje net iki šių laikų.
Tačiau pastebima, jog XXI amžius pakeitė tautos mąstymą. Skaityti toliau
Prieš 85 metus pagoniškas epas atgijo pirmojoje lietuviškoje operoje „Birutė“ (9)
1906 lapkričio 6 d. lygiai prieš 85 metus Vilniaus miesto salėje, dabartinės Nacionalinės filharmonijos rūmuose, mėgėjų pastangomis buvo pastatyta pirmoji lietuviška Miko Petrausko opera „Birutė“. Jos libretą parašė Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Vaidino Marija Piaseckaitė-Šlapelienė (Birutė), Kipras Petrauskas (Birutės brolis), G.Landsbergis-Žemkalnis (senasis vaidila), Antanas Žmuidzinavičius, Kazys Puida ir kt.
Opera žiūrovus perkėlė į legendinius XIV a. lietuvių kovų prieš grobuonis kryžiuočius laikus Skaityti toliau
